2023 sausio mėn. apžvalga

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,3° anomalija), nuo -1,7…-1,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 2,9° anomalija) iki 1,0–1,6 °C kraštiniuose vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 1,8–3,7° anomalija) (1 pav.).  Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,0–14,9 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,5…-8,0 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Druskininkuose sausio 1 d., iki 14,9 °C – tai naujas sausio 1 d. ir viso sausio mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordas. Šalčiausia buvo 6 d. Zarasuose, -19,5 °C.

 1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,6 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo registruota 40–70 mm kritulių (1,0–1,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, dalyje Žemaitijos, vietomis Aukštaitijoje, Kazlų Rūdoje ir Birštone jų kiekis buvo 70–100 mm (1,1–2,1 SKN), Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje 100–130 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (40,6 mm), daugiausiai – Kartenoje (127 mm). Sausio 1, 5, 20 ir 30 d. vietomis (daugiausiai Žemaitijoje) registruoti pavojingų1 kritulių atvejai.

 2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis
2 pav. Sausio mėnesio kritulių kiekis

Paskutinę mėnesio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: Dūkšte ir Varėnoje po 11 cm, kitur sniego nebuvo arba dangos storis neviršijo 2 cm, tik Laukuvoje buvo 4 cm.

Sausio mėn. buvo gana niūrus, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 14 val. (0,35 SKN), ilgiausiai – Kybartuose ir Nidoje, 21,5 val., trumpiausiai – Vilniuje, 5,1 val. – tai trumpiausias Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje sausio mėn., iki šiol buvo 7 val. (Utena, 1986 m.) (3 pav.).

 3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį
3 pav. Saulės spindėjimo trukmė gruodžio mėnesį

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,9–21,6 m/s. Sausio 3 d. registruoti didžiausi vėjo greičiai: Ventėje 21,6 m/s ir Laukuvoje 20,3 m/s.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS sausio mėnesį (352 DU2) vidutiniškai 4 %  buvo didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (340 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti sausio mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 17 d. (458 DU), 19 d. (512 DU) ir 21 d. (447 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2016 m. (448 DU), 2000 m. (441 DU) ir 2000 m. (446 DU). Taip pat minėta 19 d. buvo pagerintas ir BOK sausio mėnesio maksimumo rekordas (512 DU), antroje vietoje palikęs 481 DU, kuris išmatuotas 2000-01-18, o trečioje 479 DU 2015-01-18.

Mažiausi BOK buvo registruoti pirmo ir trečio dešimtadienio pabaigos dienomis. Pavojingai BOK  buvo sumažėjąs 29 d. (280 DU), tai yra 20 % mažiau lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (352 DU). Šis BOK sumažėjimas 2023 m. fiksuojamas pirmąsyk, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausią reikšmę 224 DU, kuri išmatuota 2020-01-26, viršijo 25 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę (202 DU fiksuotą 2007-12-21) buvo didesnis 39 %.

Dėl 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

Sausio mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 13 d. bei sausio 19–27 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 3 d., taip pat sausio 6–11 ir 22–25 dienomis).

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 5–183 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 10 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, vyraujant šiltiems orams ir lietui, buvo stebimas spartus vandens lygio kilimas upėse. Per parą vandens lygiai vietomis buvo pakilę net iki 54–131 cm. Didesni vandens lygio kilimai stebėti šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Sausio 5 dieną paspaudus šaltukui, vandens lygiai daugumoje šalies upių pamažu ėmė kristi.

Antrojo dešimtadienio metu, vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, Lietuvos vandens telkiniai ir toliau išliko labai vandeningi. Nuo sausio 10 dienos pradėta stebėti antroji žiemos poplūdžio banga. Didesnis vandens lygio kilimas buvo stebimas vakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje (Akmenoje – Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Priekule, Nevėžyje ties Panevėžiu), kur per parą vandens lygiai buvo pakilę nuo pusės metro iki 88 cm. Nuo sausio 17 dienos vandens lygis pamažu pradėjo kristi. Vėliau žymesnis vandens lygio kilimas stebėtas tik sausio 31 d.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti 6–14 dienomis.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 32 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Ežeras buvo užšalęs iki sausio 20 d. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 20 ir 5 cm.

1smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

2 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.