Vasario mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -5,7 °C (neigiama 3,2° anomalija), nuo -6,9… –6,0 °C rytinėje šalies dalyje iki  -3,9…-3,4 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,4–15,9 °C, žemiausia buvo nukritus iki -28,4…-16,6 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra registruota vasario 25 d.Kybartuose 15,9 °C – tai naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje.  Šalčiausia buvo 6 d. Ukmergėje, -28,4 °C.

Vasario mėnesį kritulių buvo nedaug, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 12 mm (0,3 SKN), nuo 4,3 mm Joniškyje iki 27 mm Nemajūnuose (2 pav.).

Sniegas vasario mėnesį buvo padengęs visą šalį, paskutinę mėnesio dieną sniego danga buvo registruota tik pietrytinėje dalyje.

Vasario mėnuo buvo labai saulėtas,  Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 108 val. (1,7 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 122,2 val., trumpiausiai – Vilniuje, 87,6 val. (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,9–16,6 m/s, Nidoje 19,2 m/s.

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 0–8 °C.

Pirmąją mėnesio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 2 cm, tik Raseinių ir Vilniaus apylinkėse laikėsi 4–6 cm įšalo sluoksnis. Žemėjant orai temperatūrai, dirvožemio įšalas pradėjo gilėti, pirmojo dešimtadienio viduryje giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės apylinkėse – 13 cm. Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną daug kur šalyje laikėsi 1–10 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Giliausiai dirvožemiai buvo įšalę Šilutės ir Šiaulių apylinkėse (16–19 cm), o Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse po storu sniego sluoksniu įšalas nebuvo susidaręs. Antrojo dešimtadienio metu įšalo gylis keitėsi nežymiai. Trečiojo dešimtadienio pradžioje dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo įšalę 2–16 cm. Storiausias 21–25 cm dirvožemio įšalo sluoksnis buvo išlikęs Šiaulių ir Šilutės apylinkėse, nors Šiaulių apylinkėse įšalas nuo paviršiaus buvo atitirpęs 1 cm. Vietomis šalies šiaurės rytiniuose rajonuose dirvožemiai nebuvo įšalę. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemio įšalo sluoksnis pradėjo plonėti ir paskutinėmis mėnesio dienomis daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo atitirpę. Storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, tačiau nuo paviršiaus atitinkamai 6 cm ir 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs.

Vasario mėnesį Nemune, Neryje ties Vilniumi dėl sankamšų aukščiausias vandens lygis stebėtas 5–8 d. Daugelyje kitų upių vandens lygis buvo žemas, kilimas prasidėjo po orų atšilimo (vasario 24–25 d.), tirpo sniegas ir ledas, aukščiausias reikšmes vandens lygis pasiekė vasario 27–28 d. Per 3–4 paras vandens lygis pakilo 88–252 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 5–59 cm žemesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį, o Šušvėje, Svyloje, Nemunėlyje ir Mūšoje 5–30 cm, Neryje ties Vilniumi 78 cm aukštesnis už jį.

Storiausias ledas upėse (10–34 cm) stebėtas vasario 20 d. Kai kur susidarė ledo sangrūdos. Atšilus orams, pasirodė vanduo ant ledo, properšos, atotirpos, ledas tirpo vietoje.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pakilo 7 cm. Storiausias ledas stebėtas vasario 19–23 d. – 23 cm. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 18 cm. Kituose ežeruose išmatuotas 8–32 cm ledo storis.