Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,1 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 8,0–8,5 °C šiaurės vakariniame pakraštyje ir Švenčionių apylinkėse iki 9,5–10,2 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 1,1–1,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 6 d. Akmenėje, 20,1 °C, žemiausia – 4 d. Rietave, -4,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 3,2 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (0–0,4 SKN), o Vakarų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje kritulių nebuvo visai arba jų kiekis neviršijo 1 mm (0,0–0,08 SKN). Gausiau palijo Pietų Lietuvoje ir Panevėžio-Šeduvos ruože, 5–13 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.). Kritulių nebuvo registruota Anykščiuose, Klaipėdoje, Nidoje, Šiauliuose ir Vėžaičiuose, gausiausiai palijo Prienuose (12,3 mm) ir Birštone (11,6 mm)

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 92,3 val. (1,1 SKN): nuo 86,4 val. Šiauliuose iki 101,5 val. Šilutėje. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–14 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 18–24 °C, Lazdijuose kiek mažiau – iki 15 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–18 °C.

Per dešimtadienį daug kur šalyje pražydo daugelis vaismedžių (slyvų, vyšnių, kriaušių, obelų) ir vaiskrūmių (raudonųjų ir juodųjų serbentų), taip pat beržai, klevai, ievos. Pievas geltonai nuspalvino kiaulpienės.

Kauno MS pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,2 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (3,7). Šį dešimtadienį aukščiausios UVI indekso reikšmės 3,9 ir 4,2 atitinkamai buvo fiksuotos 6 ir 7 d., mažiausios – 2,6 ir 2,9 išmatuotos 1 ir 8 d.