Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,6 °C (neigiama 0,7° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 16,4–17,0 °C (neigiama 0,8–1,1° anomalija), didžiojoj šalies daly – 17,0–18,0 °C (neigiama 0,5–1,1° anomalija), Pietų Lietuvoje ir siaurame pajūrio ruože 18,0–18,5 C (-0,5…0,0° anomalija), Kuršių nerijoje, Ventės ir Druskininkų apylinkėse 18,5–19,1 °C (neigiama 0,2° anomalija). Šilčiausia buvo Ventėje (19,1 °C), o šalčiausia – Skuode (16,4 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,8–34,9 °C, žemiausia nukrito iki 3,8–11,9 °C, Nidoje ir Ventėje 13,4–13,5 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 11 d. Molėtuose, 3,8 °C. Aukščiausia – 16 d. Kalvarijoje, 34,9 °C – šią dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis¹ – oro temperatūra perkopė 30 °C, trijose meteorologijos stotyse viršytas buvęs šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas. Karštis registruotas keliose stotyse ir 17 d.

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 55 mm (2/3 SKN). Pietų Lietuvoje, Joniškio ir Guntauninkų apylinkėse kritulių iškrito mažiausiai, 20–40 mm (0,3–0,5 SKN), Rytų ir Vakarų Lietuvoje (išskyrus pajūrį ir Tauragnų–Švenčionių apylinkes) palijo gausiau – 60-120 mm (0,7–1,1 SKN), kitur 40–60 mm (0,5–0,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje (116,7 mm) ir Šalčininkuose (98,3 mm), mažiausiai – Kalvarijoje (20,2 mm) ir Kazlų Rūdoje (24,3 mm). Vietomis liepos 2, 3, 6, 7, 18, 22, 23, 25 ir 31 d. fiksuoti pavojingo lietaus² atvejai.

Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 269 val. (0,9 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Biržuose (241,2 val.), ilgiausiai – Nidoje 294,8 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,9–18,7 m/s, vietomis 19,9–23,7 m/s.

Stichinė sausra³ per pirmą dešimtadienį traukėsi iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos teritorijos. Nors vietomis iškrito krituliai, tačiau stichinė sausra išsilaikė šalies šiaurės rytinėje dalyje – buvo toliau fiksuojama Rokiškio, Anykščių, Utenos, Zarasų r. sav. Tačiau sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojama nei vienoje Lietuvos savivaldybėje. Antrajame liepos dešimtadienį sausros situacija išliko labai panaši – toliau buvo fiksuojama kai kuriuose šiaurės rytiniuose rajonuose, bet baigėsi Rokiškio r. sav. ir per šį dešimtadienį prasidėjusiose Visagino ir Ignalinos r. sav. Trečiasis dešimtadienis pasižymėjo tuo, kad pirmosiomis dienomis baigėsi sausra kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir liepos 23 d. Lietuvoje sausra, nei kaip stichinis, nei kaip pavojingas meteorologinis reiškinys nebebuvo fiksuojamas.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–17 °C, aukščiausia kilo iki 28–36 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 15–19 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–30 °C.

Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl liepos mėnesio ozono duomenų nėra.

Nuo liepos 24 d. 12 UTC iki 31 d. 10 UTC sutriko UVE jutiklio veikimas, susidarė UVI duomenų trūkis. Apžvalga neparengta dėl prietaiso gedimo bei per ilgo duomenų trūkio.

Liepos mėnesį daugelyje vandens matavimo stočių vidutinis vandens lygis buvo 1–62 cm žemesnis už vidutinį daugiametį vandens lygį, vietomis vakariniuose rajonuose – 3–23 cm aukštesnis už jį. Daugelyje upių vandens lygiai buvo mažesni už žemiausią daugiametį vidutinį vandens lygį. Susidariusios sąlygos atitiko hidrologinės sausros kriterijus ir nuo liepos 17 d. buvo paskelbta sausra nacionaliniu mastu. Gamtosauginiai debitai stebėti Neryje ties Vilniumi, Nemune ties Druskininkais, Lėvenyje ties Bernatonimis, Ventoje ties Papile, Akmenoje ties Paakmeniu, Šešuvyje ties Skirgailais. Naujas liepos mėnesio minimalus vandens lygis pasiektas Nevėžyje ties Panevėžiu – 9 cm (buvęs 12 cm).

Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis prasirodžius gausesniems krituliams vandens lygiai ėmė pamažu kilti. Nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra baigėsi 2023 m. liepos 30 d., tačiau lokaliai išliko. Sausra tebestebima Svyloje, Lėvenyje, Tatuloje, Nemune, Skrobluje, Neryje, Širvintoje, Nevėžyje, Sanžilės kanale, Šušvėje, Akmenoje, Šešuvyje, Minijoje.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 8 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 1 ir 4 cm.

Vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 16,0–22,8°C, ežeruose – 19,7–21,7°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 19,4–20,0°C.

---

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros-kritulių indeksas) <3,5.