Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 10,3–11,0 °C rytinėje šalies dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,2–1,8° anomalija) iki 13,0–13,4 °C pajūryje ir pamaryje (neigiama 0,7–1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4 °C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3 °C, Nidoje 8,7 °C. Šilčiausia buvo 11 dieną Klaipėdoje, 20,4 °C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3 °C.

Rugsėjo 11 d., 13 d. ir 18 d. prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 31 mm (1,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (0,2–1,1 SKN), šis kiekis buvo viršytas Vakarų Lietuvoje ir Alytuje, Druskininkuose, Puvočiuose, Vilniuje ir Zarasuose. Gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje, 50–100 mm (2,4–3,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose ir Buivydžiuose (po 5 mm), daugiausia – Kartenoje (99 mm), Vėžaičiuos (91,7 mm) ir Nidoje (90,7 mm), kur dešimtadienio kritulių kiekis 3–3,6 kartus viršijo dešimtadienio SKN bei viršijo mėnesio SKN. Rugsėjo 14–17 d. Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, stipriausia liūtis registruota naktį iš 16 į 17 d. Laukuvoje (47,7 mm/12 val.).

Rugsėjo 13 d. ilgas lietingas laikotarpis², kaip stichinis meteorologinis reiškinys, baigėsi visoje šalyje.

Nepaisant to, kad kritulių šį dešimtadienį daug kur iškrito daugiau už normą, sausra toliau plito per Lietuvos teritoriją. Dešimtadienio pradžioje stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu buvo apėmusi visą Elektrėnų savivaldybės teritoriją, taip pat kai kurias Akmenės, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Trakų, Vilniaus  r. sav. seniūnijas. Per dešimtadienį sausra apėmė vis daugiau rajonų, kai kuriuose dėl didesnio kritulių kiekio situacija pagerėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu tęsėsi visose Akmenės, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Pagėgių, Tauragės ir Trakų r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Rietavo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Telšių, Ukmergės, Vilniaus r. sav. seniūnijose.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo antrąjį dešimtadienį buvo apie 30 val. (1/2 SKN): nuo 11 val. Dūkšte iki 59,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 15–22 °C, žemiausia krito iki 8–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 žemesnės už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 14 d. (2,6), mažiausia – (0,8) 11 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį (342 DU³) buvo vidutiniškai 12 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 11 d. (356 DU) ir 19 d. (357 DU), kur atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 ir 18 %. Mažiausia nagrinėjamo dešimtadienio BOK reikšmė buvo gauta 13 d. (316 DU), kuri už daugiametę šios paros reikšmę buvo 4 % didesnė.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.