Mėnuo: 2023 vasario

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 2,5 °C (teigiama 4,8° anomalija). Nuo 1961 m. šiltesnis šis dešimtadienis buvo 4 kartus: 2006 m. (4,0 °C), 2014 ir 2015 m. (po 2,7 °C) bei 1972 m. (2,6 °C). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje (1,7–1,9 °C, teigiama 4,0–4,5°C anomalija), šilčiausia – pajūryje (3,2–3,8 °C, teigiama 3,0–3,6°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8–11 °C. Gruodžio 18 d. pasiektas naujas šios paros šilumos rekordas Lietuvoje – 11,1 °C (Marijampolė). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-2 °C, Nidoje iki -1,5 °C.

Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 11 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių teko siauram pietvakariniam pakraščiui ir Elektrėnų apylinkėms (iki 5 mm, 0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje buvo 5–15 mm kritulių (0,3–0,9 SKN), o daugiausiai – Žemaitijoje 15–32 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.).

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 12 val., 1,3 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariuose (28 val.), trumpiausiai – šiaurės rytuose (3–5 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, svyravo apie 1–2 °C, tik Klaipėdos apylinkėse apie 3 °C, aukščiausia kilo iki 4–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje oro temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių, įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė 0–13 cm, giliausiai iki 13 cm dirvožemiai buvo įšalę Dotnuvos apylinkėse. Dešimtadienio viduryje, kai atšilo orai, įšalas visiškai atitirpo.

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 7,2 °C (teigiama 3,7° anomalija). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje (6,1–6,4 °C, teigiama 1,7° anomalija), šilčiausia Nidoje ir pajūryje  (8,0–8,3 °C, teigiama 2,4–2,8°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 9–15 °C. Žemiausia nukrito iki -2…2 °C, Klaipėdoje iki 3 °C ir Nidoje iki 2 °C.

Pirmąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 30 mm (1,4 SKN).  Mažiausiai kritulių teko pietiniams rajonams 6–10 mm (0,4–0,5 SKN), daugiausiai šiaurės vakariniams rajonams ir šiauriniam šalies pakraščiui 40-60 mm (1,3–4 SKN). Didžiausias kritulių kiekis iškrito Tabokinėje – 77 mm (2 pav.).  4 ir 10 dienomis registruoti pavojingo lietaus¹  atvejai.

Lapkričio pirmąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė  tesudarė 1/3 SKN – 6,6 val.   (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 6–8 °C, aukščiausia kilo iki 9–11 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 6,9 °C (teigiama 5,2° anomalija). Nuo 1961 m. tai antras pagal šiltumą dešimtadienis, 2015 m. buvo 7.1 °C. Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje ir rytiniame šalies pakraštyje 6,1–6,5 °C (4,8–5,7° anomalija), šilčiausia Vidurio ir Pietų Lietuvoje bei pajūryje (7,1–7,5 °C, teigiama 5,5–5,9°, pajūryje 3,8–4,0°, pamaryje 4,8 anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 10–13 °C. 13 dieną buvo pasiektas šios paros aukščiausios  oro temperatūros rekordas Lietuvoje – 13,3 °C (Ukmergė). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…3 °C.

Antrąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 12 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių teko centrinei šalies daliai 1–10 mm (0,1–0,5 SKN), daugiau rytinei daliai ir Žemaitijai. Didžiausias kritulių kiekis iškrito Lankupiuose (39 mm) ir Nidoje (40 mm, 1,5 SKN) (2 pav.). 13 dieną registruoti pavojingo lietaus¹  atvejai Plungėje ir Rietave – atitinkamai per 10 ir 12 val. iškrito po 20 mm kritulių.

Lapkričio antrąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 6,6 val. (beveik 0,5 SKN). Ypač mažai Saulės teko rytiniams rajonams: Utenoje, Biržuose, Dūkšte ji spindėjo mažiau nei 2 val. (iki 0,2 SKN), ilgiausiai – vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose, 13–16 val. (0,8–0,9 SKN) (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 6–7 °C, aukščiausia kilo iki 8–10 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 12,4 °C (teigiama 5,2° anomalija). Tai karščiausias spalio mėn. antrasis dešimtadienis nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 11,7–12,0 °C Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje iki 13,0–13,2 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19–22 °C.  16, 19 ir 20 dienomis buvo pasiekti nauji aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje (16  d. 21,8 °C Tauragėje, 19 d. 20,3 °C Varėnoje ir 20 d. 20,2 °C Kybartuose). Žemiausia nukrito iki 4–8 °C.

 

Antrąjį Spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 1,2 kartus viršijo SKN ir  buvo apie 23 mm, tačiau pasiskirstė labai netolygiai: atskiriems rajonams teko nuo 4 iki 73 mm  kritulių (0,35–2,7 SKN) (2 pav.).  11 ir 12 dienomis registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai Žemaitijoje, gausiausias lietus registruotas 12 d. Skuode, kai per 12 val. iškrito 36,2 mm kritulių

2 pav. Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Spalio antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 34 val. (artimas SKN) – nuo 21–30  val.  (0,3–0,4 SKN) Šiaurės Lietuvoje ir pajūryje iki 45–50 val. Pietų Lietuvoje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 11–12 °C, aukščiausia kilo iki 13–16 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,6 °C (teigiama 3,3° anomalija). Vėsiausia buvo  rytiniame ir pietrytiniame pakraštyje (7,7 °C ),  šilčiausia pajūryje ir pamaryje (9–10,5 °C) bei Nidoje (10,8 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15–22 °C.  21 ir 22 dienomis buvo pasiekti nauji aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje (21  d. 20,9 °C Lazdijuose, 22 d. 21,7 °C Varėnoje). Žemiausia nukrito iki -8…0  °C; pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 0–2 °C.

Spalio trečiąjį dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 11 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje jis neviršijo 15 mm (0,3–0,6 SKN), Pietų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje ir Vidurio Lietuvoje iškrito tik 1–5 mm kritulių (0,1–0,3 SKN). Gausesni krituliai registruoti Žemaitijoje ir Kuršių nerijoje 15–35 mm (0,4–1,2 SKN) (2 pav.).  

Spalio 30 d. šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidariusi 1–3 cm sniego danga. Šios dienos vakare sniego nebeliko.

Spalio trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 35 val. (1,2 SKN) – nuo 25–30  val.   Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje iki 40–46 val. Pietų Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 8–10 °C, aukščiausia kilo iki 13–16 °C.

Paskutinę dešimtadienio dieną Utenoje dirvožemis buvo įšalęs iki 1 cm.

 

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 12,0 °C (teigiama 0,23° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 10,7 °C Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje iki 12,5 °C Pietvakarių Lietuvoje bei 13,3–14,0 °C pajūryje bei 14,4 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 19–25 °C. Žemiausia nukrito iki 2–5 °C, Nidoje iki 6 °C.

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 25 mm (1,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,06–0,7 SKN). Gausiausiai lijo Žemaitijoje – kritulių kiekis siekė 30–60 mm (1,5–2,2 SKN), o šiaurės vakarinėje dalyje 60–85 mm (2,7–3,1 SKN) (2 pav.).

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN, 58 val. Trumpiausiai Saulė spindėjo Klaipėdos ir Utenos apylinkėse, ilgiausiai – Pietų Lietuvoje, Biržų ir Telšių apylinkėse (3 pav.).

Rugsėjo 13 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau, nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 17 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 120 d. – net 6 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia daug kur siekė 18–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 16–20°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes dešimtadienio pradžioje drėgmės sąlygos Lietuvoje buvo pasiskirsčiusios netolygiai: labai sausa Neringos, Klaipėdos, Plungės, Akmenės, Joniškio, Biržų, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse, sausa Pagėgiuose ir Birštone. Didžiojoje šalies dalyje stebėtos sausringos arba nepakankamo drėgnumo sąlygos. Daug kur pietryčiuose, taip pat apie Tauragę ir Kėdainius, drėgnumas buvo optimalus, tik pavienėse Utenos, Šalčininkų ir Kalvarijos apylinkėse vyravo perteklinė drėgmė. Šios sąlygos kito labai nežymiai ir išliko panašios iki pat dešimtadienio pabaigos, kuomet didžiojoje Lietuvos dalyje gausiau palijo ir įsivyravo optimalus drėgnumas arba tik nežymus drėgmės trūkumas, perteklinis drėgnumas stebėtas Zarasų, Utenos, Telšių ir Kalvarijos, Skuodo, Kretingos, Plungės bei Ignalinos savivaldybėse. Sausringos sąlygos liko Neringos, Akmenės, Joniškio, Šiaulių, Šakių, Vilkaviškio ir Švenčionių apylinkėse.

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 9,5 °C (neigiama 1,5° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 7,3 °C rytiniame pakraštyje iki 11,5 ° pajūryje bei 12,2 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 17–21 °C. Žemiausia nukrito iki 2–5 °C, Nidoje iki 6 °C.

Rugsėjo 23–27 d. rytais daugelyje šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis ore iki -5 °C, dirvos paviršiuje iki -8 °C.

Trečiąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 32 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–40 mm (0,9–2,2 SKN). Gausiau lijo vietomis Žemaitijoje, Utenos apskrityje – kritulių kiekis siekė 40–60 mm (1,6–3,2 SKN), o Jonavoje 77 mm (4,8 SKN), kur 30 d. buvo registruotas pavojingas lietus¹ (2 pav.).

 

 

2 pav. Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

 

Rugsėjo trečiąjį dešimtadienį vidutiniškai Saulė spindėjo 45 val. (0,9 SKN): nuo 37 val. Rytų Lietuvoje iki 51–53 val. pietvakariniame pakraštyje ir Telšių apskrityje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia daug kur siekė 13–17 °C, Klaipėdoje apie 19 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–14°C, Klaipėdoje apie 16 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo optimalus drėgnumas arba nedidelis drėgmės trūkumas, sausringos sąlygos vyravo tik Akmenės, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse, tačiau kritulių kiekis dešimtadienio eigoje nebuvo pakankamas optimalioms sąlygoms palaikyti, todėl situacija suprastėjo – daug kur šalies šiaurėje ir kai kur pietuose tapo sausringa arba įsivyravo nepakankamas drėgmės trūkumas, centrinėje šalies dalyje daugiausia vyravo sausos arba labai sausos sąlygos. Gausiau palijus paskutinę dešimtadienio dieną situacija vėl grįžo prie labai panašios, kuri buvo fiksuota iš pradžių. Vis tik atkreiptinas dėmesys į vakarinį šalies pakraštį, kur visą dešimtadienį drėgnumas buvo optimalus arba perteklinis, o rugsėjo mėnesio pabaigoje Kretingos, Plungės ir Telšių rajonuose jis tapo itin didelis.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 9,4 °C (neigiama 2,4° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 6,0–6,5 °C Žemaičių aukštumoje ir rytiniame pakraštyje iki 7,5–8,2 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje bei 9,2 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13–15 °C. Žemiausia nukrito iki -4…-1 °C, Nidoje iki 2 °C.

Pirmąjį Spalio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 32 mm (1,4 SKN).  Vidurio Lietuvoje kritulių kiekis buvo 15–30 mm (0,7–1,6 SKN), Rytų Lietuvoje ir dalyje Žemaitijos ir kai kuriuose pavieniuose rajonuose  30–45 mm (1,2–2,2 SKN). Daugiausiai kritulių registruota pajūryje, pamaryje ir dalyje Žemaitijos 45–69 mm (1,5–2,2 SKN) ir tik 3-ose meteorologijos stotyse kritulių kiekis neviršijo 15 mm (apie 0,8 SKN) (2 pav.).  9 d. Plungėje registruotas pavojingas lietus¹ –16,2 mm per 10 val.

Spalio pirmąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 25 val. (0,6 SKN) – nuo 13–14 val.  (0,3–0,4 SKN) Pietryčių Lietuvoje iki 38 val. (0,8 SKN) Žemaitijoje (3 pav.).

 

Daugelyje šalies rajonų spalio 2 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko tuo pačiu metu kaip SKN. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 164 d. – 10 dienų ilgiau, lyginant su SKN. Kartu su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinę drėgmės sąlygų vertinimo dieną šalyje vyravo optimalus ir perteklinis drėgnumas. Ypač didelis drėgmės perteklius buvo vakarinėje šalies dalyje: Skuodo, Palangos, Kretingos, Plungės, Telšių, Klaipėdos, Šilutės ir Rietavo savivaldybėse.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 8–9 °C, aukščiausia temperatūra siekė 13–15 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 18,9 °C (teigiama 3,2° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 17,6 °C Rytų Lietuvoje iki 19,5 °C Pietvakarių Lietuvoje ir 19,6–19,9 °C pajūryje bei 21,2 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje siekė 27–30 °C, Tauragėje 31 °C. Žemiausia nukrito iki 6–11 °C, Kuršių nerijoje iki 15 °C.

Trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 25 mm (0,85 SKN). Pajūryje ir Žemaitijoje lijo mažiausiai – kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0–0,3 SKN) Rytinei ir pietinei šalies dalims kritulių kliuvo daugiau, 30–86 mm (1,0–2,6 SKN).Rugpjūčio 21 ir 29 dienomis vietomis registruoti stichinių kritulių atvejai, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrito 50 mm ar daugiau kritulių (21 d. Molėtai, Tauragnai, Utena; 29 d. Kalvarija) (2 pav.).

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1,3 SKN (vidutiniškai 108 val.). Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaulių ir Utenos apskrityse, ilgiausiai –Vakarų Lietuvoje ir pietiniame šalies pakraštyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 19–21 °C, Klaipėdoje apie 24 °C, aukščiausia visoje šalyje siekė apie 25–29 °C, Klaipėdoje 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C, Klaipėdoje iki 28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, viso trečiojo rugpjūčio dešimtadienio metu daug kur rytų Lietuvoje fiksuotas perteklinis drėgnumas – tokios sąlygos įsivyravo dėl pirmąją dešimtadienio dieną daugelyje šalies rajonų fiksuotų intensyvių kritulių. Šiaurės vakarų ir pietų Lietuvoje pirmojoje dešimtadienio pusėje buvo sausiau – šiuose regionuose vyravo nepakankamo drėgnumo arba sausringos sąlygos, taip pat visą dešimtadienį sausa buvo Kretingoje. Palangoje vyravo labai sausos sąlygos, ten paskutinę dešimtadienio dieną pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo ir Mažeikiuose, tačiau pavojingo reiškinio rodiklis trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį pasiektas nebuvo. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios.

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 17,1 °C (teigiama 3,3° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15,9 °C Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje iki 17,9–18,0 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje bei 18,6 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 26–29 °C. Žemiausia nukrito iki 4–9 °C, Klaipėdoje iki 12 °C, o Nidoje iki 14 °C.

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 9 mm (0,61 SKN). Pajūryje ir Žemaitijoje lijo daugiausiai – kritulių kiekis siekė 20–32 mm (0,7–1,1 SKN) Likusiai šalies daliai kritulių kliuvo mažiau, 10–18 mm (0,04–0,7 SKN) (2 pav.).

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1,2 SKN (vidutiniškai 76 val.). Trumpiausiai Saulė spindėjo paj8ryje, Nidoje, Šiauliuose ir Šilutėje, ilgiausiai –rytiniame, šiaurės rytiniame ir pietiniame šalies pakraščiuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 17–19 °C, Klaipėdoje apie 21 °C, aukščiausia daug kur siekė 23–27 °C, Klaipėdos apylinkėse – 29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau čia taip pat išsiskyrė Klaipėda, ten aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 26 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje užsitęsęs sausas periodas Palangos ir Mažeikių teritorijose buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų).

Sausos ir sausringos sąlygos iš pradžių fiksuotos beveik visoje Žemaitijoje, didžiojoje šalies dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik rytiniame pakraštyje, taip pat Kėdainių ir Kalvarijos r. stebėtas drėgmės perteklius. Dešimtadienio pabaigoje gausiau palijus pavojingos sąlygos iš Mažeikių ir Palangos pasitraukė, tačiau kritulių kiekis buvo netolygiai pasiskirstęs ir nepakankamas optimalioms sąlygoms visoje Lietuvoje palaikyti, todėl labai sausos sąlygos pradėtos fiksuoti Akmenės, Plungės, Šakių ir Vilkaviškio apylinkėse, vėliau – Skuode ir Klaipėdoje. Didžiojoje šalies dalyje įsivyravo sausringos sąlygos arba nepakankamas drėgmės trūkumas, tik rytiniuose rajonuose stebėta optimali drėgmė, paskutinę dešimtadienio dieną perteklinis drėgnumas fiksuotas tik pavienėse Utenos, Šalčininkų ir Kalvarijos apylinkėse.