Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,2 °C (neigiama 0,4° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje 1,0–2,0 °C (neigiama 0,1–0,8° anomalija), Pietų ir Vakarų Lietuvoje 2,0–3,0 °C (neigiama 0,2–0,6° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 3,0–4,1 °C (neigiama 0,3–0,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,1–15,1 °C, žemiausia buvo nukritus iki -16,7…-6,2 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra 15,1 °C registruota 1 d. Utenoje, žemiausia -16,7 °C 27 d. Rietave.

Lapkričio pirmąjį dešimtadienį ir antrojo dešimtadienio pradžioje vietomis buvo fiksuojamos šalnos – oro temperatūra krito iki -1,7 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -3,9 °C.

Lapkričio 13–15 d., visoje Lietuvoje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Lyginant su SKN vidutiniškai šiemet tai įvyko 13 dienų vėliau, tačiau pajūryje (Nidoje, Klaipėdoje) – 4 dienomis ankščiau.

Meteorologinė žiema, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 d. ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože meteorologinė žiema lapkričio mėn. dar neprasidėjo.

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 25–60 mm kritulių (0,6–1,1 SKN), Rytų Lietuvoje ir dalyje Žemaitijos – 60–90 mm (1,1–1,6 SKN), gausiausiai kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, 90–180 mm (1,1–1,9 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Vėžaičiuose (172,8 mm) ir Kretingoje (171,8 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (26,4 mm). 4–9 ir 23–24 dienomis vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.

Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 37,5 val. Ilgiausiai Saulė švietė Kybartuose 53,3 val., trumpiausiai – Dūkšte 19,7 val. (4 pav.).

Didžiausias vėjo greitis 10 m aukštyje siekė 15–19 m/s, vietomis 20–27 m/s. Didžiausias vėjo greitis 27 m/s registruotas 11 d. Šventojoje. Lapkričio 23-os naktį Klaipėdoje AMS 24 m aukštyje pietvakarių vėjo gūsiai siekė 29,9 m/s – tai stichinis meteorologinis reiškinys².

Lapkričio mėnesį pradėjo formuotis įšalas. Trečiojo dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje, kur siekė net 12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 3–4 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis upėse svyravo nuo 1–63 cm žemiau iki 3–123 cm aukščiau vidutinio lapkričio mėnesio vandens lygio. Žemiausi vandens lygiai stebėti Nemuno, Neries, Šešupės ir Nevėžio upėse.

Pirmojo lapkričio dešimtadienio pabaigoje vakariame Lietuvos pakraštyje po gausių kritulių buvo stebėtas lietaus poplūdis. Stichinis vandens lygis lapkričio 9–10 dienomis pasiektas Minijoje ties Kartena, taip pat Akmenoje-Danėje ties Kretingos ir Klaipėdos vandens matavimo stotimis. Nuvilnijus poplūdžio bangai, lapkričio 10–14 dienomis stichinis vandens lygis jau buvo fiksuojamas ir Minijoje ties Priekule. Ties minėta vandens matavimo stotimi sumuštas ir aukščiausio lapkričio mėnesio vandens lygio (per visą stebėjimų laikotarpį) rekordas. Naujas lapkričio mėnesio maksimumas pasiektas ir ties Lankupių vandens matavimo stotimi.

Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis lapkritį buvo 14 cm aukštesnis už vidurkį, o vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną siekė 4,0 °C. Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis, vandens lygis svyravo atitinkamai 12 cm aukščiau ir 18 cm žemiau vidutinės lapkričio mėnesio vandens lygio reikšmės.

Paskutinę mėnesio dieną, vandens temperatūra upėse siekė 0–5 °C, ežeruose ir tvenkiniuose – 1–5 °C, Kuršių mariose – 0–1 °C, Baltijos jūroje – 2–4 °C. Lapkritį neapsieita ir be pirmųjų ledo reiškinių. 22 mėnesio dieną upėse pasirodė sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vienas pirmųjų užšalo Žuvinto ežeras. Ledo reiškiniai didžiojoje dalyje šalies upių stebėti iki pat mėnesio pabaigos. Vietomis fiksuotas ledas su properšomis. Dreifuojantis ledas stebėtas ir Kuršių mariose ties Vente bei Klaipėdos uoste.

---

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²labai smarkus vėjas Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – maksimalus vėjo greitis 24 m aukštyje 28–32 m/s.