Mėnuo: 2023 vasario

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,6 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 0,5 °C Varėnoje (neigiama 1,9° anomalija) iki 2,1–2,4 °C pajūryje ir pamaryje (neigiama 0,3–0,8° anomalija) ir 3,2 °C Nidoje (teigiama 0,7 anomalija) (1 pav.). Tai pirmas dešimtadienis 2020 metais, kai nuokrypis nuo SKN yra neigiamas. Aukščiausia oro temperatūra siekė 14,7–18,1 °C, pajūryje 13,5–14,7 °C, žemiausia nukrito iki -11,9…-6,1 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje-5,6…-3,4 °C. Šį dešimtadienį užregistruota tiek žemiausia ( -11,9 °C Varėna, 24 d.), tiek aukščiausia (18,1 °C Alytus, 28 d.) šių metų oro temperatūra.

Vidutinis kritulių kiekis trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje buvo 1,6 mm (0,11 SKN). Vietomis Pietų Lietuvoje kritulių nebuvo visai, didžiojoje šalies dalyje jų kiekis neviršijo 2 mm (0–0,2 SKN), dalyje Žemaitijos ir Aukštaitijos išmatuota 2–4 mm kritulių (0,15–0,25 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Telšiuose, Mažeikiuose ir Tauragnuose 4,4–5,3 mm (0,23–0,35 SKN) (2 pav.).

Kovo trečiasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutiniškai Lietuvoje Saulė švietė 106 val. (1,9 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 2–5 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 10–13 °C.

Kovo 22–28 d. ir 30–31 d. daug kur šalyje naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai įšalo iki 1–9 cm.

Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 6,7° anomalija): nuo 1,9 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 4,5 °C pajūryje (1 pav.). Tai šilčiausias vasario antrasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,8–13,0 °C. Vasario 17 d. viršytas aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje: Nidoje oro temperatūra pakilo iki 13,0 °C. Įdomu tai, kad šis rekordas buvo pasiektas nakties metu. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7,0…-1.6 °C, Nidoje -0,8 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį vasario dešimtadienį buvo apie 21 mm (1,6  SKN). Mažiausiai kritulių teko pietinėms ir šiaurės rytinėms savivaldybėms 5–15 mm (0,4–1,2 SKN), daugiausiai – Žemaitijai 31–51 mm (1,6–3,2 SKN) (2 pav.). 12 d. Jurbarke, Pagėgiuose, Tauragėje registruoti pavojingo lietaus¹  atvejai.

Vasario antrąjį dešimtadienį vidutiniškai Saulė švietė 21 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje ir Kybartuose (26–27 val.), trumpiausiai – šiauriniame pakraštyje (apie 14 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1–2 °C, Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – 3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 5–6 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 1–8 cm, storiausias (10–11 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Biržų, Dotnuvos (atitinkamai viršutiniai 4 cm ir 3 cm dirvožemio sluoksniai atitirpę) bei Varėnos apylinkėse, o Kybartų, Šilutės ir Ukmergės apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo. Įpusėjus dešimtadieniui vietomis įšalusio dirvožemio sluoksnis siekė 1–5 cm. Baigiantis dešimtadieniui dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,4 °C (teigiama 4,8° anomalija):  nuo 1,1 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,2–3,8 °C pamaryje, pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 4,3–5,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,5–9,0 °C, žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5,1 …-1,4 °C, pajūryje ir pamaryje -0,8…-0,3 °C, Nidoje 0,5 °C.

Vidutinis trečiojo vasario dešimtadienio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–20 mm kritulių (0,9–2,6 SKN), mažiausiai kritulių kliuvo pietvakariniams rajonams,  nuo 5 iki 10 mm (0,8 SKN), daugiausiai – Žemaitijai, 30–47 mm (2,3–3,6 SKN) (2 pav.). 22 d. fiksuotas pavojingas lietus¹ Skuodo AGMS.

Vasario mėnesio trečiąjį dešimtadienį vidutiniškai Saulė švietė 22 val., tai atitinka SKN laiką. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaulių apskrityje (16–18 val.), ilgiausiai – rytiniame pakraštyje ir pietvakariuose, 24–26 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–7 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai šalyje buvo atitirpę. Dešimtadienio viduryje esant neigiamai oro temperatūrai, vietomis pradėjo formuotis dirvožemio įšalas, giliausiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 6 cm. Orams atšilus susidaręs įšalas nuo paviršiaus pradėjo tirpti. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis 1–5 cm įšalas dar buvo likęs pietiniuose šalies rajonuose.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 2,8 °C (teigiama 6,2° anomalija): nuo 3,9–4,4 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 5,7–6,0° anomalija) iki 1,2–2,0 °C  pietrytiniame pakraštyje (teigiama 5,8–6,6° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias sausio trečiasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausia buvo 1990 m. (2,6 °C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,0–6,9 °C. 25 d. pasiektas naujas šios paros šilumos rekordas Lietuvoje: 6,7 °C  (Nida). Žemiausia nukrito iki -2,2…-0,2 °C, pajūryje ir pamaryje 0,0–1,1 °C.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 19,4 mm. Mažiausiai kritulių teko šiauriniams rajonams bei Prienams, 4–10 mm (0,7­–1,3 SKN), didžiojoje šalies teritorijos dalyje 10–30 mm (0,7–1,4 SKN). Daugiausia kritulių registruota Žemaitijoje ir pamaryje, 30–42 mm  (1,2–2,0 SKN) (2 pav.).

Sausio trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinis laikas Lietuvoje buvo 9,5 val. (0,6 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Utenos ir Vilniaus apskrityse, iki 4 val. (iki 0,3 SKN), ilgiausiai – vakarinėje Lietuvos dalyje, 12–16 val. (0,8–0,9 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 2–3 °C, tik Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – 4 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–6 °C.

Trečią sausio mėnesio dešimtadienį dirvožemio įšalas šalyje nesusiformavo.

Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,7 °C (teigiama 5,1° anomalija): nuo -0,1 °C Švenčionyse ir 0,0–1,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 4,6–5,5° anomalija) iki 2,9 °C pamaryje ir 3,2–3,6 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 4,8–5,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,2–9,5 °C. Vasario 1 d. pasiektas aukščiausios oro temperatūros rekordas: 9,0 °C, Kybartai. Žemiausia nukrito iki -8,9 …-5,1 °C, Nidoje -3,3 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo apie 22 mm (1,45 SKN). Mažiau kritulių teko Lietuvos vidurinei daliai: 9–20 mm (0,9–1,8 SKN), daugiausiai – Žemaitijai, 35–44 mm (1,6–1,9 SKN) (2 pav.).  10 d. Plungėje, Rietave ir Telšiuose registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vasario pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai  švietė 25,5 val. (1,3 SKN): nuo 16–19 val. (0,8–0,9 SKN) pajūryje iki 31–33 val. (iki 1,7 SKN) šiaurės rytinėje dalyje. (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1 °C, Klaipėdos, Šilutės ir Šiaulių apylinkėse – 2 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–6 °C.

Vasario mėnesio pradžioje dirvožemiai šalyje buvo atitirpę, tačiau pirmojo dešimtadienio viduryje vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai įšalo 1–12 cm, giliausiai buvo įšalę Biržų, Dotnuvos ir Varėnos apylinkėse.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 3,0 °C (teigiama 5,8° anomalija). Nuo 1961 m. šiltesnis šis dešimtadienis buvo tik 2006 ir 2013 m. (3,1 ir 3,9 °C). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje (1,5–2,0 °C, teigiama 6,3° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir pamaryje (3,4–4,0 °C, teigiama 4,3–5,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–8 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -6…-2 °C.

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 17 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–20 mm kritulių (0,4–1,2 SKN), daugiausiai – rytiniame pakraštyje 31–40 mm (1,8–2,4 SKN) (2 pav.).

26–27 d. pasnigo rytiniame šalies pakraštyje, Švenčionyse didžiausias išmatuotas sniego dangos storis siekė 11 cm. 31 d. sniegas ištirpo.

Gruodžio trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 3,5 val., apie 1/3 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pajūryje ir pamaryje (5,5–7,0 val.), trumpiausiai –rytuose (iki 2 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo apie 3 °C, tik Raseinių apylinkėse – 2 °C, aukščiausia kilo iki 5–6 °C.

Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis buvo susidaręs priešpaskutinę dešimtadienio dieną. Vilniaus apylinkėse laikėsi 8 cm įšalo sluoksnis, Dotnuvos apylinkėse – 6 cm, o Šiaulių apylinkėse dirvožemiai buvo įšalę 5 cm.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Sausio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 6,0° anomalija): nuo 0,6 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 4,9 °C pajūryje. Aukščiausia oro temperatūra siekė 4–8 °C, Nidoje 8,6 °C. Žemiausia nukrito iki -2…-7 °C, Klaipėdoje ir Nidoje atitinkamai 0,2 ir 0,5 °C.

Pirmąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19 mm (1,1 SKN). Dalyje šiaurinių ir rytinių rajonų kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,5–0,7 SKN), kitur jų buvo 10–30 mm (0,7–1,5 SKN), Vakarų Lietuvoje 30–47 mm (1,3–2 SKN) (2 pav.).

Sausio pirmąjį dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo 13 val. (1,4 SKN). Šiauriniuose rajonuose ir Žemaitijoje jos spindėjimo laikas neviršijo 10 val. (0,5–0,8 SKN), o Pietų Lietuvoje buvo 20–23 val. (2 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur svyravo apie 1–2 °C, tik Šilutės ir Klaipėdos apylinkėse apie 3 °C, aukščiausia kilo iki 3–6 °C.

Dešimtadienio viduryje esant neigiamai oro temperatūrai, šalyje pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Dirvožemiai giliausiai buvo įšalę Dotnuvos apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 13 cm, kitur šalyje vyravo apie 1–5 cm įšalo sluoksnis. Permainingi dešimtadienio orai nulėmė įšalusių dirvožemių atitirpimą – paskutinę dešimtadienio dieną šalyje dirvožemiai buvo visiškai atitirpę.

Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo nuo 3,4 °C (teigiama 5,9° anomalija): nuo 1,8 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 5,1 ° C pajūryje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,5–8,6 °C. 15 d. pasiektas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje: 8,6 ° Mažeikiuose. Žemiausia nukrito iki -2,5…0,0 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 1,0–1,1 °C.

 

Antrąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 19 mm (1,4 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje ir šiauriniame pakraštyje 7–15 mm (0,6–1,6 SKN), daugiausia registruota Žemaitijoje 31-49 mm (1,9–2,2 SKN) (2 pav.).

Sausio 11 d. Kupiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, 12 d. Skuode ir 13 d. Vėžaičiuose registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, atitinkamai 16 mm per 11 val. ir 15,1 mm per 12 val.

 

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 9,5 val. (1/4 trumpiau nei SKN), nuo 6 val. Rytų Lietuvoje iki 13–15 val. Nidoje ir Kybartuose (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 2–3 °C, tik Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – 4 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–6 °C.

Antrą sausio mėnesio dešimtadienį 1 cm dirvožemio įšalas buvo susiformavęs tik Kauno ir Kybartų apylinkėse, tačiau jis išsilaikė tik kelias dienas.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 0,5 °C – lygi SKN. Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje, čia vidutinė oro temperatūra buvo neigiama -1,4… 0 °C (-0,4…0,1° anomalija), šilčiausia  Pietvakarių Lietuvoje 1,2–1,9 °C  , pajūryje 2,0–2,4°C (-0,3…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5–9 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4 °C, Nidoje -2 °C.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 5 mm (1/4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (nuo 1/25 iki 1/3 SKN), gausiau kritulių vėl teko Žemaitijai 10–15 mm (1/3–1/2 SKN), daugiausiai – Vėžaičiuose, 16,5 mm (1/2 SNK) (2 pav.).

Lapkričio trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 7,7 val. (0,9 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė šiaurės rytiniuose rajonuose 4–6 val. (iki 0,8 SKN), ilgiausiai – pietvakariniuose  13–16 val. (0,9–1 SKN) (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–3 °C, tik Dūkšto apylinkėse apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 5–7 °C.

Daugelyje šalies rajonų lapkričio 21 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 24 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Atšalus orams sniego dangos nebuvo, todėl daug kur pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Įpusėjus dešimtadieniui storiausias (6-11 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Lazdijų ir Vilniaus apylinkėse. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai atitirpo.

 

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 2,3 °C (teigiama 2,9° anomalija). Didžiojoje šalies dalyje oro temperatūra nesiekė 2,0 °C, šalčiausia buvo rytiniame pakraštyje (0,7–1,3 °C, teigiama 2,2–3,2°C anomalija), šilčiausia – pajūryje (5,3–5,6 °C, teigiama 3,9°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–9 °C. Žemiausia nukrito iki -8…-2 °C, Nidoje iki 1 °C.

 

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 24 mm (1,5 SKN), tačiau jie pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai kritulių teko pietiniams rajonams, iki 10 mm (0,3–0,7 SKN), daugiausiai – vakariniams rajonams 50-78 mm (2,4–2,6 SKN). Didžiausias kritulių kiekis iškrito Lankupiuose – 78 mm (2 pav.). 2 d. Šilutėje ir 7 d. Kretingoje registruoti pavojingo lietaus¹  atvejai, atitinkamai 22,6 mm ir 16 mm kritulių per 12 val.

Sniego danga šalyje buvo susidariusi dešimtadienio pirmoje pusėje. Storiausia sniego danga fiksuota gruodžio 3 dieną, šią dieną Utenos apylinkėse buvo susidariusi 7 cm., o Laukuvos apylinkėse – 8 cm sniego danga, kitur žemę dengė iki 4 cm sniego sluoksnis.

 

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 12 val.,  1,2 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė šalies centre (15 val.), trumpiausiai pietrytiniame pakraštyje ir pajūryje (7-9 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie 1–2 °C, tik Dūkšto apylinkėse – 4 °C, aukščiausia kilo iki 4–6 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė 0–6 cm, giliausiai – iki 6 cm dirvožemiai buvo įšalę Biržų apylinkėse. Dešimtadienio viduryje, kai atšilo orai, įšalas visiškai atitirpo.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.