Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,8 °C (teigiama 2,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytuose 8,2–9,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), aukščiausia – vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 11,0–12,1 °C (teigiama 2,8–2,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,8–19,2 °C, žemiausia nukritus iki -3,0…3,1 °C, Nidoje ir Ventėje 6,2–6,3 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 8 d. Šilutėje 19,2 °C, žemiausia – 20 d. Utenoje -3,0 °C. 28 d. buvo pasiektas šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas Lietuvoje, 18,7 °C (Kybartai).

Spalio 1–2 d., 7–15 d., 19–24 d. ir 30 bei 31 d. ore ar prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -2 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -7 °C.

Daug kur šalies centriniuose ir vakariniuose rajonuose spalio 10–19 d., Vilkaviškio ir Šilutės apylinkėse spalio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko vidutiniškai 1–3 savaitėmis vėliau lyginant su SKN. Pajūrio zonoje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas vis dar tęsiasi.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė vos pusę SKN ir buvo 37 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,3–0,7 SKN), Vidurio Lietuvoje ir dalyje šiaurinių rajonų bei Kazlų Rūdoje iškrito tik 9–20 mm kritulių (0,1–0,4 SKN), daugiau kritulių teko Rytų Lietuvai, 40–100 mm (0,7–1,4 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Tauragnuose (99,5 mm) ir Zarasuose (92,5 mm), o mažiausiai Šiauliuose (9,1 mm). 2–4 ir 25 d. buvo registruotas 21 pavojingo lietaus¹ atvejis, gausiausias lietus registruotas 3 d. Zarasuose – 34 mm/12 val.

Pirmąjį mėnesio dešimtadienį stichinės sausros augalų vegetacijos laikotarpiu apimtų rajonų vis mažėjo, o sausra visiškai pasitraukė spalio 10 d.

Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 104 val. Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 131,7 val., trumpiausiai – Utenoje 72,2 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–21 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 3–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) spalio mėnesio vidurkis (300 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) spalio mėnesio vidurkį (292 DU). Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 1 d. (357 DU), 14 d. (344 DU), 19 d. (345 DU) ir 23 d. (347 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios spalio mėnesio reikšmės (298 DU) sudarė 20 % (1 d.), 16 % (19 ir 23 d.) ir 15 % (344 DU), o mažiausios 30 d. (241 DU) ir 31 d. (239 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios spalio mėnesio reikšmės (283 DU) sudarė -15 %.

Spalio mėnesį žymesnių vandens lygio svyravimų upėse stebėta nebuvo.

Vidutiniai vandens lygiai Pietryčių Lietuvos upėse buvo 3–16 cm, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje 4–59 cm žemesni lyginant su vidutiniais daugiamečiais spalio mėnesio vandens lygiais.  Mažiau vandens šį spalį plukdė ir didžiosios šalies upės: Nemune vandens lygis svyravo 19–41 cm, Neryje 14–35 cm žemiau daugiamečio vidurkio.

Aukštesni už daugiametį vidurkį vandens lygiai buvo stebėti tik dviejose upėse – Šventojoje ir Šušvėje, atitinkamai 6 cm ir 21 cm.

Tauragno ežero vandens lygis buvo 10 cm aukštesnis nei įprasta spalį. Vidutinė vandens temperatūra siekė 10 ̊C. Kituose šalies vandens telkiniuose temperatūra svyravo: nuo 7 ̊C iki 13 ̊C upėse, nuo 10 ̊C iki 13 ̊C ežeruose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Paskutinę mėnesio dieną aukščiausia vandens temperatūra buvo užfiksuota Nemune ties Druskininkais ir Baltijos jūroje ties Palanga ir siekė 12 ̊C.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.