Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,7 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai trečias pagal šiltumą dešimtadienis nuo 1961 m., šilčiau šį dešimtadienį buvo tik 2021 m. (21,9 °C) ir 2020 m. (20,9 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 20,5–21,0 °C (teigiama 3,9–4,9° anomalija), kiek vėsiau, 20,0–20,5 °C (teigiama 3,6–4,8° anomalija) buvo šiaurės vakariniame ir pietrytiniame pakraščiuose, Laukuvos, Raseinių–Šeduvos apylinkėse ir dalyje rytinių rajonų, pamaryje ir Kuršių nerijoje, šiaurės rytinėje dalyje, Vilniaus ir Elektrėnų bei Jurbarko ir Tauragės apylinkėse buvo 21,0–21,5 °C (4,4–4,9° anomalija) (1 pav.). Nuo 25 d. prasidėjo kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys¹. 27 ir 28 dienomis pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 33,2 ir 33,6 °C (Kretinga). 26–29 dienomis vietomis stebėtos tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Žemiausia oro temperatūra 5,3 °C registruota 24 d. Skuode.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo apie 32,7 mm (1,2 SKN), tačiau pasiskirstė krituliai labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Biržuose, tik 1 mm, daugiausiai – Puvočiuose, net 121 mm (beveik 2 mėnesio SKN). Šiaurinėje Lietuvos pusėje kritulių buvo mažiausiai, 1–25 mm (0,03–0,9 SKN), Pietryčių ir pietų Lietuvoje (išskyrus Šalčininkų r. ir dalį Varėnos rajono) bei Skuode palijo gausiausiai – 50–121 mm (1,8–4,7 SKN (2 pav.). 28 ir 29 dienomis registruoti 5 stichinio lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas 29 d. Puvočiuose, iškrito 73 mm kritulių.

Dešimtadienio pirmoje pusėje ilgas lietingas laikotarpis³ buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Po liūčių, fiksuotų paskutinėmis dešimtadienio dienomis situacija nepasikeitė.

Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 121,4 val. (1,4 SKN): nuo 112,7 val. Varėnoje iki 130,9 val. Kaune. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C, Klaipėdoje iki 37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,5 mažesnės už daugiametį šio dešimtadienio (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,6 buvo fiksuota 26 d., mažiausia – 1,4 21 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį vidutiniškai buvo 1 % mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (350 DU⁴). Šiomis dienomis (išskyrus 21 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio rezultato. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 21 d. (411 DU), vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės buvo 17 %, o mažiausia (331 DU) 24 ir 26 d. (7 ir 5 % mažesni).

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 ir daugiau dienų.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.