Birželio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 16,5–17,0 °C šiaurės vakariniuose rajonuose (teigiama 1,4–1,7° anomalija) iki 17,5–18,0 °C pietrytinėje dalyje, pamaryje ir Kuršių nerijoje bei Jurbarko ir Tauragės apylinkėse (teigiama 1,2–1,5° anomalija). Druskininkuose vidutinė oro temperatūra pasiekė 18,1 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–33,6 °C. 27 ir 28 dienomis pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 33,2 ir 33,6 °C (Kretinga). Nuo 25 d. prasidėjo kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys¹. 26–29 dienomis vietomis stebėtos tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 28 d. Kretingoje 33,6 °C, žemiausia – 4 d. Rietave 3,4 °C.

Birželio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 98,3 mm (1,5 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – atskirose stotyse kritulių kiekis buvo nuo 2/3 iki 2,6 SKN. Vakarų Lietuvoje, šiauriniuose rajonuose, Šakių–Kauno ruože, Kalvarijoje, Šalčininkuose ir Guntauninkuose registruota 35–90 mm kritulių (0,7–1,5 SKN), daugiausiai prilijo Prienų-Buivydžių ruože, Dotnuvoje ir Puvočiuose, 150–202 (2,4–2,6 SKN), kitur – 90–150 mm (1,2–2,4 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Puvočiuose (202 mm), mažiausiai Mažeikiuose (36,2 mm). 1, 8, 9, 10, 13, 14, 19–21 ir 29 dienomis registruoti pavojingo lietaus³ atvejai, o 28 d. Prienuose, 29 d. Skuode, Švenčionyse, Elektrėnuose ir Puvočiuose registruoti stichinis lietūs⁴, didžiausias kritulių kiekis registruotas Puvočiuose – 73 mm.

Pirmomis mėnesio dienomis stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio⁵  rodikliai buvo pasiekti Vilkaviškio rajone, taip pat dalyje Alytaus, Panevėžio, Kėdainių ir Lazdijų rajonų, o vėliau po kiekvienos didesnės liūties stichijos apimtų rajonų skaičius tik didėjo. Iki Joninių šis stichinis meteorologinis reiškinys buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Po liūčių, fiksuotų paskutinėmis mėnesio dienomis, situacija nepasikeitė.

Birželio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 280 val. (artima SKN), ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje 303,5 val., trumpiausiai – Dotnuvoje 261 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 10,8–16,3 m/s, vietomis 17,8–21,1 m/s.

Nors daug kam atrodė, kad vasara šiais metais yra vėlyva, tačiau meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia 15 °C arba daugiau, visoje šalyje prasidėjo birželio 4–6 d., ir atitiko SKN.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 19–22 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 30–35 °C, Klaipėdoje iki 37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Birželio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,6) buvo 0,7 mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (5,3). Birželį aukščiausia UVI reikšmė (5,6) buvo fiksuota 12 ir 26 d. (atitiko daugiametes šių parų reikšmes), o mažiausia (1,4) reikšmė fiksuota atitinkamai 1 ir 21 d. (3,3 ir 3,7) mažesni nei daugiametės reikšmės).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS birželio mėnesį (neįtraukiant 1 ir 5 d. duomenų dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai vos 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (352 DU⁶). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 14 d. (409 DU) ir 21 d. (411 DU) %, o mažiausia (323 DU) 19 d. (atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios birželio mėnesio reikšmės (362 DU) buvo 13 %. ir -6 % nuo daugiametės minimalios reikšmės (345 DU) sudarė

Šių metų birželį sulaukėme net dviejų vienas už kitą didesnių lietaus poplūdžių. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 1–263 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį birželio mėnesio vandens lygį, o keliose – 3–6 cm žemesnis už jį.

Mėnesio pradžioje pasirodžius pirmam lietaus poplūdžiui 7 vandens matavimo stotyse (VMS) buvo pasiekti birželio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Mūšoje ties Ustukiais 236 cm (buvęs aukščiausias vandens lygis 220 cm), Nevėžyje ties Babtais 529 cm (buvęs – 392 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 274 cm (buvęs – 265 cm), Minijoje ties Priekule 187 cm (buvęs – 177 cm), Gėgėje ties Plaškiais 323 cm (buvęs – 278 cm), Leitėje ties Kūlynais 208 cm (buvęs – 195 cm) bei Šušvėje ties Šiaulėnais – 291 cm (buvęs – 252 cm). Kritiniai vandens lygiai buvo pasiekti Mūšoje ties Ustukiais (168 cm), Mūšoje ties Žilpamūšiu (206 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (284 cm).

Antrasis poplūdis Lietuvos upėse pasirodė birželio 16–23 d. Šio poplūdžio metu 10 VMS buvo pasiekti nauji aukščiausi vandens lygiai birželio mėnesį: Mūšoje ties Ustukiais 277 cm (buvęs 236 cm), Verknėje ties Verbyliškėmis 260 cm (buvęs – 210 cm), Šventojoje ties Anykščiais 123 cm (buvęs – 114 cm), Širvintoje ties Liukonimis 239 cm (buvęs – 224cm), Nevėžyje ties Babtais 603 cm (buvęs – 529 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais 306 cm (buvęs – 291 cm), Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 322 cm (buvęs – 274 cm), Šyšoje ties Šilute 145 cm (buvęs – 143 cm), Leitėje ties Kūlynais 217 cm (buvęs 208 cm), Gėgėje ties Plaškiais 343 cm (buvęs – 323 cm). Kritiniai vandens lygiai šio poplūdžio metu pasiekti: Šventojoje ties Anykščiais (123 cm), Nevėžyje ties Traupiu (247 cm), Nevėžyje ties Panevėžiu (357 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (297 cm), Nemune ties Šilininkais (227 cm), Atmatoje ties Rusne (261 cm), Gėgėje ties Plaškiais (343 cm), o Leitėje ties Kūlynais ir Šušvės upėje ties Josvainiais vandens lygis buvo pasiekęs net ir pavojingo ribą, atitinkamai 216 cm ir 226 cm .

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 19,0–24,6°C, ežeruose 23,5–27,1°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 21,0–22,9°C.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 27,1°C.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁵ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁶ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.