Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,3 °C (teigiama 3,2° anomalija). Rytinėje šalies dalyje buvo vėsiausia, -1… 0 °C (teigiama 2,8° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 0–2 °C (teigiama 2,7–3,8° anomalija), pietvakariniame pakraštyje 2,0–2,5 °C (teigiama 2,6–3,2° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra 8,9 °C išmatuota 21 d Marijampolėje, žemiausia -10,3 °C 28 d. Molėtuose.

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 14,3 mm (1,2 SKN). Pietų Lietuvoje, šiaurės–centriniuose rajonuose ir rytiniame pakraštyje kritulių buvo mažiausiai, 3–10 mm (0,4–1,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje kritulių registruota 10–20 mm (0,8–2,0 SKN),  Žemaitijoje 20–37 mm (1,4–2,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Kartenoje 36 mm, mažiausiai – Alytuje 7,8 mm.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi tik rytinėje dalyje: Dūkšte 1 cm, Tauragnuose 3 cm ir Švenčionyse 24 cm.

Vasario trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 31,5 val. (1,4 SKN), nuo 25,4 val. Dūkšte iki 38,3 val. Šilutėje (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–2 °C, Telšių apylinkėse buvo artima 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daug kur krito iki -3…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje daugelyje šalies rajonų išliko teigiama ir svyravo apie 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje visoje šalyje dirvožemiai buvo atitirpę, tik Varėnos meteorologinių stebėjimų aikštelėje po atitirpusiu dirvožemiu dar laikėsi 1 cm storio įšalo sluoksnelis. Kitomis dienomis dirvožemio įšalas fiksuotas tik pavienėmis dienomis, o 26 d. dirvožemiai visoje šalyje buvo pilnai atitirpę. Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis įsivyravus sausiems ir giedriems orams, nakties ir ryto valandomis fiksuota neigiama oro temperatūra, tad susidarė palankios sąlygos dirvožemiams šalti – paskutinę kalendorinės žiemos dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–8 cm ir tik Raseinių ir Šiaulių meteorologijos stotyse dirvožemiai išliko neįšalę.

 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį vidutiniškai 6 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (380 DU¹). Šiomis dienomis (išskyrus 24 ir 27-28 d.) BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 22 d. (476 DU), kur atitinkamai vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės šios paros reikšmės sudarė 25 %, o mažiausia (313 DU) 24 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio šios paros BOK rezultato gautas 19 % mažesnis.

 

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.