Balandžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,5 °C (teigiama 1,3° anomalija) – šis balandis pagal šiltumą buvo 5–6 vietoje (kartu su 2014 m. balandžiu) nuo 1961 m. Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje, 7,2–8,0 °C (teigiama 0,8–1,1° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 9,0–9,7 °C (1,5–1,9° anomalija), kitur buvo 8,0–9,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22,6–28,4 °C, žemiausia buvo nukritus iki -3,4…-0,1 °C. Žemiausiai temperatūra -3,4 °C registruota Akmenėje 20 d. Aukščiausia – 9 d. Birštone, 28,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas. Taip pat rekordai pasiekti ir 1 d. (23,8 °C, Druskininkai), 8 d. (25,0 °C, Druskininkai) bei 10 d. (27,0 °C, Šalčininkai).

Šių metų balandis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu: vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo 63,8 mm (1,7 SKN). Ypač daug kritulių registruota Rytų Lietuvoje, 90–120 mm (2,5–2,9 SKN), tuo tarpu vakarinėje šalies pusėje, Druskininkų ir Prienų apylinkėse iškrito 30–60 mm (0,9–1,9 SKN), kitur 60–90 mm (1,5-2,2 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių balandžio mėn. registruota Švenčionyse (119,5 mm) ir Anykščiuose (116,9 mm), mažiausiai – Akmenėje (30,2 mm) ir Ventėje (32,4 mm). Balandžio 3 d. (Molėtai ir Anykščiai) ir 18 d. (Kazlų Rūda ir Marijampolė) registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai. 22 d. 23 punktuose (Rytų ir Pietų Lietuvoje) kritulių kiekis taip pat pasiekė pavojingo reiškinio kriterijų.

Trečiojo dešimtadienio pradžioje per Lietuvą praėjo pietinis ciklonas, atnešęs sniego, šlapdribos. Snigo visoje Lietuvoje. Rytų Lietuvoje formavosi šlapio sniego apdraba: išlaužyti jau spėję sulapoti medžiai, jais užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas vartotojams. Trumpam šiaurinėje šalies pusėje buvo susidariusi sniego danga, 23 d. rytą storiausia ji buvo Panevėžio AMS, 17 cm.

Balandžio mėn. Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 148 val. (0,7 SKN), nuo 129,6 val. Kybartuose iki 183,0 val. Nidoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–23 m/s.

Daug kur pietiniuose šalies rajonuose ir Utenos bei Ignalinos rajonuose balandžio 5–8 d., kitur šalyje balandžio 27–28 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C temperatūrą prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 12 dienų anksčiau lyginant su SKN, tik kai kuriuose šiaurės, šiaurės rytiniuose rajonuose aktyviosios augalų vegetacijos pradžia vėlavo 1–3 dienomis lyginant su SKN.

Balandžio mėnesio pradžioje sparčiai šylant orams suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai. Antrojo dešimtadienio antroje pusėje vietomis ore ir arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1,6 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Šalnos buvo fiksuojamos ir trečiąjį balandžio dešimtadienį – temperatūra ore krito iki -2 °C, arčiau dirvos paviršiaus kai kur iki -6 °C. Mėnesio paskutinį dešimtadienį vietomis fiksuota vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo pabaiga.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 8–10 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota 1–4 °C, aukščiausia siekė  18–24 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje laikėsi apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 14–20 °C.

Balandžio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,1) buvo (0,7) žemesnis už daugiametį vidurkį (2,8). Balandį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 30 d., o mažiausia (0,5) fiksuota 22 d., kurios nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio buvo mažesnis (-2,8).

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) balandžio mėnesio vidurkis (410 DU²) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 8 % viršijo daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (379 DU). Šio mėnesio 7–14 ir 30 d. vyravo neigiamų nuokrypių tendencija, o likusiomis – teigiamų. Aukščiausia BOK reikšmė išmatuota 22 d. (466 DU), kur šios paros nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios balandžio mėnesio reikšmės (390 DU) buvo 19 % didesnis, tačiau absoliučios balandžio mėnesio maksimalios reikšmės (531 DU, kuri išmatuota 2021-04-26 d.) neviršijo 12 %. Taip pat 18, 19 ir 22 d. išmatuotos BOK reikšmės pagerino buvusius šių parų maksimumų rekordus, antroje vietoje atitinkamai palikusius (442 DU 1999-04-18, 422 DU 1997-04-19 ir 450 DU 2005-04-22).

Mažiausios reikšmės registruotos 7 d. (343 DU) ir 9 d. (344 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės vidutinės minimalios balandžio mėnesio reikšmės (365 DU) sudarė -6 %, tačiau absoliutų balandžio mėnesio minimumą (287 DU, išmatuotą 2011-04-16) viršijo 20 %.

Balandžio mėnesį didesnėje dalyje vandens matavimo stočių buvo stebėtas vidutinis vandens lygis 3–98 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, kitur 2–29 cm aukštesnis už jį. Daugelyje vandens matavimo stočių vandens lygis ėmė kilti balandžio 22–23 d. nuo gausesnių kritulių ar iškritusio sniego. Balandžio 25 d. Leitėje ties Kūlynais pasiektas pavojingas vandens lygis išliko iki mėnesio pabaigos. Tuo metu daugelyje vandens matavimo stočių jau buvo stebimas vandens lygio kritimas.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 29 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 19 ir 8 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 8,1–12,7°C, ežeruose 10,2–11,4°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 11,4–13,7°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas

Plačiau apie balandžio mėnesio sąlygas skaitykite čia