Dar nesibaigus lapkričiui meteorologų kartais paklausia kokios gi bus šventės. Nors orų prognozės paprastai sudaromos tik 5–7 dienoms į priekį, tačiau atsakyti į tokį klausimą gali padėti paprasčiausia statistika. Per pastaruosius 10 metų net 6 kalėdiniai laikotarpiai Vilniuje buvo besniegiai. Taigi, kasmet yra didelė tikimybė, kad kalėdinės dienos bus šiltos ir be sniego (arba su nestora, tirpstančia sniego danga).

Vidutiniškai 1991–2023 m. laikotarpiu per kalėdines dienas susidarydavo apie 5–6 cm storio sniego danga, o vidutinė oro temperatūra siekdavo -2,8 °C. Per praėjusį dešimtmetį (2014–2023 m.) sniego dangos storis jau tesiekė tik 3 cm, o vidutinė oro temperatūra buvo +0,3 °C. Galite matyti, kad temperatūros grafike yra ryški šiltėjimo tendencija, o sniego dangos – vis dažniau pasitaiko besniegės ir mažasniegės kalėdinės dienos.

Paskutinį kartą daugiau sniego kalėdinėmis dienomis turėjome 2018 metais, tačiau tuomet per šventes prasidėjo atodrėkis, sniegas ėmė tirpti visoje Lietuvoje. Apskritai 2013–2020 metų (išskyrus 2018 m.) laikotarpis pasižymėjo labai šiltomis ir besniegėmis šventėmis. Ypač šiltos gruodžio 24–26 dienos buvo 2015, 2017 ir 2019 metais.

Tuo tarpu, šiemet Vilniuje Kūčios buvo baltos ir švelniai žiemiškos, bet Kalėdų naktį prasidėjo atodrėkis ir greitai sniegas ištirpo (bendras trijų dienų sniego dangos vidurkis siekė apie 5 cm). Paskutinį kartą visos trys kalėdinės dienos stabiliai šaltos ir su sniegu (nors ir negausiu) pasitaikė 2021 metais.

Primename, kad kas valandą atsinaujinančius sniego dangos storio duomenis (dar neįvertinus patikimumo) visuomet galite matyti čia.

Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika