Vasario pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,2 °C (teigiama 3,3° anomalija). Rytiniame pakraštyje buvo -2,0…-1,0 °C (teigiama 3,0° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -1,0…0,0 (teigiama 2,9–3,5° anomalija), pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje temperatūra buvo teigiama, 0,0–1,7 °C (teigiama 3,0–3,7° anomalija), Nidoje 2,1 °C (teigiama 3,5° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 7,2 °C išmatuota 10 d Druskininkuose ir Kybartuose, žemiausia -12,2 °C 3 d. Ukmergėje.

Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21,6 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (1,0–1,8 SKN), centriniuose rajonuose Pietų Lietuvoje ir rytiniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,6–1,2 SKN), gausiausiai kritulių registruota vakarinėje dalyje, Tabokinėje ir Tauragnuose 30–55 mm (1,6–2,5 SKN) (2 pav.). Dešimtadienio didžiausias kritulių kiekis registruotas Kartenoje 55 mm, mažiausiai – Lazdijuose, 8,3 mm. Vasario 7 dieną Kartenoje registruotas pavojingo lietaus¹ atvejis.

Atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo, paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi rytinėje šalies pusėje, storiausia buvo Švenčionyse, Tauragnuose ir Dūkšte, atitinkamai 30, 18 ir 13 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 8 val. (0,4 SKN), nuo 2,8 val. Telšiuose iki 14,3 val. Lazdijuose (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra gyliuose pasiskirsčiusi gana netolygiai – Rytų Lietuvoje, kur vis dar laikosi sniego danga, dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje yra stabili ir laikosi apie 0 °C. Ten, kur sniegas nutirpęs, vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje svyruoja apie -1…2 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, o Šilutės apylinkėse – apie 1 °C.

Dešimtadienio pradžioje storiausias įšalo sluoksnis laikėsi Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–28 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm. Vyraujant šiltesniems orams dirvožemiai palengva atitirpino – prie šio proceso prisidėjo ir daug kur ištirpusi sniego danga. Paskutinę dešimtadienio dieną storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis laikėsi Biržų, Vilniaus ir Varėnos apylinkėse – siekė 11–24 cm, kitur šalyje dirvožemiai arba buvo visiškai atitirpę, arba įšalę vos 1–3 cm , arba dirvožemis buvo susisluoksniavęs (nuo paviršiaus atitirpęs, o gilesniuose sluoksniuose laikėsi nestoras įšalusio dirvožemio sluoksnis).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį vasario mėnesio dešimtadienį vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (367 DU²). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 7 d. (511 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 42 %, o mažiausia (314 DU) 1 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 11 % mažesnis.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.