Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,5 °C (teigiama 3,7° anomalija). Tai pats šilčiausias rugsėjis nuo 1961 m. – iki šiol šilčiausias buvo 1975 m., 14,9 °C.

Vėsiausia buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių aukštumos šiaurinėje dalyje, 15–16 °C (teigiama 3,2–3,7° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 16–17 °C (teigiama 3,5–4,0° anomalija), vakariniame pakraštyje, Pietvakarių Lietuvoje, Birštono–Jonavos ruože ir Elektrėnų apylinkėse 17–18 °C (teigiama 3,1–4,4° anomalija), Kuršių nerijoje ir Ventės rage ­18,0–18,2 °C (teigiama 3,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,5–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje 12,0 °C, Ventėje 11,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 13 d. Birštone 30,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Parų rekordai šį mėnesį pasiekti dar 5 dienas: 12 d. 29,3 °C (Šakiai), 22 d. 27,8 °C (Alytus ir Druskininkai), 27 d. 28,1 °C (Kalvarija), 28 d. 27,8 °C (Kalvarija), 29 d. 27,0 °C (Birštonas). Vėsiausia buvo 16-os naktį Varėnoje, 2,1 °C.

Šį mėnesį laikantis aukštai vidutinei paros temperatūrai Lietuvos teritorijoje tęsėsi meteorologinė vasara.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 31,6 mm (0,5 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus kritulių buvo mažiausiai, 4–20 mm (0,1–0,4 SKN). Rytinėje Žemaitijos pusėje ir Rytų Lietuvos didžiojoje dalyje bei Biržuose registruota 20–40 mm kritulių (0,4–0,8 SKN), vakarinėje Žemaitijos pusėje, pajūryje, pamaryje, vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (0,7–0,9 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, 60–64 mm (0,7–1,3 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Kalvarijoje, 4,2 mm, daugiausiai – Vėžaičiuose, 64,4 mm. Vietomis 1–2, 14 ir 23 d. fiksuoti pavojingo lietaus¹ atvejai, daugiausiai prilijo rugsėjo 2 d. Šilutėje (36,2 mm/12 val.) ir Vėžaičiuose (35,3 mm/12 val.) bei 23 d. Molėtuose (33,2 mm/6 val.).

Rugsėjo 15 d. vienoje Lazdijų r. sav. seniūnijoje buvo fiksuota sausra², kaip pavojingas meteorologinis reiškinys. Vėliau pavojinga sausra buvo pradėta fiksuoti ir kai kuriose kitose Pietų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Mėnesio paskutinėmis dienomis buvo pradėta fiksuoti sausra³, kaip stichinis meteorologinis reiškinys Alytaus m., Alytaus r. ir Lazdijų r. sav. seniūnijoje.

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 256,6 val. (1,4 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (284,5 val.), trumpiausiai – Šiauliuose, 230,5 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–17,7 m/s, Ventėje 20,7 m/s, Palangoje 18,3 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 16–19 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 9–14 °C, aukščiausia kilo iki 23–27 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–24 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,8) buvo vos 0,2 aukštesnis ir atitiko daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (4,2) buvo fiksuota 5 d. ir 0,9 viršijo daugiametį šios paros vidurkį (3,3), o mažiausia (1,0) reikšmė fiksuota 30 d., 0,9 mažesnis už šios paros daugiametį vidurkį.

Pirmasis rudens mėnuo pašykštėjo kritulių, todėl upių vandeningumas ir toliau išliko mažas.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis upėse svyravo labai įvairiai – nuo 3 iki 40 cm virš, iki 1–56 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugsėjo mėnesio vandens lygio. Mažiausiai vandens plukdė Nemuno, Neries, Nevėžio ir Šešupės upės. Gamtosauginiai debitai stebėti Nemune ties Druskininkais nuo rugsėjo 8 d., ties Kaunu nuo rugsėjo 14 d., Nemune ties Nemajūnais gamtosauginis debitas stebėtas rugsėjo 16–24 dienomis.

Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis buvo 1 cm žemesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio vandens lygį. Kauno mariose ties Birštonu ir Darsūniškiu – aukštesnis, atitinkamai 8 cm ir 6 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 12,2–18,5°C, ežeruose 17,3–20,9°C, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose 17,6–18,2°C.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI(temperatūros–kritulių indeksas )  <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.