Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,6 °C (teigiama 4,3° anomalija) – tai pats karščiausias rugpjūčio trečiasis dešimtadienis nuo 1961 m., anksčiau karščiausia buvo 1997 m. – 20,3 °C. Vėsiausia buvo Šiaurės Lietuvoje, pietrytinėje dalyje ir Kazlų Rūdos apylinkėse, 19,5–20,5 °C (teigiama 4,0–4,7° anomalija), kitur – 20,5–21,5 °C (teigiama 4,1–4,9° anomalija), Nidoje ir Ventėje 21,7 °C (teigiama 4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo 29,9–34,4 °C. Rugpjūčio 23–29 d. registruota trečia šiais metais kaitra¹, daugiausiai Pietų Lietuvoje. Buvo pasiekti 3 nauji parų karščio rekordai Lietuvoje: 25 d. 33,0 °C Birštone ir Druskininkuose, 27 d. 32,4 °C ir 28 d. 34,4 °C Ventėje. Taip pat Kretingoje pakartotas 26 d. rekordas – 31,6 °C. Minimali temperatūra buvo 5,7–12,1 °C, Nidoje 14,8 °C, Ventėje 14,4 °C. Žemiausia registruota 31 d. Šilutėje, 5,7 °C.

Trečiojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,03–0,4 SKN), 10–30 mm kritulių registruota šiaurės rytinėje ir pietinėje šalies dalyse (0,4–1,1 SKN), gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje, Prienų ir Joniškio apylinkėse – 30–90 mm (1,4–2,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Vėžaičiuose (88,6 mm), mažiausia –Jurbarke (0,3 mm). Rugpjūčio 22 d. registruotas stichinis lietus Vėžaičiuose (64,1 mm) ir Mažeikiuose (62,9 mm). 22, 25, 26, 27 ir 29 d. vietomis, daugiausiai Vakarų Lietuvoje, registruoti pavojingi³ lietūs.

Per dešimtadienį ilgo lietingo laikotarpio, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, pabaiga ir toliau fiksuota daugelyje savivaldybių, tačiau paskutinę dešimtadienio dieną minėtas reiškinys vis dar tęsėsi Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.

 

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 94,4 val. (1,1 SKN): nuo 81,1 val. Telšiuose iki 104,1 val. Kaune val. (3 pav.).

 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.

 

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 21 d. (4,4), mažiausia – (2,4) 29 d.

 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (303 DU⁴) vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (315 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio šio dešimtadienio vidurkio rezultato. Aukščiausia BOK reikšmė (312 DU) fiksuota 26 d., o mažiausia 28 d. (293 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK rezultato yra mažesni 1 % ir 7 %.

 

¹ kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.