Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,6 °C (neigiama 1,7° anomalija): nuo 8,3–9,0 °C (neigiama 1,4–2,3° anomalija) rytinėje šalies dalyje iki 10,0–11,0 °C vakariniame pakraštyje, Kauno, Jonavos, Joniškio ir Pagėgių apylinkėse (neigiama 1,2–1,7° anomalija) bei 11,0–11,8 °C Kuršių nerijoje ir pamaryje (neigiama 1,8–1,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,7–19,1 °C, žemiausia nukrito iki -1,2…4,6 °C, Nidoje 6,5 °C. Šilčiausia buvo 26 dieną Kalvarijoje, 19,1 °C, vėsiausia – 25-os naktį Utenoje, -1,2 °C.

Rugsėjo 23–26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -5 °C.

Visoje šalyje, išskyrus pajūrio zoną, rugsėjo 21–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko 10 d. anksčiau lyginant su SKN. Aktyviosios augalų vegetacijos sezonas Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 138 d. – vidutiniškai 19 d. trumpiau nei SKN.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11 mm (2/3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,2–1,1 SKN), šis kiekis buvo viršytas Mažeikiuose, Zarasuose, Šalčininkuose, Kybartuose (15–25 mm, 0,9–1,2 SKN) ir pietvakarinėje dalyje (15–45 mm, 0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Pakruojyje (3,9 mm), daugiausia – Nidoje (42,9 mm), kur 29 d. registruotas pavojingas lietus¹ (25,6 mm/12 val.).

Nepaisant to, kad kritulių šį dešimtadienį iškrito visur, sausra toliau slinko per Lietuvos teritoriją. Dešimtadienio pradžioje stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu buvo apėmusi visą Elektrėnų, Jonavos, Pagėgių ir Tauragės r. savivaldybių teritoriją, taip pat kai kurias Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus  r. sav. seniūnijas. Per dešimtadienį sausros apimtų rajonų vis mažėjo, tačiau paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 50 val. (0,9 SKN): nuo 38,7 val. Utenoje iki 62,4 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–13 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 14–16 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–17 °C, Klaipėdoje kiek aukštesnė – iki 17 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 žemesnės už daugiametį (2001-2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 21 d. (2,0), mažiausia – (1,2) 28 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį (351 DU²) buvo vidutiniškai 18 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (296 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį trečiojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 22 d. (363 DU) ir 24 d. (360 DU), kur atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 21 ir 22 %. Mažiausia BOK reikšmė buvo gauta 27 d. (325 DU), tačiau daugiametę šios paros reikšmę viršijo net 12 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.