Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 °C (neigiama 4,1° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, -4,5…-4,0 °C (neigiama 3,8–4,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo -4,0…-3,0 °C (neigiama 3,8–4,4° anomalija), pietvakariniame ir vakariniame pakraštyje -3,0 … -2,0 °C (neigiama 4,3–4,4° anomalija), pajūryje -2…-1 °C (neigiama 3,9° anomalija), pamaryje ir Kuršių nerijoje -1…0 °C (neigiama 2,8° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra 9,9 °C registruota 23 d. Nidoje, žemiausia -16,7 °C – 27 d. Rietave.

Meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C)  Biržų, Ignalinos, Lazdijų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Varėnos rajonuose prasidėjo lapkričio 17–18 d., Kėdainių, Kauno, Kybartų, Laukuvos, Panevėžio, Šilutės, Ukmergės ir Utenos rajonuose – lapkričio 25–26 d. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau lyginant su SKN. Pajūrio ruože (Klaipėdoje ir Nidoje) meteorologinė žiemos pradžia dar nebuvo fiksuojama.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 27,1 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 7–30 mm (0,7–2,6 SKN), gausiau kritulių iškrito Rytų Lietuvoje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, 30–60 mm (1,5–3,3 SKN) (2 pav.). Didžiausias dešimtadienio kritulių kiekis registruotas Rietave, 58,9 mm, mažiausias – 7,8 mm Druskininkuose. 23–24 dienomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje iškrito gausūs mišrūs krituliai, vietomis pasiekę pavojingų¹ kritulių kriterijų, didžiausias kiekis 39 mm/12 val. registruotas Kretingoje.

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga dengė beveik visą Lietuvą. Pietų Lietuvoje ir centriniuose rajonuose dangos storis buvo iki 5 cm, Vakarų Lietuvoje – 5–15 cm, Rytų Lietuvoje pasnigo gausiausiai, susidarė 5–35 cm sniego danga (3 pav.). Storiausia sniego danga registruota Tauragnuose, 32 cm.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį buvo apie 17,3 val. (1,9 SKN), nuo 3,7 val. Dūkšte iki 27,9 val. Šilutėje (4 pav.).

Orams toliau vėstant, atšalus dirvožemiams, vietomis pradėjo formuotis įšalas. Dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalas buvo matuojamas Pietų, Pietryčių Lietuvoje ir siekė 12 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–4 °C, žemiausia temperatūra šiame gylyje krito iki -2…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C. 

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.