Mėnuo: 2023 vasario

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 15,9 °C (neigiama 2,4° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15,0 °C Rytų Lietuvoje iki 16,5 °C Pietų Lietuvoje ir Tauragės apylinkėse (neigiama 1,8° anomalija) ir 17,9 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–27 °C, žemiausia nukrito iki 3–8 °C, Kuršių nerijoje iki 12 °C. Ypač šaltos pasitaikė rugpjūčio 3–6 d. naktys, kuomet vietomis buvo fiksuoti žemiausios oro temperatūros rekordai.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 30 mm (1,4 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: kritulių kiekis (12–55 mm) sudarė nuo 0,5 iki 2,9 SKN. (2 pav.).

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/5 mažesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – vakariniame pakraštyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 18–21 °C, Klaipėdoje apie 22 °C, aukščiausia daug kur siekė 24–27 °C, Klaipėdos apylinkėse – 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau čia taip pat išsiskyrė Klaipėda, ten aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 27 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose buvo fiksuojamas drėgmės perteklius, Telšių ir Pasvalio apylinkėse jis buvo itin didelis. Didžiojoje Lietuvos dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik Elektrėnų ir Trakų rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Situacija beveik nesikeitė iki dešimtadienio vidurio, kuomet pamažu ėmė sausėti – septintąją dešimtadienio dieną nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas Palangos, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių, Raseinių, Pagėgių, Šakių, Kauno, Prienų, Marijampolės, Šalčininkų, Vilniaus, Anykščių, Rokiškio apylinkėse, sausringos sąlygos – pavieniuose Skuodo, Neringos, Rietavo, Kupiškio, Birštono, Elektrėnų ir Varėnos rajonuose, sausa Trakuose ir labai sausa Kretingoje. Vis dėlto dešimtadienio pabaigoje gausiai palijus situacija pagerėjo – perteklinio drėgnumo sąlygos užfiksuotos Telšių, Tauragės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Rokiškio, Ignalinos, Molėtų bei Širvintų apylinkėse, taip pat ypač didelė drėgmė vyravo Pasvalyje ir Švenčionyse. Vis dėlto smarkūs krituliai pasitaikė ne visur, todėl daug kur šalies pietryčiuose, taip pat pavienėse Kupiškio, Raseinių, Marijampolės ir Birštono savivaldybėse stebėtas nedidelis drėgmės trūkumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į vakarinę šalies dalį, kur kritulių pasitaikė nedaug, todėl ten vyravo nepakankamas drėgnumas (Skuodo raj.), sausringos (Kretingos, Neringos, Šilutės raj.) ir sausos (Klaipėdos raj.) sąlygos. Kitur šalyje drėgmės kiekis išliko optimalus.

 

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 18,6 °C (teigiama 1,3° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 17,4 °C Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje iki 19,3 °C Pietų Lietuvoje ir 20,0 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje siekė 25–28 °C, Rytų ir Pietų Lietuvoje pakilo iki 29-31 °C. Žemiausia nukrito iki 5–9 °C, pajūryje ir pamaryje 11–12 °C, Kuršių nerijoje iki 15 °C.

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 11 mm (0,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm, o Anykščiuose kritulių nebuvo visai (0–0,4 SKN). Kitur jų kiekis sudarė 10–30 mm (0,5–1,3 SKN), Šalčininkuose registruotas didžiausias kritulių kiekis – 52 mm (2 pav.).

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (vidutiniškai 86 val.). Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaulių apskrityje, ilgiausiai – Biržų apylinkėse ir vakariniame pakraštyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 18–21 °C, Klaipėdoje apie 22 °C, aukščiausia daug kur siekė 24–27 °C, Klaipėdos apylinkėse 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau taip pat išsiskyrė Klaipėda, kur aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 27 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 19–21 °C, Klaipėdoje apie 23 °C, aukščiausia visoje šalyje siekė apie 24–30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje iki 27°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, antrojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio pradžioje itin didelis drėgmės perteklius laikėsi Pasvalio ir Švenčionių apylinkėse, taip pat perteklinis drėgnumas vyravo Plungėje, Tauragėje, Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Širvintose, Molėtuose, Ignalinoje, Biržuose ir Rokiškyje. Nepakankamas drėgnumas fiksuotas daug kur pietų Lietuvoje bei apie Raseinius ir Kupiškį, sausringos sąlygos – pavienėse Neringos, Klaipėdos ir Druskininkų savivaldybėse. Dešimtadienio eigoje ėmė sausėti, itin didelis perteklinis drėgnumas pasitraukė iš Lietuvos teritorijos, didžiausias drėgmės kiekis buvo stebimas šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse, o pietuose daug kur įsivyravo nežymus drėgmės trūkumas ir sausringos sąlygos. Paskutinę dešimtadienio dieną perteklinis drėgnumas stebėtas Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio apylinkėse, taip pat rytiniame – pietrytiniame šalies pakraštyje (šiame regione kritulių pasitaikė daugiausia). Sausiau – pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje ir apie Neringą, Jurbarką, Kupiškį, Anykščius, Ukmergę. Labai sausos sąlygos fiksuotos Palangoje, Kretingoje ir Raseiniuose. Kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos.

 

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 19,6 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 18,4 °C Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje iki 20,5 °C Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0,5–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29–33 °C. Žemiausia nukrito iki 7–11 °C, Utenoje 6 °C, Kuršių nerijoje iki 13 °C.

Trečiąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 18,5 mm (0,7 SKN). Klaipėdoje kritulių nebuvo visai; pamaryje, pajūryje ir Marijampolėje jų kiekis neviršijo 2 mm. Mažai kritulių teko Vakarų, Pietų Lietuvai, Trakų, Elektrėnų bei Ukmergės apylinkėse – iki 15 mm (0,01-0,6 SKN). Daugiausiai kritulių užregistruota Pasvalyje, 129,2 mm (5,4 dešimtadienio SKN arba 1,7 mėnesio SKN), 22 d. čia registruotas katastrofinis lietus*, kai per 1,5 val. iškrito 94,2 mm kritulių. (2 pav.).

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė (vidutiniškai 99 val.) buvo artima SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – Vakarų Lietuvoje ir pietvakariniame pakraštyje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, o aukščiausia daug kur siekė 30–33 °C, tik Dūkšto ir Raseinių apylinkėse fiksuota kiek žemesnė temperatūra – 26–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C, Raseiniuose ir Dūkšte – 23–24 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje drėgmės perteklius įsivyravo daugiausia šalies šiaurinėje dalyje – Pasvalio ir Telšių apylinkėse jis tapo itin didelis. Vilniuje, Elektrėnuose ir Trakuose buvo fiksuojamas nedidelis drėgmės trūkumas, o likusioje šalies dalyje sąlygos buvo optimalios. Ši situacija dešimtadienio eigoje kito labai nežymiai.

 

* Katastrofinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 19,2 °C (teigiama 3,2°C anomalija): nuo 18,0 °C pajūryje ir Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje iki 20,3 °C Pietryčių Lietuvoje ir Tauragės apylinkėse (teigiama 2,6–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29–34 °C, pajūryje 27–28 °C. 26-ą dieną Nidoje registruota tropinė naktis (oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–10 °C, Nidoje 12 °C.

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 6 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN). Kiek daugiau jų iškrito rytinėje pusėje, 5–20 mm (0,2–0,6 SKN) ir tik vietomis prilijo daugiau nei 20 mm (0,8-1,3 SKN) (2 pav.).

Birželio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 36% didesnė nei SKN (Saulė švietė 31 val. ilgiau). Trumpiausiai Saulė spindėjo  Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – pamaryje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia daug kur siekė 30–36 °C, Vilniaus ir Klaipėdos apylinkėse 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 26 °C, aukščiausia daug kur siekė 29–33 °C, Varėnos apylinkėse 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, per visą dešimtadienį stichinė sausra¹ toliau tęsėsi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose, taip pat labai sausa buvo Utenos, Švenčionių, Jonavos ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose, sausringa – Ukmergės ir Ignalinos apylinkėse bei pavieniuose Pietų Lietuvos rajonuose. Nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose šiauriniuose rajonuose, taip pat apie Marijampolę, Kaišiadoris ir Alytų. Kitur šalyje laikėsi optimalios drėgmės sąlygos ir tik Mažeikių, Plungės ir Šilutės rajonuose išliko drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui, nors pavieniuose šalies rajonuose iškrito kritulių, jų kiekis nebuvo pakankamas, tad situacija prastėjo: teritorijos, kuriose yra labai sausa, plito – tokios sąlygos susidarė daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose, o Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose.

¹ – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

 

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 14,9 °C (neigiama 2,5° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,9 °C Žemaičių aukštumoje iki 15,5 °C pajūryje ir Alytaus apylinkėse (neigiama 1,4–2,9° anomalija) bei 16,3 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 24–29 °C, Palangoje 21 °C. Žemiausia nukrito iki 5–10 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11–12 °C.

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 48 mm ir 2,1 karto viršijo SKN. Daugiausiai kritulių registruota Telšiuose 110 mm (4,6 SKN). Gausiai palijo Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Čia kritulių iškrito daugiau nei viso mėnesio SKN, Klaipėdoje net 1,6 mėnesio SKN. Mažiau kritulių teko Vilniaus apskričiai, daliai savivaldybių Kauno ir Marijampolės apskrityse (0,7–1,2 SKN) (2 pav.).

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/3 mažesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – pamaryje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia daug kur siekė 25–28 °C, Utenos, Varėnos ir Klaipėdos apylinkėse – 30–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 23–28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje stichinė sausra¹ vis dar buvo apėmusi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijas, o teritorijos, kuriose buvo labai sausa, toliau plėtėsi – tokios sąlygos susidariusios daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose. Nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas tik pavieniuose Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse.

Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose. Kadangi dešimtadienis buvo lietingas, natūralu, kad situacija su kiekviena diena gerėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną stichinė sausra pasitraukė iš visų šalies rajonų, tačiau kiek sausiau vis dar išliko Kėdainių apylinkėse, sausringos sąlygos fiksuotos daug kur šalies pietvakariuose, taip pat apie Kelmę ir Šakius, o Joniškio, Pasvalio, Radviliškio, Zarasų, Ukmergės, Širvintų ir Prienų rajonuose – tik nežymus drėgmės trūkumas. Daugiausia Lietuvoje drėgmės sąlygos jau buvo optimalios, o vakarinėje šalies dalyje vis labiau plito perteklinės drėgmės apimti plotai.

 

¹ – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

 

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 15,9 °C (neigiama 2,2° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15,1 °C Žemaičių aukštumoje iki 16,2–16,6 °C Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje  (neigiama 1,4–2,6° anomalija) ir 17,2 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–28 °C, Klaipėdoje 23 °C. Žemiausia nukrito iki 6–9 °C, Utenoje 5 °C, o pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 10–12 °C.

Antrąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 19,2 mm (0,66 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Švenčionyse 72,2 mm (2,7 SKN). Gausiai palijo Šiaurės ir Pietvakarių Lietuvoje. Čia kritulių iškrito 1,5–1,9 viso mėnesio SKN. Mažiau kritulių teko Vakarų, Pietų ir Šiaurės Rytų Lietuvai (0,07-0,53 SKN). (2 pav.).

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo vidutiniškai 92 val., apie 10 % trumpiau nei SKN. Trumpiausiai  Vidurio ir Pietų Lietuvoje, ilgiausiai – pamaryje ir pajūryje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 17–20 °C, Klaipėdoje – apie 22 °C, aukščiausia daug kur siekė 25–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C, Klaipėdoje – iki 27 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje  sausringos sąlygos išliko Elektrėnų, Trakų ir Kėdainių apylinkėse, vietomis Rytų Lietuvoje, fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o daug kur šalies vakaruose buvo susidaręs drėgmės perteklius. Kadangi dešimtadienis kai kuriuose šalies rajonuose buvo lietingas, natūralu, kad situacija su kiekviena diena gerėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose, taip pat pietvakariniame pakraštyje (Lazdijų r., Kalvarijos ir Druskininkų sav.) įsivyravo drėgmės perteklius. Elektrėnų ir Trakų r. savivaldybių teritorijose sąlygos išliko sausringos, o pavienėse Kėdainių, Šakių ir Vilniaus apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Birželio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo antras pagal šiltumą nuo 1961 m., karščiau buvo tik 2011 m., kai vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 20,7 °C. Vidutinė oro temperatūra šiemet buvo nuo 18,3 °C Žemaitijoje iki 20,4 °C Pietryčių Lietuvoje (teigiama 4,0–4,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–32 °C. 5 ir 6 d. buvo pasiekti karščio rekordai Lietuvoje, atitinkamai 32,8 °C (Kaišiadorys) ir 31,8 °C (Pakruojis). 6 ir 7 dienomis Nidoje registruotos pirmosios tropinės naktys (oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra buvo 5–9 °C, Nidoje 10 °C.

Pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 8 mm (0,4 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 5 mm (0–0,3 SKN), Varėnoje ir Pasvalyje nelijo visai, o vietomis Žemaitijoje iškrito 31–41 mm kritulių (2,0–2,2 SKN) (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/3 didesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje, ilgiausiai – šiaurės rytiniame pakraštyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 20–25 °C, aukščiausia daug kur siekė 27–32 °C, Varėnos ir Klaipėdos apylinkėse – 34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 23–29 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje Varėnos ir Elektrėnų rajonuose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo Trakų rajone, sausringos sąlygos susidariusios Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietryčių Lietuvos rajonuose, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Zarasų r. buvo susidaręs drėgmės perteklius. Įpusėjus dešimtadieniui pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai buvo pasiekti ir Trakų apylinkėse. Situacija nepasikeitė ir paskutinę dešimtadienio dieną. Labai sausa išliko Birštono, Švenčionių ir Vilniaus apylinkėse, sausringa – Marijampolės, Kauno, Jonavos, Ukmergės, Molėtų, Utenos rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietų Lietuvos rajonuose. Kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos ir tik vakariniame šalies pakraštyje, kur lietus buvo dažnesnis, ir toliau laikosi drėgmės perteklius.

 

Birželio mėnesio antrasis dešimtadienis buvo karščiausias nuo 1961 m., vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 21,5 °C (teigiama 6,6°C anomalija): nuo 20,0 °C Žemaitijos šiauriniame pakraštyje iki 22,8 °C Pietryčių Lietuvoje (teigiama 5,8–7,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 31–36 °C. 11, 12 ir 13 d. buvo pasiekti tų dienų, o 12 d. ir mėnesio karščio rekordai Lietuvoje, atitinkamai 34,2 °C, 35,7 °C (Kaišiadorys) ir 35,1 °C (Birštonas ir Kaišiadorys). 12, 13 ir 20 dienomis registruotos tropinės naktys (oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra buvo 9–13 °C, Nidoje 16 °C.

Antrąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 20 mm (0,7 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 20 mm (0,1–0,7 SKN), Didžiojoj Žemaitijos ir Suvalkijos dalyje, Biržų ir Tauragnų apylinkėse ir pietiniame pakraštyje 20–60 mm (0,7–1,6 SKN), o Mažeikių apylinkėse iškrito 62–67 mm kritulių (2,5–3 SKN) (2 pav.).

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/4 didesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia daug kur siekė 30–36 °C, Vilniaus ir Klaipėdos apylinkėse – 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Labai sausa buvo Birštono, Jonavos, Švenčionių ir Vilniaus apylinkėse, sausringa – pavieniuose centriniuose šalies rajonuose, taip pat Marijampolės, Kauno, Jonavos, Ukmergės, Molėtų, Utenos rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose centriniuose šalies rajonuose, o kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos ir tik vakariniame šalies pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius. Įpusėjus dešimtadieniui Elektrėnų, Varėnos ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai (HTK < 0,5 išsilaikė ilgiau nei 30 dienų). Situacija šiose savivaldybėse nepasikeitė ir paskutinę dešimtadienio dieną. Birštono apylinkėse užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, taip pat labai sausa išliko Druskininkų, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybių teritorijose, sausringa – pavieniuose Vidurio Lietuvos rajonuose, taip pat Vilniaus, Šalčininkų, Ignalinos ir Šakių apylinkėse. Kitur šalyje laikėsi arba nežymus drėgmės trūkumas, arba sąlygos buvo optimalios, Mažeikių, Plungės ir Šilutės rajonuose ir toliau išliko drėgmės perteklius.

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,4 °C iki 14,7 °C (teigiama 0,7–2,6° anomalija) Nidoje 13,1 °C (teigiama 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26–29 °C, Nidoje 23 °C. 20 d. buvo pasiekti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 1–6 °C.

Antrąjį gegužės dešimtadienį kritulių kiekis didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 10 mm (0,1–0,6 SKN). Daugiau kritulių iškrito vietomis rytiniuose ir pietvakariniuose rajonuose, 10–30 mm (0,5–1,0 SKN). Daugiausiai kritulių teko vakariam pakraščiui, Klaipėdos, Šilutės MS bei Kretingos ir Skuodo AGMS išmatuotas kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN ir 3,0–3,6 kartus dešimtadienio SKN (2 pav.).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Šaulės spindėjimo trukmė buvo vidutiniškai 30 % trumpesnė nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė Šiaurės Lietuvoje, Trumpiausiai pietvakarinėje dalyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje šį dešimtadienį buvo kontrastinga: dešimtadienio pradžioje svyravo apie 8–12 °C, o dešimtadienio pabaigoje – apie 18–20 °C, aukščiausia kilo iki 23–26 °C, labiausiai išsiskyrė Vilnius (27,8 °C) ir Klaipėda (27,3 °C). Žemiausia temperatūra 10 cm gylyje buvo nukritusi iki 7–9 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 15–19 °C.

Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje dirvožemio drėgmė 20 cm gylyje taip pat pasiskirsčiusi labai netolygiai: drėgniausia Dūkšto, Kybartų, Skuodo, Zarasų rajonuose, didžiojoje Lietuvos dalyje dirvožemis buvo sausas.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,8 °C iki 16,6 °C (teigiama 0,6–2,6° anomalija), pajūryje 13,1–13,5 °C (teigiama 0,7–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27–29 °C, Nidoje 25 °C. 21 d. buvo pasiekti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 0–6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gegužės dešimtadienį buvo 27 mm (1,3 SKN), tačiau šalies teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje (išskyrus Alytų) nesiekė 10 mm (0,3–0,4 SKN), o Šiaurės, Vidurio Lietuvos rajonuose 46-53 mm (2,2–2,9 SKN) (2 pav.).

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė (78 val.) buvo vidutiniškai ketvirtadaliu trumpesnė nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 16–18 °C, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse buvo šilčiausia – 20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 24–28 °C, Klaipėdos apylinkėse 30 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 20–25 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje užsitęsę mažai lietingi orai lėmė sausas arba labai sausas sąlygas. Dėl nevienodo kritulių pasiskirstymo optimaliai drėgna buvo vakariniame šalies pakraštyje, taip pat Zarasų, Prienų ir Šalčininkų rajonuose. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo arba sausringa, arba vyravo nedidelis drėgmės trūkumas. Vieninteliame Lazdijų rajone dėl iškritusio gausaus lietaus fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui daugelyje šalies rajonų įsivyravo optimalios drėgmės sąlygos, kai kur fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius. Nepakankamai drėgna buvo Mažeikių, Utenos, Švenčionių, Ukmergės, Jonavos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse, sausringos sąlygos išliko Molėtų, Kauno, Birštono ir Vilniaus apylinkėse, sausa – Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonuose.