Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,5 °C (teigiama 3,3° anomalija). Vėsiausia buvo rytinėje šalies dalyje -3…-1 °C (teigiama 2,7–3,2° anomalija), vidurinėje dalyje -1…0 °C (teigiama 3,1–3,6° anomalija), vakarinėje ir pietvakarinėje dalyse temperatūra buvo teigiama, 0–1 °C (teigiama 2,4–3,5° anomalija), šilčiausia – pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–1,8 °C (teigiama 3,6–4,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 6,0 °C išmatuota 30 d Nidoje, žemiausia -17,5 °C 24 d. Šalčininkuose.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,6 mm (1,5 SKN). Dalyje, einančioje per šalies vidurį, rytiniame pakraštyje ir Nemuno žemupyje kritulių kiekis buvo 7–30 mm (0,5–2,6 SKN), Rytų Lietuvoje, Žemaitijos kritulių buvo 30–72 mm (1,2–4,0 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje 71 mm, mažiausiai – Joniškyje 7,8 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje, Dūkšte 18 cm, Anykščiuose 17 cm.

Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 13,2 val. (0,7 SKN), nuo 8,9 val. Telšiuose iki 22,4 val. Kybartuose (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, o Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – apie 1 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje rytinių ir pietinių šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 20–33 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir siekė 7–12 cm, o Raseinių ir Šilutės apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo. Per visą dešimtadienį dirvožemio įšalimo gylis vietovėse kito nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną storiausias įšalo sluoksnis išliko Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–27 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm.

Trečiąjį sausio mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 2 % mažesnės už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 27–28 ir 31 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 ir 31 d. (407 DU), kai atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 19 % ir 15 %, o mažiausia (294 DU) 23 d., nuokrypis -16 %.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.