Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -1,3 °C (teigiama 0,6° anomalija). Vėsiausia buvo šiaurės rytiniame pakraštyje -4,1… -3,0 °C (neigiama 0,5° anomalija). Artėjant link jūros temperatūra kilo ir šilčiausia buvo pajūryje: 0,0–1,0 °C (teigiama 1,0–1,3° anomalija), Nidoje 1,2 °C (teigiama 1,9° anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 28 d. Mažeikiuose, 6,6 °C, žemiausia – 23 d. Zarasuose, -16,9 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,2 mm (0,7 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–1,0 SKN), šiaurės rytinėje dalyje, pietiniame pakraštyje ir vakariniuose rajonuose buvo 10–20 mm (0,7–1,6 SKN),  tik Lankupiuose ir Tabokinėje kritulių kiekis viršijo 20 mm (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Lankupiuose, 27 mm, mažiausiai – Kelmėje (0,8 mm) ir Raseiniuose (1,1 mm).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego danga buvo išsilaikiusi Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje, daugiausiai sniego buvo Tauragnuose 10 cm ir Švenčionyse 14 cm.

Trečiąjį kovo dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 57,7 val. (0,8 SKN): nuo 32,8 val. Utenoje iki 95,9 val. Nidoje (3 pav.).

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai visoje šalyje įšalę nebuvo, tačiau mėnesio pabaigoje vyravę permainingi orai nulėmė palankias sąlygas dirvožemiams šalti. Storiausias dirvožemio įšalas, beje, ne tik šį dešimtadienį, bet ir per visą šią žiemą, fiksuotas vasario 24 d. Biržuose – siekė 16 cm. Paskutinę kalendorinės žiemos dieną dirvožemiai daug kur dar buvo įšalę iki 5–14 cm.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -3…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki -0…1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį vasario mėnesio dešimtadienį (neįtraukiant 27 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo 431 DU¹, vidutiniškai 14 % didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (379 DU). Nagrinėjamą dešimtadienį buvo fiksuojamos tiek rekordinės, tiek pavojingai sumažėjusios BOK reikšmės. Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti vasario mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 25 d. (540 DU) ir 26 d. (560 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2018 m. (470 DU) ir 2000 m. (481 DU). Taip pat minėtą 26 d. buvo pagerintas ir BOK vasario mėnesio maksimumo rekordas (560 DU), antroje vietoje palikęs 540 DU, kuris buvo išmatuotas 2023-02-25 d., o trečioje 525 DU (2022-02-20 d.). Žemiausias BOK buvo fiksuojamas dešimtadienio paskutinę dieną – 28 d. (284 DU), kuris lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu dydžiu (382 DU) buvo 26 % mažesnis. Dėl 28 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė.

¹ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.