Mėnuo: 2023 vasario

Balandžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (13,0–15,1 °C) standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo 4,0–6,3°, Utenoje ir Radviliškyje 12,7–12,9 °C (teigiama 3,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 26–29 °C. Balandžio 27-oji buvo karščiausia dešimtadienio diena, visose meteorologijos stotyse registruota šios dienos aukščiausia oro temperatūrą per visą stebėjimų laikotarpį, o Klaipėdoje oro temperatūra pakilo iki +28,9 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1…5 °C, Nidoje 6 °C, Varėnoje -3 °C.

Šį dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 1 mm. Daugiau kritulių sulaukė tik pietiniai rajonai ir Aukštaitija, čia jų kiekis buvo 1–10 mm arba 0,2–0,8 SKN, tik Švenčionyse ir Lazdijuose iškrito po 21 mm kritulių, kas atitinkamai sudarė 1,8 ir 2,6 SKN (2 pav.).

Trečiąjį balandžio dešimtadienį Saulė spindėjo vidutiniškai 1,5 karto ilgiau nei SKN. Trumpiausiai švietė vakariniame ir pietiniame šalies pakraščiuose bei Šiaulių apylinkėse (109–115 val.), ilgiausiai – šalies centre ir šiauriniame pakraštyje (122–125 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 13–16 °C, aukščiausia kilo iki 19–25 °C, žemiausia svyravo apie 4–8 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 16–21 °C.

 

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 7,1 °C iki 8,6 °C (neigiama 2,6–4,0° anomalija) Nidoje 8,9 °C (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18–21 °C, Nidoje 17 °C. Žemiausia nukrito iki -5…-1 °C, Nidoje 3 °C. Buvo  pasiekti nauji 8 ir 9 dienų žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: atitinkamai -4,8 ir -3,9 °C (Varėna).

Pirmąjį gegužės dešimtadienį kritulių kiekis didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 10 mm (0,1–0,7 SKN). Tik dalyje Žemaitijos ir rytiniame pakraštyje išmatuota daugiau nei 10 mm kritulių (0,8–1,3 SKN) (2 pav.).

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Šaulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN. Kiek trumpiau nei įprastai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje (apie 0,9 SKN), artėjant prie jūros spindėjimo trukmė ilgėjo ir vakarinėje dalyje ji buvo lygi 1,1–1,2 SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 10–12 °C, Klaipėdoje 15 °C. Aukščiausia šiame gylyje kilo iki 17–22 °C, žemiausia svyravo apie 3–6 °C, Klaipėdoje apie 8 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 15–19 °C.

 

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 5,0–6,6 °C (teigiama 0,3–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 14–18 °C. 6 d. buvo viršyti Klaipėdos ir Palangos oro temperatūros rekordai. Žemiausia nukrito iki -9 …-3 °C, Nidoje iki 1,2 °C.

Pirmąjį balandžio dešimtadienį kritulių didžiojoje Lietuvos dalyje nebuvo visai. Vietomis jų kiekis buvo 0,1–1,0 mm (0,01–0,08 SKN). Tik Klaipėdoje, Kretingoje ir Vėžaičiuose išmatuota 1,1–2,8 mm kritulių (0,1–0,2 SKN) (2 pav.).

Balandžio pirmasis dešimtadienis buvo gana giedras, Saulė spindėjo 80–102 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas buvo 3/4 ilgesnis nei SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–8 °C, aukščiausia kilo iki 10–16 °C, žemiausia svyravo apie -0…2 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 8–12 °C.

Balandžio 1–3 d. ir 5 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–3 cm, tačiau patekėjus Saulei dirvožemio įšalas sparčiai išnykdavo.

 

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 5,2 °C iki 6,9 °C (-1,3…0,6° anomalija), Nidoje 7,0 °C (teigiama 1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 18–21 °C, žemiausia nukrito iki -7…-3 °C, Nidoje -0,1 °C.

Antrąjį balandžio dešimtadienį kritulių iškrito tik kai kur rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei Panevėžio ir Kelmės apylinkėse, tačiau jų kiekis buvo labai nedidelis, 0,1–0,7 mm (2–5 % SKN). Tik trijuose matavimo punktuose išmatuota daugiau nei 1 mm kritulių (2 pav.).

Balandžio antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutiniškai Saulė 1,6 karto ilgiau nei SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 7–9 °C, aukščiausia kilo iki 15–19 °C, žemiausia svyravo apie -1…3 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 11–15 °C.

Balandžio 12–16 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm, tačiau patekėjus Saulei dirvožemio įšalas sparčiai išnykdavo.

 

Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,4 °C rytiniame šalies pakraštyje ir Žemaitijoje iki 3,0–3,2 °C pietvakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje (teigiama 1,4–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7–10 °C, žemiausia nukrito iki -9…-3 °C, Nidoje -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo 1,5 karto didesnis nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito iki 20 mm kritulių (0,9–1,6 SKN), kai kuriuose Žemaitijos ir Rytų Lietuvos rajonuose 20–30 mm (1,3–2,1 SKN), likusioje Žemaitijos dalyje registruotas didžiausias kritulių kiekis 30–40 mm (2 SKN) (2 pav.).

Kovo antrąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 29–37 val., trumpiausiai šiaurės rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose 18–25 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas tesudarė 2/3 SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo panaši ir svyravo apie 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C, žemiausia svyravo apie -1…1 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 5–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo atitirpę, tačiau kovo 12–13 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai daugelyje šalies rajonų įšalo iki 2–14 cm. Tačiau įšalę dirvožemiai laikėsi neilgai – kovo 14 d. jie visoje šalyje jie jau buvo atitirpę.

 

Kovo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 2,2 °C rytiniame šalies pakraštyje ir vietomis Žemaitijoje iki 3,7 °C Pietų Lietuvoje (teigiama 1,4–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 13–16 °C, pajūryje ir Žemaitijoje 8–11 °C, žemiausia nukrito iki -9…-3 °C, Nidoje 0 °C, Klaipėdoje -2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis trečiąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje sudarė 0,55 SKN ir buvo nuo 2 iki 15 mm ( nuo 0,1 iki 1 SKN) (2 SKN) (2 pav.).

Kovo trečiąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 75–79 val., trumpiausiai Utenoje ir Šiauliuose (atitinkamai 59 ir 62 val.) Vidutiniškai Saulė spindėjo 20 % ilgiau nei SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia kilo iki 9–14 °C, žemiausia svyravo apie -0…2 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 7–10 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai visur šalyje buvo atitirpę, tačiau kovo 23, 25 d. daug kur, o kovo 27–28 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai įšalo iki 1–7 cm. Paskutinę kovo mėnesio dieną dirvožemiai visur vėl buvo atitirpę.

 

 

Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,2 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,3 °C pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 2,2–3,6° anomalija), Nidoje 2,3 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -12 …-8 °C, pajūryje ir pamaryje -7…-5 °C.

Trečiąjį vasario dešimtadienį beveik visoje Lietuvoje kritulių nebuvo visai ar iškrito iki 1 mm (0–0,1 SKN), tik rytinėje dalyje jų kiekis buvo 1–4 mm (0,1–0,4 SKN) (2 pav.).

Vasario paskutinis dešimtadienis buvo pats saulėčiausias, vidutiniškai Saulė švietė 70 % ilgiau nei įprastai. Trumpiausiai Saulė spindėjo pietrytinėje dalyje (28–30 val.), link pajūrio spindėjimo laikas ilgėjo, Nidoje ir Šilutėje švietė atitinkamai 46 ir 48 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia buvo teigiama ir kilo iki 1–6 °C, žemiausia svyravo apie -4…-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -1…1 °C.

Pirmosios dešimtadienio nakties oro temperatūrai nukritus iki -6…-1 °C dirvožemiai vėl pradėjo sparčiai šalti – įpusėjus dešimtadieniui daug kur dirvožemiai buvo įšalę iki 4–19 cm. Tačiau toks įšalusio dirvožemio sluoksnis laikėsi neilgai – vis dažniau išlendanti Saulė ir kylanti oro temperatūra nulėmė, kad paskutinę vasario mėnesio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų jau buvo atitirpę. Tik Biržų, Dotnuvos ir Vilniaus meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 14–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 7–9 cm.

Kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,0 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,2 °C Suvalkijoje (teigiama 2,5–4,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8–13 °C, žemiausia šiaurės rytiniuose rajonuose nukrito iki -13 …-11 °C, kitur iki -10…-5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį kovo dešimtadienį buvo 1,6 karto didesnis nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito iki 20 mm kritulių (0,9–1,7 SKN), daugiausiai kritulių teko Žemaitijai, čia jų išmatuota 38–55 mm (2,2–2,9 SKN) (2 pav.).

Kovo pirmąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietrytinėje Lietuvoje 29–31 val., trumpiausiai šiaurės rytiniame pakraštyje, apie 18 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas buvo 1/4 trumpesnis nei SKN (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo teigiama ir svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia kilo iki 5–9 °C, žemiausia svyravo apie -2…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -0…1 °C, aukščiausia šiame gylyje siekė 4–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai kai kur buvo įšalę iki 1–4 cm, tik Biržų ir Dotnuvos meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 18–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 9–17 cm. Laikantis šiltesniems orams įšalo sluoksnis dirvožemiuose toliau plonėjo, o paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę.

Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -7,4 °C iki -5,2 °C (neigiama 1,4–4,2° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -4,4…-4,0 (neigiama 2,7–3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 0…3 °C, žemiausia nukrito iki -21…-14 °C, pajūryje iki -12 °C.

Trečiąjį sausio dešimtadienį kritulių iškrito mažiau nei paprastai. Mažiausiai kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams bei kai kuriems pietrytiniams rajonams, iki 7 mm (nuo 0,2 iki 0,3 SKN), didžiojoje šalies teritorijos dalyje 8–20 mm (0,4–0,9 SKN). Daugiausia kritulių registruota pamaryje, 25 mm  (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos storis buvo 8–33 cm.

Sausio trečiąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas buvo artimas SKN, tačiau Šiaurės Rytų Lietuvoje Saulė švietė tik 5–10 val., kai pietvakarinėje dalyje 20–28 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -1…0 °C. Esant storai sniego dangai dirvožemio temperatūra svyruoja labai nežymiai, tad ir žemiausia 10 cm gylyje išliko panaši, t. y., krito iki -1…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje taip pat svyravo apie -1…0 °C.

Kadangi šį dešimtadienį daug kur laikėsi pastovi sniego danga, įšalusio dirvožemio sluoksnio storis keitėsi taip pat nedaug. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis laikėsi Varėnos apylinkėse – paskutinę dešimtadienio dieną siekė 30 cm, daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę 8–18 cm, Panevėžio, Telšių ir Ukmergės meteorologijos stotyse dirvožemiai buvo įšalę 1–5 cm, o Utenoje įšalo nebuvo visai.

 

Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,4 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,3 °C kraštiniuose pietiniuose ir vakariniuose rajonuose (teigiama 2,5–4,9° anomalija), pajūryje 1,7–1,8 °C (teigiama 3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3–7 °C, žemiausia šiaurės rytiniuose rajonuose nukrito iki -11 …-9 °C, vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse iki -4…-2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo trečdaliu didesnis nei SKN. Mažiausiai kritulių teko pietrytiniam pakraščiui 3–10 mm (0,2–0,5 SKN), tačiau didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis 1,2–2,4 kartus viršijo SKN, čia iškrito 20–33 mm.  (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas, dangos storis buvo 1–30 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 10–12 val., tolstant į šiaurę Saulė švietė trumpiau, 2–4 val. (3 pav.). Vidutinis Saulės spindėjimo laikas tesudarė 1/3 SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -1…0 °C. Esant storesnei sniego dangai dirvožemio temperatūra svyruoja labai nežymiai, tad ir žemiausia temperatūra 10 cm gylyje išliko panaši, t. y., krito iki -1…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje taip pat svyravo apie 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 4–16 cm, 1 cm įšalo sluoksnelis laikėsi Ukmergės apylinkėse, o Utenoje dirvožemiai vis dar nebuvo įšalę. Storiausias įšalo sluoksnis išliko Varėnos apylinkėse ir siekė 30 cm. Laikantis šiltesniems nei įprasta orams ir kartu tirpstant sniegui, plonėjo ir įšalusio dirvožemio sluoksnis – paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–13 cm, tik Varėnos apylinkėse išliko 26 cm storio įšalas su nuo paviršiaus atitirpusiu 11 cm sluoksniu.