Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C (teigiama 2,8° anomalija) – tai šilčiausias rugpjūtis nuo 1961 m. (iki šiol buvo 2002 m., 20,0 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19,5–20,5 °C (teigiama 2,5–3,1 anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir dalyje centrinių ir pietinių rajonų 20,5–21,0 °C (teigiama 2,6–3,1 anomalija), pajūryje ir pamaryje 21,0–22,0  (teigiama 2,7–3,1° anomalija). Šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje (21,7 °C), o šalčiausia – Dūkšte ir Utenoje (19,6 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–34,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 28 d. Ventėje 34,4 °C, žemiausia – 31 d. Šilutėje 5,7 °C. Per mėnesį pagerinti 7-ių parų karščio rekordai: 17 d. 32,0 °C (Ventė), 18 d. 33,3 °C (Kretinga), 19 d. 33,4 °C (Palanga), 25 d. 33,0 °C (Birštonas ir Druskininkai), 27 d. 32,4 °C (Ventė ) ir 28 d. 34,4 °C (Ventė).

Rugpjūčio mėn. registruotos dvi kaitros¹ : 13–19 d. ir 23–29 d. – abi tęsėsi po 7 dienas.

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 40 mm (0,52 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – Žemaičių aukštumoje, didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo 6–25 mm (0,1–0,6 SKN), Vakarų ir šiaurės rytų Lietuvoje prilijo 50–100 mm (0,7–1,3 SKN), likusiuose rajonuose 25–50 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.).

Stichinis lietus²  fiksuotas rugpjūčio 1 d. Kyburiuose, Pakruojyje, Šeduvoje ir Šakiuosee bei 22 d. Mažeikiuose ir Vėžaičiuose. Taip pat vietomis 1, 6, 8, 22, 25, 26, 27 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose. Paskutinę mėnesio dieną minėtas reiškinys vis dar buvo fiksuojamas Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 303 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (294 val.), trumpiausiai – Šiauliuose 283 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,0–15,6 m/s, Utenoje 23,0 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 28–30 °C, daug kur Rytų Lietuvoje iki 32–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.

Beveik visoje šalyje rugpjūčio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais tai įvyko 5 d. anksčiau lyginant su SKN. Meteorologinė vasara Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 87 d. – 5 d. trumpiau, lyginant su SKN.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuota 7 d., kuri buvo vos 0,2 didesnė ir atitiko daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,6) ir (2,4) reikšmės fiksuotos atitinkamai 6 ir 29 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (2,7) ir (1,2) mažesnis.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (320 DU5) išmatuotas Kauno MS atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (319 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 1 d. (350 DU) ir 9 d. (352 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (330 DU) sudarė 6 ir 7 %, o mažiausios 22 d. (295 DU) ir 28 d. (293 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -5 ir -6 %.

Šių metų rugpjūtį daugelyje vietovių vandens lygis buvo 1–96 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose – 5–30 cm žemesnis už jį.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį sulaukus gausesnių kritulių buvo stebėtas nedidelis lietaus poplūdis. Rugpjūčio 2–4 dienomis Nevėžyje dvejose vandens matavimo stotyse buvo pasiekti nauji šio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Tokie aukšti vandens lygiai fiksuoti Nevėžyje ties Panevėžiu (354 cm) bei Nevėžyje ties Babtais (453 cm) įvykus Ekrano užtvankos šliuzo gedimui.

Vėliau į šalį atslinkus karštiems ir sausiems orams vandens lygiai upėse sparčiai krito, tačiau pavojingos reikšmės pasiektos nebuvo.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse 16,7–23,2°C, ežeruose 19,5–24,9°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 20,9–22,5°C.

Tauragno ežere vidutinis vandens lygis buvo 22 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Mėnesio vidutinė vandens temperatūra siekė 23,2°C.

¹  kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.