Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,0 °C (teigiama 3,4° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje bei Žemaičių aukštumoje, Šeduvoje ir Joniškyje, iki 9,5 °C (teigiama 3,2–3,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 9,5–10,0 °C (teigiama 2,3–3,0° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje ir pamaryje (išskyrus Nidą, kur buvo 9,5 °C), Alytuje ir Jonavoje 10,0–10,5 °C (teigiama 3,6–4,1° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 20,1 °C registruota 20 d. Birštone ir Palangoje, žemiausia – 11 d. Skuode, -1,0 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,1 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių buvo mažiaisia, 1–5 mm (0,03–0,4 SKN), gausiausiai palijo pietiniuose rajonuose ir dalyje Aukštaitijos, 15–21 mm (0,8–1,7 SKN), kitur – 5–15 mm (0,4–1,1 SKN) (2 pav.). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Druskininkuose – 20,3 mm, mažiausias – Vėžaičiuose 0,4 mm.

Balandžio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 50 val. (3/4 SKN): nuo 42,6 val. Dotnuvoje iki 58,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Balandžio 11 ir 18 d. vietomis ore, o balandžio 11–12 d., 17–18 d. ir 20 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki –1 °C, arčiau dirvos paviršiaus – kai kur iki -4 °C.

Dirvožemiai šį dešimtadienį jau buvo pilnai atitirpę nuo įšalo, tačiau balandžio 17 d. temperatūrai arčiau dirvos paviršiaus nukritus iki -4 °C susiformavo 3 cm storio dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C, aukščiausia kilo iki 14–21 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 6–7 °C, aukščiausia kilo iki 12–13 °C, Klaipėdoje – iki 16 °C.

Per dešimtadienį augalai toliau sparčiai vystėsi: daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, pasirodė žiedynai.

Kauno MS antrąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,7 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (3,0) buvo fiksuojama 17 d., mažiausia – (1,1) 16 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -1,9.