Gegužės mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,3 °C (neigiama 0,2° anomalija). Vėsiausia buvo didžiojoje dalyje šiaurinių bei šiaurės rytinių rajonų bei pietrytiniame pakraštyje, 11–12 °C (-0,9…0,1° anomalija), kitur vyravo 12–13 °C temperatūra (-0,7…0,6° anomalija) ir tik Kuršių nerijoje, Ventėje ir Elektrėnuose buvo 13,0–13,7 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia paros oro temperatūra siekė 24,6–27,7 °C, žemiausia buvo nukritus iki -6,0…-0,9 °C, Nidoje 2,4 °C, Ventėje 0,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose 27,7 °C, žemiausia 6 d. Skuode -6,0 °C – tai naujas šios dienos minimalios temperatūros rekordas Lietuvoje. Taip pat minimalios paros rekordas buvo pasiektas ir 7 d. – Skuode ir Joniškyje buvo -4,7 °C.

Gegužės mėnuo buvo sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 16 mm (0,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 5–15 mm (0,1–0,3 SKN), Rytų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose 15–25 mm (0,3–0,4 SKN), Pietų Lietuvoje, Tauragnų ir Molėtų apylinkėse 25–36 mm (0,4–0,6 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Druskininkuose (35,8 mm) ir Puvočiuose (35,4 mm), mažiausiai – Kybartuose (5,8 mm). 25 d. Kalvarijoje registruotas pavojingas lietus¹ – per 2 val. irilijo 15,8 mm.

Gegužės mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 346,8 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Biržuose, 362,6 val., trumpiausiai – Varėnoje, 318,6 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,1–19,8 m/s, Nidoje 22,9 m/s, Ventėje 23,5 m/s.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi dar balandžio mėnesį, pajūrio zonoje fiksuota gegužės 8–9 d., t. y., vidutiniškai 6 d. vėliau lyginant su SKN.

Meteorologinės vasaros, arba laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 15 °C, pradžia daug kur pietvakariniuose ir centriniuose šalies rajonuose fiksuota gegužės 20 d., t. y., apie 2 savaitėmis anksčiau lyginant su SKN.

Gegužės 1 d., 3–12 d., 19 d., 28 d., ir 31 d. ore, o gegužės 1–13 d., 18–19 d., 21 d., 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -6 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -10 °C – kadangi aktyvioji augalų vegetacija daugelyje šalies rajonų jau buvo prasidėjusi, visos išvardintomis dienomis fiksuotos šalnos laikomis stichiniu meteorologiniu reiškiniu.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys toliau plito ir gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės 22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Paskutinę mėnesio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15–18 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 3–7 °C (Dūkšte iki 1 °C), aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–25 °C.

Gegužės mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) žemesnis už daugiametį vidurkį (4,2). Gegužę aukščiausia UVI reikšmė (4,6) buvo registruojama 19, 25 ir 29 d., kuri šiomis dienomis atitiko daugiametes šių parų reikšmes, o mažiausia (1,9) reikšmė fiksuota 17 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI vidurkio gautas net (-2,2) mažesnis.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl gegužės mėnesio ozono duomenų nėra.

Gegužės mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–58 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis – 3–18 cm aukštesnis už jį. Aukščiausi vandens lygiai upėse stebėti mėnesio pradžioje, vėliau prasidėjo vandens lygio kritimas. Kai kurių upių vandeningumas žymiai sumažėjo. Nauji gegužės mėnesio minimalūs vandens lygiai pasiekti: Nevėžyje ties Panevėžiu 7 cm (buvęs 14 cm), Ventėje ties Leckava -54 cm (buvęs -51 cm), Aunuvoje ties Aunuvėnais 82 cm (buvęs 84 cm).

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 2 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 18 ir 26 cm.

Vandens telkiniai visą mėnesį pamažu šilo. Kai kuriuose iš jų buvo pasiekta ir komfortiška maudymosi temperatūra (≥18 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 14,2–19,2°C, ežeruose – 15,0–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 8,8–17,8°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.