Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,0 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 6–7 °C (teigiama 0,3° anomalija), didžiojoje šalies dalyje buvo 7–8 °C (teigiama 0,4–0,9° anomalija), Pietvakarių Lietuvoje ir vakariniame pakraštyje 8–9 °C (teigiama 0,9–1,2° anomalija), pajūryje ir pamaryje 9–10 °C (teigiama 0,9–1,0°C anomalija), Nidoje 10,3 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 20,5–25,4 °C, žemiausia nukrito iki -4,6… -1,1 °C, Nidoje 0,1 °C, Ventėje 1,1 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Alytuje, 25,4 °C – tai naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Paros rekordas šį mėnesį pasiektas dar ir 14 dieną – 22,8 °C Druskininkuose. Žemiausia oro temperatūra -4,6 °C užfiksuota 29 d. Panevėžyje.

Šių metų spalio mėnesį įvyko du oro temperatūros perėjimai. Spalio 4 d. didžiojoje šalies dalyje, o spalio 5 d. vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais meteorologinė vasara baigėsi vidutiniškai mėnesiu vėliau, lyginant su SKN.

Taip pat beveik visoje šalies teritorijoje spalio 15 d., o pajūrio zonoje spalio 19–24 d. vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais šis perėjimas įvyko vidutiniškai 12 dienų vėliau, o pajūryje – 7 dienomis vėliau, lyginant su SKN.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 118,0 mm (1,7 SKN). Juostoje, einančioje per šalies vidurį iš šiaurės į pietus bei Guntauninkuose, Ventėje ir Trakuose kritulių buvo mažiausiai, 69–100 mm (1,0–1,9 SKN), abipus šios juostos, Pietryčių Lietuvoje, rytiniame pakraštyje ir vietomis vakariniuose rajonuose 100–125 mm (1,1–2,3 SKN), gausiausiai palijo Žemaičių aukštumos vakarinėje pusėje 150–200 mm (2,0–2,2 SKN), kitur – 125–150 mm (1,4–2,2 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Joniškyje (69,1 mm), daugiausiai – Rietave (192,8 mm).

Vietomis 4–6, 8, 12, 15, 21–23 ir 25–26 dienomis fiksuoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Spalio 8 d. šiaurės rytiniuose rajonuose iškrito pirmasis šio šaltojo sezono sniegas.

Spalio pradžioje pavojinga² ir stichinė³ sausra plėtėsi Pietų Lietuvoje, o jau antrajame mėnesio dešimtadienyje ėmė sparčiai trauktis ir spalio 14 d. baigėsi visoje šalies teritorijoje.

Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 85,6 val. (0,8 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Kaune (101,7 val.), trumpiausiai – Klaipėdoje, 62,3 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15,4–26,6 m/s, Ventėje 28,2 m/s, Šumske – 28,7 m/s.

Šalnos tiek 5 cm, tiek standartiniame 1,5 m aukštyje buvo fiksuojamos beveik visoje šalyje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–10 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 1–4 °C, aukščiausia kilo iki 17–20 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 3–6 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–19 °C.

Vėsių ir drėgnų orų nešinas spalis šiek tiek pagyvino išsekusius šalies vandens telkinius.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis upėse svyravo nuo 4–58 cm žemiau (pietinė, rytinė Lietuvos dalis), iki 5–65 cm aukščiau (šiaurinė, vakarinė dalis) vidutinio spalio mėnesio vandens lygio.

Nuo rugpjūčio pabaigos fiksuotas gamtosauginis debitas Nemune ties Druskininkais, antrojo spalio dešimtadienio metu jau nebebuvo fiksuojamas. Vandeningumą pamažu susigrąžina ir kitos didžiosios šalies upės.

Vidutinis Tauragno ežero vandens lygis spalį buvo 1 cm aukštesnis už vidurkį, o vidutinė vandens temperatūra siekė 10,6 °C. Nemune ties Birštono ir Darsūniškio vandens matavimo stotimis vandens lygis svyravo atitinkamai 7 cm aukščiau ir 8 cm žemiau vidutinės spalio mėnesio vandens lygio reikšmės.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 5–9 °C, ežeruose ir tvenkiniuose – 5–11 °C, Kuršių mariose – 6–7 °C, Baltijos jūroje – 9–10 °C.

Nuo trečiojo spalio dešimtadienio Lietuvos upės jau pamažu pradėjo laisvintis ir iš hidrologinės sausros gniaužtų. Paskutinę mėnesio dieną sausra buvo fiksuojama ties 2 vandens matavimų stotimis (VMS). Ties 3 VMS situacija vis dar išliko artima hidrologinei sausrai.

---

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu – pavojingas reiškinys, kai 15 iš eilės einančių parų TPI (temperatūros ir kritulių indeksas ) <3,5.

³ sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – stichinis reiškinys, kai 30 iš eilės einančių parų TPI <3,5.