Šiuo metu vietomis vakarinėje šalies pusėje sninga, formuojasi šlapio sniego apdraba. Po trumpos pertraukos, nakties iš lapkričio 21-os į 22-ą pirmoje pusėje vakariniuose rajonuose vėl pradės snigti, daug kur snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba. Reiškiniai tęsis iki lapkričio 22-os dienos vidurdienio.

Daugiau informacijos →

2023 m. gegužės mėnesio trečiasis dešimtadienis

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,8 °C (teigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame pakraštyje, žemiau 14 °C, didžiojoj šalies dalyje buvo 14–15 °C (teigiama 0,2–1,4° anomalija), Pietų Lietuvoje, Kuršių nerijoje ir vietomis Žemaitijoje 15–16 °C (teigiama 0,8–2,0° anomalija), Ventės apylinkėse ­– 16,4 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Druskininkuose, 27,7 °C, žemiausia – 31 d. Skuode, -0,8 °C.

1 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiasis gegužės dešimtadienis buvo labai sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,7 mm (7% SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm, 42 matavimo punktuose iš 66 kritulių nebuvo registruota visai (0–4% SKN), vietomis šiauriniuose rajonuose, Lankupiuose, Jurbarko ir Raseinių r. savivaldybėse 1–5 mm (6–15% SKN) ir tik dviejuose punktuose kritulių buvo registruota daugiau nei 5 mm: Pakruojyje 5,6 mm ir Kalvarijoje 15,8 mm, kur visas kritulių kiekis iškrito 25 d. per 2 val. – tai pavojingas lietus(2 pav.)

2 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 135,7 val. (1,3 SKN): nuo 122,5 val. Varėnoje iki 143,8 val. Šilutėje. (3 pav.).

3 pav. Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Gegužės 28 ir 31 d. ore, o gegužės 21, 27-31 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki -1 °C, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo net iki -6 °C.

Sausringas laikotarpis trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito per Lietuvos teritoriją. Gegužės 21 d. sausra tęsėsi dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijose, taip pat visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, o dalyje Plungės ir visoje Rietavo r. sav. baigėsi. Gegužės  22 d. Šilutės r. sav., 24 d. Klaipėdos r. sav. ir 30 d. Palangos m. bei Kretingos r. sav. seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo3 meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį4. Paskutinę dešimtadienio dieną situacija nepagerėjo – sausros, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio apimtos teritorijos toliau plėtėsi ir apėmė dalį Vilkaviškio r. sav.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 18–21 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 10–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–31 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 13–16 °C, aukščiausia kilo iki 19–25 °C.

Per dešimtadienį daug kur baigė žydėti daugelis dar žydėjusių vaismedžių ir vaiskrūmių, įsibėgėjo vaisių formavimosi procesai.

Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,4 UVI žemesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (4,6) buvo fiksuojama 25 ir 29 d., mažiausia – (3,8) 26 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus -0,8.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

3 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros–kritulių indeksas )  <3,5.

4 sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.