2022 gruodžio mėn. apžvalga

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C (neigiama 1,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -4,1…-4,0 °C (neigiama 1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -3,9…-2,0 °C (neigiama 0,6–2,0° anomalija), pietvakariuose ir vakariniame pakraštyje  -2,0…-1,0 °C (neigiama 0,7–1,5° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,7 °C (neigiama 1,6–1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -21,3…-11,3 °C, Nidoje -10,4 °C, aukščiausia buvo pakilusi iki 3,5–10,7 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,7 °C registruota 31 d. Kybartuose – tai naujas šios paros rekordas Lietuvoje. Žemiausia -21,3 °C registruota 10 d. Mažeikiuose ir 15 d. Akmenėje.

 1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,15 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 35–60 mm (0,7–1,4 SKN), vietomis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose 60–80 mm kritulių (1,0–1,6 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, Tauragnų, Liukonių apylinkėms 80–138 mm (1,0–1,8 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kartenoje (137,3 mm)  ir Kretingoje (130,4 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (36,7 mm). 6–8 ir 11–12 dienomis vietomis registruoti pavojingo snygio1 atvejai.

Lapkričio pabaigoje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesį augo, o mėnesio pabaigoje atšilus orams ji sparčiai plonėjo, vietomis ištirpo visai. Paskutinę mėnesio dieną daugiausiai sniego buvo likę Rytų Lietuvoje: Utenoje 5 cm, Tauragnuose 8 cm ir Dūkšte 10 cm.

 2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis
2 pav. Gruodžio mėnesio kritulių kiekis

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 19 val. (0,65 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šiauliuose 29,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 9,9 val. (3 pav.).

 3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–21,8 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,8 m/s registruotas 8 d. Kybartuose.

Pirmomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur siekė 1–5 cm, tačiau nemažoje šalies dalyje dirvožemiai dar nebuvo įšalę. Daug kur ant neįšalusios dirvožemio susidariusi sniego danga nulėmė, kad ir vėlesnėmis dienomis dirvožemiai gilyn nešalo, tad beveik didesnę dalį mėnesio dirvožemio įšalo sluoksnis kito nežymiai. Trečiąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai lietingi orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis vietomis, kur sniegas jau buvo aptirpęs, dirvožemiai šalo sparčiai. Paskutinę metų dieną tik Biržų apylinkėse buvo likęs 9 cm dirvožemio įšalo sluoksnis, kitur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS gruodžio mėnesį (išskyrus 15 d., kai buvo sutrikusi spektrofotometro programos veikla) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (303 DU1).  Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (376 DU), 13 d. (375 DU), 27 d. (392 DU) ir 30 d. (387 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) sudarė 22 % (27 d.), 21 % (30 d.) ir 17 % (12 ir 13 d.). Mažiausios BOK reikšmės registruotos 19 d. (255 DU) ir 21 d. (248 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) sudarė -12 % (21 d.) ir -9 % (19 d.).

Gruodžio mėnesį vandens lygiai upėse buvo 14–102 cm žemesni už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Tauragno ežero vandens lygis buvo 4 cm aukštesnis nei įprasta. Žemiausi lygiai vandens telkiniuose stebėti mėnesio pradžioje.

Gruodžio viduryje iš ledo reiškinių stebėta sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Kuršių mariose ties Vente ir Kuršių mariose ties Nida, 2-9 dienomis, stebėtas dreifuojantis ledas, o vėliau, joms užšalus, ištisinė ledo danga išsilaikė iki pat mėnesio pabaigos. Storiausias ledas Kuršių mariose buvo fiksuojamas  gruodžio 20–21 dienomis ir siekė 12–13 cm.

Tauragno ežerą ledo danga padengė gruodžio 18 d. Didžiausias ledo storis jame viso mėnesio metu tesiekė tik 5 cm. Neužšalusiuose vandens telkiniuose temperatūra svyravo nuo 0,6 ̊C iki 3,0 ̊C.

Antrojo dešimtadienio pabaigoje, prasidėjus atodrėkiui, dėl aukštų oro temperatūrų ir lietaus,  gana sparčiai ėmė tirpti sniego danga. Žymesnis vandens lygio kilimas pradėtas stebėti gruodžio 22-ąją, kur per parą daugelyje vandens matavimo stočių jis pakilo iki 20cm, o Akmenoje−Danėje ties Kretinga net iki 72 cm. Gruodžio 23 d. didesni vandens lygio pokyčiai stebėti ir Minijoje ties Priekule  bei Bartuvoje ties Skuodu, atitinkamai 71cm ir 83 cm per parą.

Vandens lygiui ir toliau kylant,  gruodžio 30 d. jau buvo pasiekta stichinio vandens lygio riba Leitės upėje ties Kūlynais (245cm) ir Gėgės upėje ties Plaškiais (467cm)., o paskutinę metų dieną, prasidėjus ledonešiui, ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (323 cm). Didžiausi vandens lygio pokyčiai ir toliau stebėti vakarinėje šalies dalyje. Per parą vandens lygis ten kildavo nuo 20 iki 119 cm.

1 pavojingas reiškinys smarkus snygis, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7–20 mm kritulių.

21 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.