Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,4 °C (neigiama 0,5° anomalija), nuo -1,6… –1,7 °C pajūryje iki -4,1…-4,7 °C rytiniame pakraštyje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3,1–7,0 °C, žemiausia buvo nukritus iki -18,5…-28,6 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Kybartuose sausio 22 d. iki 7,0 °C, šalčiausia buvo 17 d. Joniškyje -28,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 58 mm (1,1 SKN), nuo 34 mm Kupiškyje iki 96–100 mm Lankupiuose ir Liukonyse (2 pav.).

Sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio¹  atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 2–6 cm pajūryje ir pamaryje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 31 val., ilgiausiai – Nidoje (42,2 val.), trumpiausiai – Utenoje (21,4 val.) (4 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,3–15,7 m/s, Nidoje 17,7 m/s.

Meteorologinė žiema, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, didžiojoje šalies dalyje prasidėjo sausio 1 d., Pietų Lietuvoje – sausio 8–9 d. Tai įvyko vidutiniškai 25–33 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–2 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemio įšalo gylis šalyje siekė iki 9 cm. Pirmojo dešimtadienio viduryje storiausias (6 cm) dirvožemio įšalo sluoksnis buvo susidaręs Telšių apylinkėse. Antrojo dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo įšalę iki 2 cm, 4–6 cm įšalo sluoksnis laikėsi Kauno, Telšių ir Vilniaus apylinkėse. Vėlesnėmis dienomis dėl itin žemos oro temperatūros dirvožemio įšalimo gylis po truputį didėjo, o baigiantis antrajam dešimtadieniui dirvožemiai šalyje buvo įšalę 2–13 cm. Tik Šiaulių apylinkėse po stora sniego danga dirvožemis dar nebuvo įšalęs. Dėl šiltesnių orų trečiojo dešimtadienio metu, įšalo sluoksnis dirvožemiuose plonėjo, vietomis laikėsi 2–9 cm įšalo sluoksnis. Dešimtadienio pabaigoje giliausiai (iki 5 cm) dirvožemiai buvo įšalę Varėnos apylinkėse.

Sausio mėnesį 4 VMS užfiksuotas 2–7 cm žemesnis nei iki šiol sausį stebėtas vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 3–127 cm žemesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį, o Šušvėje, Svyloje ir Mūšoje 0–20 cm aukštesnis už jį.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė sausio 9–17 d. Sausio 16–18 d. jau buvo užšalusių upių. Storiausias ledas (5–16 cm) stebėtas sausio 20 d. Kai kur susidarė ižo sankamšos, Puvočiuose vandens lygis pakilo per parą 55 cm, Vilniuje per 2 paras 185 cm. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, ledo reiškinių sumažėjo. Dėl kritulių Minijoje, Akmenoje-Danėje, Bartuvoje sausio 22–26 d. vandens lygis pakilo 91–172 cm.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pakilo 7 cm. Ledo reiškiniai pasirodė sausio 11 d. Nuo sausio 16 d. ežeras užšalęs. Storiausias ledas stebėtas sausio 21–24 d. – 11 cm. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 9 cm. Kituose ežeruose išmatuotas 9–25 cm ledo storis.

¹ pavojingas snygis – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta nuo 7 iki 20 mm kritulių.