Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,1 °C (neigiama 1,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Laukuvos apylinkėse ir rytiniame – pietrytiniame pakraštyje 15,2–16,0 °C (neigiama 1,3–1,6° anomalija), aukščiausia – Birštono apylinkėse ir pajūryje 16,7 – 17,4 °C (neigiama 1,4° anomalija), o Nidoje sušilo iki 17,9 °C (neigiama 1,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra dieną buvo pakilusi iki 25,2–29,1 °C. Žemiausia buvo nukritus iki 2,2–9,9 °C, o Nidoje 11,2 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Pagėgiuose 29,1°C, žemiausia 25 d. Molėtuose 2,2 °C.

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 141,7 mm (1,8 SKN). Šių metų rugpjūtis tampa trečiu lietingiausiu nuo 1961 m.! Pirmoje vietoje 2005 m. (147,2 mm), tačiau šių metų rugpjūtį nuo antros vietos skiria dešimtosios – antroje vietoje liko 2006 m. (141,9 mm).

Kritulių pasiskirstymas buvo netolygus: daugiausiai kritulių iškrito šiaurės vakarinėje, rytinėje, pietrytinėje dalyje bei Biržų, Alytaus ir Elektrėnų apylinkėse (162–195 mm, 1,9–2,8 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė pietvakarinis kraštas, dalis centrinės ir šiaurinės dalies bei Nida (87–110 mm, 1–1,7 SKN).Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Kartenoje (236 mm), o mažiausiai Nidoje (87 mm).

Rugpjūčio mėnesį registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai, daugiausiai Rytų, Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Taip pat fiksuoti 5 stichinio² lietaus atvejai: 17 d. Dūkšte (54 mm), 18 d. Vėžaičiuose (52,4 mm) ir Kartenoje (52 mm), Palangoje rugpjūčio 26 d. (51,9 mm) ir Alytuje rugpjūčio 29 d. (50,7 mm). Taip pat 16 d. fiksuota labai stambi kruša (skersmuo 20–40 mm) vietomis Žemaitijoje.

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 181 val. (0,7 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 222 val., trumpiausiai – Utenoje 148 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,6–22,4 m/. Klaipėdoje 18 d. fiksuotas reiškinys labai smarkus vėjas³ – sustiprėjo net iki 28,3 m/s. Rugpjūtį dar 14-oje stočių fiksuotas bent vienas pavojingo vėjo⁴ atvejis.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–27 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinė sausra pirmąją mėnesio dieną buvo fiksuota dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Skuodo, Kretingos, Anykščių ir Utenos r. savivaldybių teritorijų. Sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys buvo fiksuojamas vietomis. Vėlesnėmis dienomis stichinė sausra po truputį traukėsi, o paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną laikėsi tik Akmenės, Joniškio ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijose. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys šalyje nebuvo fiksuotas. Antrojo dešimtadienio pirmąją dieną stichinė sausra laikėsi dalyje Akmenės, Joniškio, Šiaulių r. savivaldybių teritorijų, o antrojo dešimtadienio antrąją dieną stichinė sausra iš šalies pasitraukė. Vėlesnėmis dienomis, vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys šalyje nebebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse sunoko obuolių, Panevėžio apylinkėse kriaušių, Varėnos ir Šiaulių apylinkėse slyvų vaisiai. Antrojo dešimtadienio metu Kybartų apylinkėse sunoko obuolių, Utenos, Dotnuvos ir Vilniaus apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse pribrendo paprastojo erškėčio, Vilniaus apylinkėse – liepos, Šilutės apylinkėse paprastosios ievos ir beržo sėklos. Ukmergės apylinkėse pradėjo gelsti juodųjų serbentų bei paprastosios ievos lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Klaipėdos apylinkėse pradėjo gelsti obelų, Dūkšto, Raseinių ir Klaipėdos apylinkėse – vyšnių, Raseinių ir Dūkšto apylinkėse – juodojo serbento lapai. Raseinių apylinkėse taip pat pradėjo gelsti agrasto, Ukmergės apylinkėse – raudonojo serbento, Telšių apylinkėse – beržo ir liepos, o Biržų apylinkėse – kaštono lapai. Trečiojo dešimtadienio metu Lazdijų, Varėnos, Kauno, Ukmergės, Šiaulių ir Biržų apylinkėse sunoko obuolių, Lazdijų bei Šiaulių apylinkėse – kriaušės, Kybartų ir Lazdijų apylinkėse – slyvų vaisiai. Panevėžio apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai, o šermukšnio vaisiai sunoko Utenos, Biržų ir Šilutės apylinkėse.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nedaug. 1 VMS buvo užfiksuotas 6 cm žemesnis vandens lygis, nei iki šiol stebėtas rugpjūtį. 2 VMS stebėtas gamtosauginis debitas. Dėl gausių kritulių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje vandens lygis upėse pakilo per 1–2 paras 51–93 cm, Bartuvoje ties Skuodu net 172 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje buvo 9–36 cm žemesnis už rugpjūčio vidutinį daugiametį. Kitose upėse stebėtas nuo 28 cm žemesnis ir iki 33 cm aukštesnis nei rugpjūčio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 15,0–20,1 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas rugpjūčio 1–2 d. – 17,2–22,7 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 13,9–18,4 ºC.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 19,7 ºC (vidutinė daugiametė – 19,5 ºC), aukščiausia 22,1 ºC – stebėta rugpjūčio 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 18,1 ºC.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UVI indeksas) indekso reikšmės. Vidutiniškai 2021 m. rugpjūčio mėnesio UVI (3,4) buvo 21 % mažesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo fiksuota 15 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,4), o mažiausia (0,8) vyravo 6 d., kur nuokrypis buvo lygus -3,8.

Visomis rugpjūčio mėnesio dienomis (išskyrus 13–15, 25 d. ir 18–19 d. dėl duomenų trūkio) bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės Kauno MS buvo fiksuotos aukštesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Vidutiniškai 2021 m. rugpjūčio mėnesio BOK (340 DU⁵) buvo 7 % didesnis už daugiametį vidurkį (319 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 6 d. (393 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės sudarė 23 %, o mažiausia 309 DU 13 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio BOK rezultato gautas 4 % mažesnis.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.

³ smarkus vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 28–32 m/s

⁴ pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

⁵1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.