Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,1 °C (teigiama 2,8° anomalija). Vėsiausia buvo Šiaurės vakarų Lietuvoje 3,9–4,5 °C (teigiama 1,3–2,4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje 5,5–6,4 °C (teigiama 2,9–4,0° anomalija), kitur 4,5–5,5 °C (teigiama 1,9–3,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra registruota 30 d. Šalčininkuose -6,2 °C, aukščiausia – 23 d. Varėnoje, 17,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 22,4 mm (1,9 SKN). Vidurio Lietuvoje, kraštiniuose pietrytiniuose rajonuose bei pamaryje ir Kuršių nerijoje kritulių buvo 9,0–20,0 mm (1,0–1,9 SKN), daugiausiai kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, šiaurės rytiniame pakraštyje ir Kybartuose, 30–40 mm (1,2–1,9 SKN), kitur 20–30 mm (1,4–2,9 SKN). Didžiausias kritulių kiekis 39,6 mm registruotas Kretingoje, mažiausias – 9,9 mm Ventėje. 31 d. Kybartuose registruotas pavojingas lietus¹.

Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 37,2 val. (0,6 SKN): nuo 28,7 val. Dotnuvoje iki 51,0 val. Varėnoje (3 pav.).

Pirmoje dešimtadienio pusėje dirvožemiai įšalę nebuvo, tačiau naktimis temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, įšalas vietomis vėl pradėjo formuotis – 28–30 d. dirvožemiai įšalo iki 1–4 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 5–7 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…2 °C, aukščiausia kilo iki 10–16 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 8–10 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl ozono duomenys nėra gaunami.

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.