Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7 °C (neigiama 0,6° anomalija): nuo 16,9–17,0 °C šiaurės vakariniuose rajonuose (neigiama 0,5 anomalija) iki 18,8–19,1 °C pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0–0,5° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6–32,8 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8 °C, žemiausia – 30 d. Skuode 4,4 °C.

Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra¹, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06-26–07-02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 106,7 mm (1,27 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – atskirose stotyse kritulių kiekis buvo nuo 0,6 iki 1,89 SKN. Šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių iškrito mažiausiai, 37–48 mm (0,6 SKN),o daugiausiai kritulių (130–155 mm) fiksuota pietvakariniame bei pietrytiniame pakraščiuose, Plungės, Šiaulėnų, Pasvalio, Kaišiadorių apylinkėse(1,57–1,89 SKN) (2 pav.).

Net 17-ą iš 31-os vienos liepos mėnesio dienos (1, 2, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 22, 24, 27, 28, 31 d.) fiksuoti pavojingo lietaus² atvejai. Stichinis lietus³ fiksuotas liepos 1 d. Tauragėje (65,4 mm kritulių per 9 val.).

Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis⁴, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Liepos 13 d., po lietingos liepos 12 d., ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis reiškinys, fiksuotas Joniškio ir Pakruojo rajonuose, o liepos 18 d. – Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Lietingiems orams kurį laiką aprimus, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, liepos 23 d. baigėsi Jonavos, Raseinių, Šakių, Ukmergės r. sav. teritorijose, taip pat Kauno r. sav. šiaurinėje dalyje, liepos 24 d. reiškinio pabaiga fiksuota Marijampolės, Jurbarko ir Panevėžio r. sav. teritorijose, liepos 25 d. – Kalvarijos sav., taip pat pietinėje Širvintų r. sav. dalyje. Ilgas lietingas laikotarpis per dešimtadienį toliau tęsėsi Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose.

Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 261 val. (0,9 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose (294 val.), trumpiausiai – Varėnoje 234,2 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,7–19,1 m/s, vietomis 20,1–21,4 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 21–23 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 27–34 °C, Utenoje iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir birželio mėnesį, kilo iki 25–30 °C.

Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,7) buvo vos (0,3) mažesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (6,1) buvo fiksuota 3 d., kuri buvo 1,0 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,1) ir (1,2) reikšmės fiksuotos atitinkamai 12 ir 31 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (3,7) ir (3,6) mažesnis

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS liepos mėnesį (neįtraukiant 20–22, 25 ir 28 d. duomenų dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai vos 7 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (338 DU1). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (420 DU) ir 16 d. (399 DU⁵), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios liepos mėnesio reikšmės (348 DU) sudarė 21 ir 15 %, o mažiausios 1 d. (329 DU) ir 3 d. (327 DU), kurios buvo artimos daugiametei minimaliai liepos mėnesio reikšmei (325 DU)

Šių metų liepą daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis buvo 3–73 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, o keliose – 3–16 cm žemesnis už jį.

Liepos 12–26 dienomis lietaus poplūdžio metu 4 vandens matavimo stotyse buvo pasiekti liepos mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Kritiniai vandens lygiai buvo pasiekti Mūšoje ties Ustukiais (142 cm), Mūšoje ties Žilpamūšiu (254 cm), Šušvėje ties Šiaulėnais (272 cm).

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse 16,0–22,0°C, ežeruose 19,7–22,1°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 19,6–20,4°C.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 26 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Mėnesio vidutinė ežero vandens temperatūra siekė 21,0°C.

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.