Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 1,0° anomalija): nuo 17,6–18,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Raseinių apylinkėse (teigiama 0,6–0,8° anomalija) iki 19,5–20,0 °C pajūryje ir pamaryje (teigiama 1,5–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,2 °C registruota 8 d. Molėtuose. Aukščiausia oro temperatūra 31,7°C registruota 1 d. Druskininkuose ir 2 d. Birštone. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra¹, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06-26–07-02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo artimas SKN, 29,6 mm, tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Mažiausiai kritulių teko Lietuvos vidurio žemumai ir Švenčionių rajonui, 5–20 mm (0,2–0,7 SKN), kitur jų kiekis buvo 20–40 mm (0,7–1,4 SKN), Pietryčių Lietuvoje, vietomis Žemaitijoje ir Tauragnuose – 40–81 mm (1,3–2,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Biržuose (5,8 mm), daugiausiai – Tauragėje (80,2 mm). Liepos 1 d. Tauragėje registruotas stichinis lietus² –65,4 mm kritulių per 9 val. Net 6 dešimtadienio dienas (1, 2, 4, 6, 8 ir 10 d.) vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus³ atvejai.

Dešimtadienio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis⁴ išliko didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Per dešimtadienį situacija nesikeitė.

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 82,5 val. (0,9 SKN): nuo 72,7 val. Varėnoje iki 91,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–34 °C, Utenoje iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 didesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 3 d. (6,1), mažiausia –6 d. (4,0).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (356 DU⁵) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (344 DU). Visomis dienomis (išskyrus 1–3 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (387 DU) fiksuota 10 d., o mažiausia – 3 d. (327 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio sudarė 13 % ir -5 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C r daugiau bei laikosi 3 ir daugiau dienų.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.