Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,1 °C (teigiama 1,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -1,4…-1,0 °C (teigiama 1,0° anomalija), kitur Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Lietuvoje  -1,0…0,0 °C (teigiama 0,5–1,8° anomalija), pietiniuose, pietvakariuose ir vakariniuose rajonuose 0,0–1,0 °C (teigiama 0,4–2,1° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 1,0–2,0 °C (teigiama 0,4–1,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -16,2…-6,2 °C, Nidoje -5,3 °C, aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 5,9–8,5 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 8,5 °C registruota 19 d. Kybartuose, žemiausia -16,2 °C registruota 6 d. Utenoje.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C pajūryje šiemet prasidėjo gruodžio 2–6 d. Lyginant su SKN, šiemet tai įvyko 23 ankščiau.

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,4 mm (1,3 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 26–60 mm (0,7–1,3 SKN), rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytinėje Žemaičių aukštumos pusėje, Ventėje ir Utenoje 60–90 mm kritulių (1,1–1,4 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, 90–150 mm (1,2–1,6 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Plungėje (149,4 mm), Rietave (144,8 mm), Vėžaičiuose (133,8 mm) ir Kretingoje (130,6 mm), o mažiausiai – Joniškyje (26,3 mm) ir Marijampolėje (28,7 mm). Gruodžio 4, 20, 22 ir 29 dienomis vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių¹ atvejai.

Lapkričio antroje pusėje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesio antrąjį dešimtadienį atšilus orams ištirpo.

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 8,7 val. (0,3 SKN) – tai mažiausiai saulėtas gruodis per visą stebėjimų istoriją (iki šiol buvo 2018 m. gruodis su 9,9 val.) (3 pav.). Ilgiausiai Saulė švietė Lazdijuose 13,3 val., trumpiausiai – Varėnoje 2,4 val., tai ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės gruodžio mėn. absoliutus minimumas (iki šiol buvo 3,0 val. Utenoje 2018 m.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,9–25,6 m/s. Didžiausias vėjo greitis 25,6 m/s registruotas 25 d. Ventėje.

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį įšalusio dirvožemio sluoksnis Pietų, Pietvakarių Lietuvoje siekė 11–13 cm, Šiaurės Rytų Lietuvoje įšalęs dirvožemis buvo gerokai mažiau ir siekė tik 3–4 cm. Per visą šį dešimtadienį Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje įšalusio dirvožemio sluoksnis išsilaikė ir siekė 11–14 cm, o Kaune –  iki 16 cm. Šiaurės Lietuvoje dirvožemiai įšalę iki 3–5 cm. Antrojo mėnesio dešimtadienio pradžioje pradėjo plonėti dirvožemio įšalas ir šio dešimtadienio paskutinėmis dienomis pabaigė ištirpti. Beveik visą trečiąjį dešimtadienį laikantis teigiamai temperatūrai, įšalas nebuvo susidaręs, išskyrus Kauną, kur gruodžio 28 d. buvo matuotas 1 cm dirvožemio įšalas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas (287 DU²) Kauno MS gruodžio mėnesį (neįtraukiant 11-12 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) vidutiniškai 5 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (303 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis. Mažiausi BOK buvo registruojami antro ir trečio dešimtadienio dienomis. Pavojingai sumažėjęs BOK  šį mėnesį buvo fiksuojamas 2 kartus – 21 d. (238 DU) ir 28 d. (244 DU), kurie buvo atitinkamai 21 ir 24 % mažesni už šių dienų daugiamečius vidurkius, o nuokrypis nuo daugiametės vidutinės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) atitinkamai sudarė -15 ir -13 %. Aukščiausios BOK reikšmės buvo fiksuojamos pirmojo ir trečiojo dešimtadienio dienomis – 1 ir 27 d. (336 DU) bei 30 d. (322 DU). Šių parų nuokrypis nuo daugiametės vidutinės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) atitinkamai sudarė 5 ir 1 %.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis daugelyje šalies upių buvo 3-115 cm aukštesnis už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Nemuno aukštupyje 1–-34 cm žemesnis nei įprasta.

Iki mėnesio vidurio vandens telkiniuose stebėti ledo reiškiniai – sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Ledu trumpam buvo pasidengusios ir Kuršių marios (7–18 d.).

Mėnesiui įpusėjus, sulaukta atodrėkio, šalyje prasidėjo poplūdis.  16–18 dienomis vandens lygis vietomis pakilo net iki 277 cm. Didžiausias vandens lygio kilimas stebėtas vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.

 Poplūdžio metu stichinis vandens lygis buvo pasiektas Šyšoje ties Šilute (gruodžio 21–27 d.), Minijoje ties Priekule (gruodžio 22–29d.), Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (gruodžio 23–25 d.), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo gruodžio 25 d. iki mėnesio pab.) ir Leitėje ties Kūlynais (nuo gruodžio 22 d. iki mėnesio pab.).

Šyšoje ties Šilute, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda, Akmenoje-Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Priekule, Minijoje ties Lankupiais, Svyloje ties Guntauninkais ir Tauragno ež. pasiekti ir nauji gruodžio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Vandens lygiai viršijo ankstesnius 1–73 cm.  

---

¹ – pavojingi krituliai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 15–50 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.