Šiuo metu vietomis vakarinėje šalies pusėje sninga, formuojasi šlapio sniego apdraba. Po trumpos pertraukos, nakties iš lapkričio 21-os į 22-ą pirmoje pusėje vakariniuose rajonuose vėl pradės snigti, daug kur snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba. Reiškiniai tęsis iki lapkričio 22-os dienos vidurdienio.

Daugiau informacijos →

2021 m. vasario mėnesio trečiasis dešimtadienis

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 5,1° anomalija): nuo 2,0–2,5 °C rytiniuose rajonuose iki 4,0–4,7 °C Telšių, Šiaulių Jurbarko ir Kybartų apylinkėse (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Kybartuose – 15,9 °C (aukščiausia šios dienos oro temperatūra Lietuvoje per visą stebėjimų laikotarpį), žemiausia – 23 d. Šalčininkuose, -7,5 °C.

 1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito labai mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 0,4 mm (vos 3 % SKN): daug kur, daugiausia Vakarų Lietuvoje, kritulių nebuvo visai, daugiau nei 1 mm buvo registruota tik 7 matavimo stotyse (2 pav.).

 2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
2 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga registruota tik pietrytinėje šalies dalyje, aukščiausia – Puvočiuose, 10 cm.

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 36 val. (1,6 SKN): nuo 15,6 val. Dūkšte iki  51,3 val. Kybartuose. (3 pav.).

 3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
3 pav. Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0–1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 0–8 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo įšalę 2–16 cm. Storiausias 21–25 cm dirvožemio įšalo sluoksnis buvo išlikęs Šiaulių ir Šilutės apylinkėse, nors Šiaulių apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs 1 cm. Vietomis šalies šiaurės rytiniuose rajonuose dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemio įšalo sluoksnis pradėjo plonėti ir dešimtadienio paskutinėmis dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo atitirpę. Storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, tačiau nuo paviršiaus atitinkamai 6 cm ir 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs.