Šiuo metu vietomis vakarinėje šalies pusėje sninga, formuojasi šlapio sniego apdraba. Po trumpos pertraukos, nakties iš lapkričio 21-os į 22-ą pirmoje pusėje vakariniuose rajonuose vėl pradės snigti, daug kur snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba. Reiškiniai tęsis iki lapkričio 22-os dienos vidurdienio.

Daugiau informacijos →

2022 gegužės mėn. apžvalga

Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,7 °C (neigiama 1,8° anomalija): nuo 9,8–10,0 °C kraštiniuose šiaurės vakariniuose rajonuose ir Laukuvoje (neigiama 1,9° anomalija) iki 11,0–11,5 °C pietvakarinėje dalyje, vietomis centriniuose rajonuose ir Ventės rage (neigiama 1,8–2,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 20,7–27,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -4,6…-0,2 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 1,6 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 20 d. Druskininkuose 27,4 °C, žemiausia 4 d. Rietave -4,6 °C.

 1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 74 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai 25–50 mm (0,7–1,2 SKN), daugiausiai registruota Pietų Lietuvoje 100–135 mm (1,6–2,3 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Šalčininkuose (134,3 mm) ir Alytuje (129,2 mm), mažiausiai – Ventėje (25,7 mm) ir Nidoje (27,8 mm). ). 21 d. Šalčininkuose registruotas stichinis lietus1 – per 12 val. prilijo 50,3 mm. 21, 25, 26, 30 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus2 atvejai.

 2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis
2 pav. Gegužės mėnesio kritulių kiekis

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 237,7 val. (0,8 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Šilutėje, 271,6 val., trumpiausiai – Vilniuje, 216,4 val. (3 pav.).

 3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gegužės mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,0–21,1 m/s.

Daugelyje šalies rajonų gegužės 5–6 d., Kuršių Nerijoje, Šilutės ir Telšių apylinkėse kiek vėliau – gegužės 10 d., o Vilniaus, Ignalinos, Klaipėdos bei Šilalės apylinkėse tik gegužės 19 d., vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 10 °C, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 10 dienų vėliau lyginant su SKN.

Beveik visomis pirmojo dešimtadienio dienomis ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –5 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -9 °C. Gegužės 11 d. vietoms, o 16–19 d. daug kur ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore, standartiniame 2 m aukštyje, krito iki –2 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki -6 °C. Gegužės 23 ir 29 d. vietoms, o 24 d. daug kur dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra arčiau dirvos paviršiaus, 5 cm aukštyje, krito iki -2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje iki 28 °C, Lazdijuose šilo kiek mažiau – iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–22 °C.

Kaip įprastai, gegužės mėnesį augalai vystėsi intensyviausiai – per mėnesį daugelyje šalies rajonų pražydo daugelis vaismedžių (slyvos, vyšnios, kriaušės, obelys) ir vaiskrūmių (raudonieji ir juodieji serbentai, avietės), beržai, klevai, ievos, kaštonai, alyvos. Pirmoje mėnesio pusėje pievas geltonai nuspalvino kiaulpienės.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,7) buvo (0,5) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,8) buvo fiksuota 16 d., kuri buvo 1,0 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,2) ir (1,3) reikšmės fiksuotos atitinkamai 21 ir 30 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI vidurkio (3,1) ir (3,9) mažesnis.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 1–47 cm žemesnis už vidutinį daugiametį gegužės mėnesio vandens lygį, o keliose 3–23 cm aukštesnis už jį.

Paskutinėmis mėnesio dienomis upėse prasidėjo lietaus poplūdis, per parą vandens lygis pakilo 39–207 cm. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Šušvėje ties Šiaulėnais, Nevėžyje ties Babtais, Mituvoje ties Žindaičiais, Šešuvyje ties Skirgailais, kur stebėtas 88–207 cm vandens lygio pakilimas per parą.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 10,6–16,4 °C, ežeruose 10,9–16,4 °C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje temperatūra buvo 12,0–14,8 °C.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 1 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Paskutinę mėnesio dieną išmatuota ežero vandens temperatūra siekė 11,8 °C.

1 stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

2 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.