Kiekvieną rugsėjo 16-ąją švenčiame Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną. Ši diena skirta priminti apie ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena buvo įsteigta 1995 m., bendradarbiaujant Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulinės sveikatos (PMO) organizacijoms. Konkreti šventinė data pasirinkta dėl 1987 m. šią dieną pasirašyto Monrealio protokolo.

Visame pasaulyje Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną vyksta švietimo ir informavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti žmonių sąmoningumą apie ozono sluoksnio svarbą, supažindinti su neigiamu ultravioletinės spinduliuotės (toliau – UV) poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai bei priminti apie priimtus svarbius tarptautinius įsipareigojimus, saugančius stratosferinį ozoną. Šią dieną taip pat daug dėmesio skiriama ilgalaikėje perspektyvoje ozono sluoksnį pažeidžiančių medžiagų (chloro fluoro angliavandenilių) mažinimo ir atsisakymo galimybėms. Būtent šių medžiagų dalelės, pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir veikiamos UV, skyla į chlorą ar chloro junginius bei ardo ozono sluoksnį.

Pasak atliktų mokslinių tyrimų, ozono sluoksnis atsistato, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Stratosferinis ozonas susiduria ne tik su daug žalos keliančiais ilgalaikiais antropogeninės veiklos iššūkiais, tačiau ir su trumpalaikiu gamtinių reiškinių poveikiu (vulkaniniais išsiveržimais, Saulės aktyvumo ciklu, El Niño reiškiniu), kurie taip pat veikia ozono molekules atitinkamose regionuose ir nulemia mažesnį ozono sluoksnio tankį.

Ozono sluoksnio matavimai Antarktidoje pasitelkiant zondus (kurie matuoja vertikalų pasiskirstymą). Tokie matavimai nėra dažni. Įprastai ozono sluoksnį Antarktidoje mokslininkai stebi pasitelkdami poliarinius palydovus („National Oceanic and Atmospheric Administration“ nuotrauka).

Kiekvienais metais dėl žmonių vykdomos antropogeninės veiklos, kuri dėl atmosferos cirkuliacijos procesų pasiekia Antarktidą, formuojasi palankios sąlygos susidaryti ozono skylei. Įprastai šis reiškinys virš Antarktidos susidaro rugsėjo mėnesio viduryje arba pabaigoje, bet šiais metais ypatingos gamtinės sąlygos (konkrečiai – povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga įsiveržimas Ramiajame vandenyne) lėmė neįprastai ankstyvą (rugpjūčio mėnesio pradžioje) ozono skylės susiformavimą, kas paspartino gamtinių procesų eigą, o pastarieji – neigiamai paveikė Antarktidos klimatą. „Copernicus“ mokslininkai straipsnyje aiškino: „povandeninio ugnikalnio išsiveržimo metu į stratosferą pateko itin daug vandens garų, dėl kurių labai anksti pradėjo formuotis ledo debesys (juose kaupiasi ozoną ardančios dalelės). Vėliau sekė grandininė reakcija – plonas ozono sluoksnis praleidžia daugiau UV, o UV intensyviau tirpdo Antarktidos ir Pietų vandenyno ledą. Atitinkamai kyla pavojus, jog Pietų vandenynas dar labiau įšils ir sparčiau tirpdys ledą, kuris šiais metais ir taip pasižymi rekordiškai mažu kiekiu. Tad šie metai pilni ne tik iššūkių Antarktidai, bet ir visai Žemei“. Gamtos reiškiniai yra natūralūs bei normalūs gamtoje vykstantys procesai, deja, antropogeninė veikla nėra natūralus reiškinys, o stipriai priklausantis nuo žmonijos sąmoningumo, jos neigiamas poveikis juntamas ne tik trumpame laiko intervale, o ir klimato kaitos kontekste. 

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena priverčia susimąstyti apie antropogeninių veiksmų keliamos žalos mastą bei neigiamą poveikį. Neabejotinai natūraliai kyla klausimas, kiek reikės paaukoti laiko ir pastangų siekiant eliminuoti ar bent pažaboti sukeltus neigiamus padarinius. Sėkmingas Monrealio protokolo įgyvendamas subūrė daugelį pasaulio šalių vieningam tikslui –  išspręsti globalias aplinkos apsaugos problemas. Jo eiga nuteikia pozityviai ir suteikia vilties, jog tolesni sprendimai, susiję su klimato kaita, gali būti priimami ir vykdomi vieningai. 

Ozono sluoksnio storis (Dobsono vienetais) virš Pietų ašigalio („Copernicus Atmosphere Monitoring Service“ žemėlapis).

Kaip kiekvienam iš mūsų galima prisidėti prie ozono sluoksnio išsaugojimo (anglų k.) galima plačiau skaityti čia: https://ozone.unep.org/what-you-can-do. Plačiau apie ozoną (lietuvių k.) galite skaityti čia: http://www.meteo.lt/lt/ivairenybes/atmosferos-ozonas.

Parengė: Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Giliūtė