Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,5 °C (teigiama 1,9° anomalija). Šiaurės vakariniuose rajonuose buvo 18,0–19,0 °C (teigiama 1,1–1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje – 17,0–18,0 °C (teigiama 1,6–2,5° anomalija), Vidurio ir Pietų Lietuvoje buvo šilčiausia – 20,0–20,7 °C (teigiama 2,2–2,5° anomalija), Kuršių nerijoje buvo 19,6 °C (teigiama 0,6° anomalija). Šilčiausia buvo Alytuje (20,7 °C), o šalčiausia – Skuode (18 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30,4–34,6 °C, žemiausia nukrito iki 6,5–11,3 °C, Nidoje ir Ventėje 13,3–13,6 °C. Žemiausia paros oro temperatūra registruota 12 d. Akmenėje 6,5 °C. Aukščiausia – 17 d. Birštone, 34,6 °C.

Rugpjūčio 6 dieną visoje Lietuvoje, išskyrus Nidą ir Ventę, registruotas karštis¹. Rugpjūčio 15–20 d. registruota pirmoji šiais metais kaitra². Visas šešias dienas ji tęsėsi Alytuje, Druskininkuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje ir Varėnoje. Rugpjūčio 26 d. fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys karštis¹ pietinėje Lietuvos dalyje (Lazdijai, Alytus, Marijampolė, Birštonas, Druskininkai, Kaišiadorys, Kalvarija, Prienai ir Šalčininkai). 16, 17, 20 ir 26 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 16 d. 34,2 °C (Alytus, Birštonas, Kalvarija), 17 d. 34,6 °C (Birštonas, tai ir viso mėnesio aukščiausia oro temperatūra), 20 d. 32,8 °C (Dotnuva) ir 26 d. 31,7 °C (Birštonas).

7 d. naktį ir 16–19 naktimis daug kur registruotos tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) .

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 129 mm (1,68 SKN). Pietų Lietuvoje iškrito mažiausiai kritulių, 38–61 mm (0,5–0,8 SKN). Vidurio dalyje fiksuota kiek gausesnis kritulių kiekis (68–118 mm, 1,1–1,7 SKN), didžiojoje Šiaurės, Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje (išskyrus Klaipėdą, Aunuvėnus ir Tabokinę, kuriuose kritulių kiekis buvo 202–228 mm, 2,7–3,2 SKN) palijo dar gausiau – 121–195 mm (1,5–2,9 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Klaipėdoje (228,1 mm), mažiausiai – Alytuje (37,6 mm). Vietomis 6, 7, 8 dienomis fiksuoti stichinio lietaus³ atvejai, 3, 5, 17, 18, 19, 20, 26 ir 28–31 dienomis – pavojingo lietaus⁴ atvejai.

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 221 val. (0,86 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (195,4 val.), ilgiausiai – Varėnoje 248,1 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13,4–26,6 m/s, o 33,5 m/s fiksuoti Kybartuose.

Nors šių metų rugpjūčio mėnuo pasižymėjo gausiais krituliais visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau nei vienoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, meteorologijos stotyje nebuvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis⁵. Tik vienoje, VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančios stoties duomenimis, buvo užfiksuotas ilgas lietingas laikotarpis Pasvalio r. sav. dalyje. Per šį mėnesį visoje Lietuvoje pribrendo obuoliai, šermukšniai ir kaukazinės slyvos.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–22 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 12–15 °C, aukščiausia kilo iki 26–33 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 14–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 24–29 °C.

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,4) buvo vos (0,2) aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (5,7) buvo fiksuota 13 d., kuri buvo (1,6) didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (4,1), o mažiausia (2,9) reikšmė fiksuota 7 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net (-1,8) mažesnis. Kauno MS kovo 23 d. sugedo spektrofotometras, todėl birželio mėnesio ozono duomenų nėra.

Po užsitęsusio sausringo laikotarpio, rugpjūčio 8 dieną į šalį atslinkęs ciklonas nepagailėjo kritulių, pamaitindamas upes ir šiek tiek pagerindamas bendrą vandens telkinių būklę.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 1 iki 32 cm virš, iki 1 – 47 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio mėnesio vandens lygio. Mažiausiai paskutinį vasaros mėnesį vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Rugpjūčio 26–27, 29–31 dienomis Nemune ties Druskininkų vandens matavimo stotimi buvo pasiektas ir gamtosauginis debitas.

Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugpjūčio mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 6 cm ir 4 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16–23, Kuršių mariose – 18–20, Baltijos jūroje – 19 laipsnių šilumos.

---

¹ karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas iš eilės.

² kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁵ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).