Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4 °C (neigiama 1,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame – pietrytiniame pakraštyje 10,1–10,5 °C (neigiama 1,8° anomalija), aukščiausia – pajūryje ir pietvakariniame pakraštyje 12,0 – 13,0 °C (neigiama 1,2–1,3° anomalija), o Nidoje sušilo iki 13,9 °C (neigiama 0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 22,3–27,4 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -0,6…3,9 °C, o Nidoje 5,9 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 11 d. Birštone ir Jurbarke 27,4°C, žemiausia 27 d. Molėtuose -0,6 °C.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 48 mm (0,8 SKN). Mažiausiai kritulių sulaukė šalies centrinė dalis ir Pagėgių, Šilutės bei Nidos apylinkės (24–40 mm, 0,4–0,8 SKN). Daugiau jų buvo likusioje Žemaitijos dalyje, Pietų ir Rytų Lietuvoje (40–80 mm, 0,6–1,2 SKN), daugiausiai kritulių teko pietrytiniam pakraščiui, 80–100 mm (1,6–1,9 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Puvočiuose (99,5 mm) ir Šalčininkuose (98,5 mm), o mažiausiai Akmenėje (24,4 mm). Šį mėnesį buvo registruoti 34 pavojingo lietaus¹ atvejai, stipriausi –24 d. Kretingoje (43,3 mm) ir Vėžaičiuose (41,4 mm).

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 177 val., artima SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pajūryje ir pamaryje, virš 200 val. (Šilutėje 223 val., Nidoje 222 val.), trumpiausiai – Varėnoje 153 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,6–21,6 m/s. 24 d. Vėžaičiuose, Šilutėje ir Klaipėdoje fiksuotas pavojingas vėjas², kai greitis sustiprėjo atitinkamai iki 21,6 m/s, 20 m/s ir 19,1 m/s.

Rugpjūčio 22 d. didžiojoje Lietuvos dalyje, rugsėjo 2–4 d. pajūryje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara. Tai įvyko vidutiniškai 13 d. anksčiau nei įprasta. Daug kur šalyje prasidėjusi birželio 2 d., rytinėje šalies dalyje – birželio 3 d., meteorologinė vasara šiais metais tęsėsi vidutiniškai 81–95 d.

Rugsėjo 6–8 d. vietomis arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C. Rugsėjo 15 d. vietomis, o 16 d. rytinėje šalies dalyje buvo fiksuota iki minus 2 °C. Vakarinėje šalies dalyje rugsėjo 22 d. arti žemės paviršiaus buvo fiksuotos šalnos iki minus 4 °C, 23 d. daug kur – iki minus 2 °C, 26 d. vietomis – minus 0 °C, 27–29 d. daug kur – iki minus 3 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 12–13 °C, Klaipėdoje iki 15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–23 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys rugsėjo mėnesį nebuvo fiksuoti.

Pirmojo dešimtadienio metu Šilutės, Lazdijų ir Dūkšto apylinkėse pradėjo gelsti, o dešimtadienio pabaigoje Šilutės apylinkėse pradėjo ir kristi liepos lapai. Kaštono lapai pradėjo gelsti Šilutės ir Utenos apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio metu Pietų Lietuvoje pradėjo gelsti beržo, rytinėje šalies dalyje pradėjo gelsti ir kristi klevo lapai. Utenos apylinkėse taip pat pradėjo gelsti šermukšnio lapai, o Šilutės, Ukmergės ir Utenos apylinkėse pradėjo gelsti ir kristi ievos lapai. Vietomis šalyje pagelto raudonojo ir juodojo serbentų, agrasto, kriaušės, vyšnios lapai, Laukuvos ir Kauno apylinkėse sunoko slyvų vaisiai. Pirmomis dešimtadienio dienomis Nidos ir Lazdijų apylinkėse sunoko lazdyno vaisiai. Antrojo dešimtadienio metu daug kur Lietuvoje pradėjo kristi vyšnios, kriaušės, agrasto lapai. Didžiojoje šalies dalyje pagelto, vietomis pradėjo kristi obelies lapai. Antrojo dešimtadienio metu toliau gelto bei pradėjo kristi beržo, klevo, kaštono, šermukšnio, liepos lapai. Nidos ir Lazdijų apylinkėse pagelto lazdyno lapai. Šilutės apylinkėse pagelto ir pradėjo kristi alyvos, o Utenos apylinkėse – gluosnio lapai. Trečiojo dešimtadienio metu vietomis pagelto ir toliau krito kaštono, liepos, gluosnio, beržo lapai, taip pat pagelto ir daug kur šalyje pradėjo kristi klevo lapai. Mėnesio pabaigoje šalyje ir toliau gelto bei krito slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų lapai.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,3) buvo artimas daugiamečio vidurkio rezultatui (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,6) buvo fiksuota 1 d. (atitiko šios dienos daugiametį vidurkį), o mažiausia (0,4) vyravo 19 d., kur nuokrypis sudarė -2,1.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS rugsėjo mėnesį (303 DU³) vidutiniškai mažesnis buvo vos 0,2 % bei atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (304 DU). Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 24 d. (350 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 19 %, o mažiausia 266 DU 26 d., kur nuokrypis sudarė -9 %.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nedaug. Didesni svyravimai stebėti Nemune, Nevėžyje. Dėl gausių kritulių Vakarų Lietuvoje vandens lygis Bartuvoje ir Akmenoje-Danėje ties Kretinga pakilo per 2 paras 112–137 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo nuo 24 cm žemesnis ir iki 48 cm aukštesnis nei rugsėjo mėnesio vidutinis daugiametis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 10,7–13,5 ºC, paskutinę mėnesio dieną – 8,8–12,5 ºC.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 7 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 14,5 ºC (vidutinė daugiametė – 15,1 ºC), aukščiausia 17,7 ºC – stebėta rugsėjo 1 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 11,8 ºC.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² pavojingas vėjas – kai vėjo greitis pasiekia 15–28 m/s

³1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.