Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,1 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 10,0–10,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje, Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje (neigiama 1,0–2,0° anomalija) iki 11,5–12,2 °C Pietų Lietuvoje (neigiama 0,9–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Druskininkuose, 26,7 °C, žemiausia – 18 d. Kretingoje ir Skuode, -1,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį gegužės dešimtadienį buvo 12 mm (0,6 SKN). Vakarų Lietuvoje (išskyrus Palangos apylinkes) ir vietomis Pietų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,2–0,5 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 10–20 mm (0,4–1,0 SKN), gausiausiai palijo vietomis Rytų Lietuvoje ir Tabokinės apylinkėse, 20–29 mm (artimas SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Šalčininkuose (28,7 mm), mažiausiai kritulių buvo Akmenėje (2,9 mm) ir Mažeikiuose (3,4 mm).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 73,8 val. (0,8 SKN): nuo 55,5 val. Utenoje iki 99,0 val. Šilutėje. (3 pav.).

Gegužės 11 d. vietoms, o 16–19 d. daug kur ore arba dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore, standartiniame 2 m aukštyje, krito iki –2…-0 °C, arčiau dirvos paviršiaus – iki -6 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, Klaipėdoje apie 16 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 16–22 °C, Klaipėdoje – iki 24 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 15–19 °C.

Per dešimtadienį daug kur žydėjo obelys, vyšnios, kai kur pasirodė pirmieji alyvos, kaštonų žiedai.

Kauno MS antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 mažesnės ir atitiko daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio (2001-2020 m.) vidurkį (4,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 4,8 buvo fiksuota 16 d., mažiausia – 2,7 11 d.