Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,2 °C (teigiama 2,7° anomalija), nuo -2,5… –1,0 °C rytinėje dalyje (teigiama 2,2–2,4° anomalija) iki 1,0–2,5 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 2,8–3,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,7–9,1 °C, žemiausia buvo nukritus iki -17,6…-4,6 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Kybartuose sausio 2 d. iki 9,1 °C, šalčiausia buvo 12 d. Varėnoje -17,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 67,3 mm (1,3 SKN). Juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą kritulių buvo mažiausiai, čia daugumoje rajonų iškrito iki 50 mm (0,8–1,2 SKN), rytinėje šalies dalyje ir pajūryje bei dalyje Žemaitijoje jų kiekis buvo 50–100 mm (1–2,5 SKN), priešvėjiniuose Žemaitijos aukštumos šlaituose ir Anykščiuose 100–155 mm (1,2–2,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Joniškyje (25 mm), daugiausiai – Kartenoje (152 mm)

Paskutinę mėnesio dieną sniegas dengė beveik visą Lietuvą, storiausia danga buvo rytinėje šalies pusėje, Dūkšte 18 cm, Anykščiuose 17 cm.

Sausio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 42 val. (1,1 SKN), ilgiausiai – Kybartuose, 57,0 val., trumpiausiai – Telšiuose, 30,9 val. (4 pav.).

Mėnuo pasitaikė labai vėjuotas, didžiausias vėjo greitis siekė 19,0–35,5 m/s. Panevėžyje, Šilutėje, Šventojoje ir Ventėje registruoti stichinio¹ vėjo atvejai, o 14 d. ir 30 d. Ventėje fiksuoti katastrofiniai² vėjai (atitinkamai 35,5 m/s ir 34,7 m/s).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje Rytų Lietuvoje krito iki -7…-4 °C, daug kur Vakarų Lietuvoje svyravo apie 0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visur šalyje svyravo apie -4…1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 8–17 cm, Biržuose 25 cm, tačiau mėnesio pradžioje kartu su atkeliavusiais šiltesniais orais įšalęs dirvožemio sluoksnis pradėjo plonėti ir sausio 5–6 d. beveik visur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę nuo įšalo. Situacija vėl pradėjo keistis sausio 7 d. rytą, kai po šaltesnės nakties vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Storiausias įšalusio dirvožemio sluoksnis buvo fiksuotas sausio 13 d. rytą ir daug kur siekė 7–23 cm, Biržuose 37 cm. Įsivyravus šiltesniems orams dirvožemiai pradėjo atitirpti nuo paviršiaus, kai kur – sluoksniuotis. Antroje mėnesio pusėje dirvožemio įšalimo gylis vietovėse kito nežymiai – paskutinę mėnesio dieną storiausias įšalo sluoksnis išliko Pietų ir Rytų Lietuvoje bei siekė 15–27 cm, kitur įšalo sluoksnis buvo plonesnis ir svyravo apie 1–7 cm.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS sausio mėnesį (341 DU¹) atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (341 DU). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 ir 31 d. (407 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios sausio mėnesio reikšmės (358 DU) sudarė 14 %, o mažiausia (287 DU) 2 d., kur nuokrypis nuo daugiametės minimalios sausio mėnesio reikšmės (316 DU) sudarė -9 %.

Sausio mėnesį stebėti stichiniai vandens lygiai Gėgėje ties Plaškiais 4–15 dienomis, Nemune (atšaka Atmata) ties Rusne 5–25 dienomis (28 d vėl prasidėjo) bei Leitėje ties Kūlynais nuo sausio 4 d. iki pat mėnesio pabaigos.

Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje vandens matavimo stočių buvo 3–101 cm aukštesnis, kitose 1–16 cm mažesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį.

Pirmąjį mėnesio dešimtadienį upių vandens lygis sparčiai kilo. Didžiausi vandens lygio pokyčiai stebėti Ventoje ties Leckava, Nevėžyje ties Panevėžiu, Nevėžyje ties Babtais, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Nemune ties Panemune Akmenoje-Danėje ties Kretinga bei Jūroje ties Taurage, kur vandens lygis pakilo 87–171 cm per parą. Vakariniuose Lietuvos rajonuose antrasis pikas pasiektas mėnesio paskutinėmis dienomis. Kuomet pučiant vakarų krypčių vėjui susidarė patvanka ir upių vanduo negalėjo ištekėti į Baltijos jūrą ar Kuršių marias.

Sausio mėnesį ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti visoje Lietuvoje.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Gruodžio 22 d. ežeras užšalo, bet vietomis vis dar matomos properšos.

¹ stichinis vėjas – kai maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s.

² katastrofinis vėjas – kai maksimalus vėjo greitis lygus ar didesnis nei 32 m/s.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.