Mėnuo: 2023 vasario

Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,8 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,4 °C pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 4,7–6,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C. Vasario 16–19 d. daugelyje meteorologijos stočių pasiekti arba viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai šiose stotyse, o vasario 16 ir 19 d. Jurbarke viršyti absoliutūs šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: atitinkamai 10,7 ir 10,4 °C (Jurbarkas). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -6 …-1 °C, pajūryje 0…1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį vasario dešimtadienį buvo 11 % didesnis nei SKN. Mažiausiai kritulių teko pietvakariniam ir pietrytiniam pakraščiams 3–10 mm (0,5–0,7 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Žemaitijoje ir šiauriniame pakraštyje 20–29 mm (1–1,6 SKN) (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas bolavo tik vietomis.

Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutiniškai Saulė švietė 20 % ilgiau nei įprastai. Ilgiausiai Saulė spindėjo šiaurės rytiniame pakraštyje (32–40 val.), trumpiausiai – pietrytinėje dalyje (14–20 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…2 °C, aukščiausia visur jau buvo teigiama ir kilo iki 0–6 °C, žemiausia svyravo apie -1…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir buvo artima 0 °C.

Dešimtadienio pradžioje daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–16 cm, tik Varėnos apylinkėse išliko 25 cm storio įšalas su nuo paviršiaus atitirpusiu 13 cm sluoksniu. Laikantis itin šiltiems orams tirpo ne tik sniegas, bet ir įšalas – paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo atitirpę visur, išskyrus Panevėžio meteorologijos stoties meteorologinių stebėjimų aikštelėje – čia laikėsi 1 cm įšalo sluoksnelis.

 

Sausio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -5,6 °C rytiniame šalies pakraštyje iki -1,7 °C pamaryje (-0,9…0,6° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje -0,8…-0,4 (teigiama 0,8–1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 1…7 °C, žemiausia nukrito iki -20…-13 °C, vakarinėje šalies dalyje iki -7…-10 °C.

Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių iškrito  9–25 mm (0,6–1,8 SKN). Daugiausia kritulių registruota Tauragnų–Švenčionių apylinkėse (26-30 mm, 1,5–1,8 SKN) ir kai kur Žemaitijoje, 25–36 mm (1,1–1,6 SKN (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas, dangos storis buvo 3–17 cm.

Sausio pirmąjį dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje Saulė spindėjo iki 10 val., centrinėje ir vakarinėje dalyje 11–18 val. (3 pav.). Vidutinis Saulės spindėjimo laikas sudarė 0,9 SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…1 °C, žemiausia Vakarų Lietuvoje ir Vilniaus apylinkėse krito iki -3…-1 °C, kitur šalyje buvo artima 0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje krito iki -1…+1 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną nedidelis, 4–6 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis buvo likęs tik Biržų ir Varėnos apylinkėse ir kitą dieną ištirpo. Vėliau šalyje įsivyravus šaltesniems orams dirvožemiai pradėjo palengva šalti – procesą šiek tiek pristabdė besilaikanti sniego danga. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–13 cm, storiausias įšalo sluoksnis (15–22 cm) laikėsi Vilkaviškio, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, o Utenos regione dirvožemiai po sniego danga įšalę nebuvo.

 

Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -3,3 °C šiaurės rytiniame ir rytiniame šalies pakraštyje iki -0,2 °C pamaryje (-0,5…0,6° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje 0,8…1,4 (teigiama 0,8–1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2…5 °C, žemiausia nukrito iki -20…-12 °C, vakarinėje šalies dalyje iki -8…-10 °C.

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių iškrito gana gausiai. Kraštiniuose pietvakariniuose  ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose bei Elektrėnuose jų kiekis buvo mažiausias, 10–20 mm (1,3–1,8 SKN), didžiojoje šalies teritorijos dalyje 20–40 mm (1,6–3,4 SKN). Daugiausia kritulių registruota Žemaitijoje, 40-82 mm (2,2–3,7 SKN) (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos storis buvo 4–21 cm.

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas sudarė 0,9 SKN, nuo 5 val. pietinėje dalyje iki 19 val. Centrinėje ir Šiaurės Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia daug kur krito iki -4…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki -2…+1 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–13 cm, storiausias (15–22 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Vilkaviškio, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, o Utenos apylinkėse dirvožemiai po sniego danga įšalę nebuvo. Įpusėjus dešimtadieniui daugelyje vietovių viršutinis 1–11 cm sluoksnis atitirpo, tačiau neilgam. Baigiantis dešimtadieniui daug kur šalyje įšalęs buvo 1–21 cm storio dirvožemio sluoksnis. Tik Utenos apylinkėse po stora sniego danga dirvožemis dar nebuvo įšalęs.

 

Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -2,9 °C rytiniame šalies pakraštyje iki -0,9 °C pamaryje ir pajūryje (teigiama 0,1–1,2° anomalija), Nidoje -0,4 °C, Klaipėdoje -0,5 °C (neigiama 0,6 ir 0,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 0…5 °C, žemiausia nukrito iki -4…-9 °C.

Antrąjį gruodžio dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis sudarė nuo 0,1 iki 0,9 SKN (2–15 mm), kiek daugiau jų buvo pietrytinėje šalies dalyje, 15–22 mm (0,8–1,4 SKN) (2 pav.). Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas, dangos storis buvo nuo 2 cm pajūryje iki 14 cm rytiniame pakraštyje (3 pav.).

Gruodžio antrąjį dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje buvo apsiniaukę, tik Šiaurės Lietuvoje ji spindėjo iki 1 val., o Dotnuvoje ilgiausiai, beveik 3 val.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie 0 °C, žemiausia, kadangi buvo susidariusi sniego danga, taip pat svyravo apie 0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje siekė -0…1 °C.

Esant neigiamai oro temperatūra šalyje vėl pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Tačiau dėl susidariusios sniego dangos jo gylis nebuvo itin didelis – paskutinę dešimtadienio dieną giliausiai – iki 38 cm dirvožemiai buvo įšalę Telšių apylinkėse, 11–18 cm įšalo sluoksnis fiksuotas Šiaulių, Kėdainių, Vilniaus ir Varėnos meteorologijos stotyse, kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–7 cm.

 

Gruodžio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -1,7 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,0 °C pajūryje (teigiama 1,8–3,2 °C anomalija), Nidoje 2,2 °C, Klaipėdoje 1,8 °C (teigiama 2,9 ir 2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2…6 °C,  žemiausia nukrito iki -5…-9 °C, pajūryje iki -4 °C.

Trečiąjį gruodžio dešimtadienį mažiausiai kritulių iškrito Šiaurės Lietuvoje (8–15 mm, nuo 0,3 iki 0,8 SKN), pietinėje Žemaitijos dalyje kritulių kiekis buvo artimas SKN, o pietvakariniuose rajonuose ir pamaryje viršijo SKN 1,3–2,2 karto (25–38 mm) (2 pav.).

Gruodžio trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo trumpiau nei įpratai: rytinėje šalies dalyje iki 1 val., vakarinėje 3–5 val. ir ilgiausiai šalies centrinėje dalyje – 6 val. Vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo tik ketvirtadalį įprasto laiko (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -0…1 °C. Kadangi laikėsi sniego danga, žemiausia mažai skyrėsi ir siekė -1…0 °C. Panaši temperatūra laikėsi ir 20 cm gylyje.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai giliausiai buvo įšalę Vilniaus ir Varėnos apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 15–18 cm, kitur šalyje svyravo apie 2–7 cm. Permainingi dešimtadienio orai nulėmė įšalusių dirvožemių atitirpimą – paskutinę dešimtadienio dieną 4 cm storio įšalas išliko tik Biržų apylinkėse, kitur šalyje dirvožemiai buvo visiškai atitirpę.

 

Gruodžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -2,3 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 2,1 °C pajūryje (-0,2…0,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3…6 °C, pajūryje 7…8 °C, žemiausia nukrito iki -14…-10 °C, pajūryje iki -9…-8 °C.

Pirmąjį gruodžio dešimtadienį kritulių kiekis (20–40 mm) beveik visoje Lietuvoje 1,1–3 kartus viršijo SKN. Daugiausia jų iškrito pietvakarinėje Žemaitijos dalyje, 40–50 mm (2–3,6 SKN), mažiau nei 20 mm – kai kuriuose šiauriniuose bei pietiniuose rajonuose(0,8–1 SKN) (2 pav.).

Gruodžio pirmąjį dešimtadienį rytinėje šalies pusėje Saulė spindėjo iki 5 val. (4–6 val. trumpiau nei įprastai), vakarinėje dalyje spindėjimo laikas buvo artimas SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie -2…-1 °C, žemiausia daug kur krito iki -6…-3 °C. Žemiausia 20 cm gylyje siekė -3…-1 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 12–27 cm, tačiau atšilus orams įšalo gylis pradėjo sparčiai mažėti ir paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo atitirpę.

 

Lapkričio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 6,0–8,4 °C (2,3–4,2 °C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 12–17 °C, žemiausia nukrito iki -3…2 °C, Nidoje iki 4,0 °C.

Pirmasis lapkričio dešimtadienis buvo gana sausas: didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 2 mm, vietomis kritulių nebuvo visai (0–0,1 SKN). Daugiau kritulių buvo pietiniame Lietuvos pakraštyje (3–8 mm; 0,1–0,4 SKN) (2 pav.).

Lapkričio pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė pajūryje ir Žemaitijoje buvo artima SKN (18–22 val.), tolstant į rytus ji trumpėjo ir Rytų bei Pietų Lietuvoje švietė tik iki 5 val. (3 pav.).

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur krito iki -3…-1 °C, tik pajūryje ir Lazdijų apylinkėse išliko teigiama – svyravo apie 1–2 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie 7–8 °C, aukščiausia, kaip ir praėjusį dešimtadienį, kilo iki 10–13 °C, žemiausia krito iki 2–5 °C.

 

Lapkričio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,8–4,6 °C, vakariniam šalies pakraštyje 5,0–6,4 °C (teigiama 1,8–3,0 °C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C, žemiausia nukrito iki -7…-1 °C, Nidoje iki 1,6 °C.

Lapkričio antrąjį dešimtadienį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo 9–20 mm (0,4–1,3 SKN), vietomis jų kiekis viršijo 20 mm (0,7–1,6 SKN) (2 pav.).

Lapkričio antrąjį dešimtadienį Saulės spindėjo gana trumpai: nuo 1 val. šiauriniuose rajonuose iki 8 val. pietiniuose (7–43 % nuo SKN) (3 pav.).

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra visoje šalyje buvo neigiama ir krito iki -10…0 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 6–8 °C, pajūryje ir pamaryje iki 9–10 °C, žemiausia krito iki 1–3 °C.

 

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo -4,6…-1,2 °C (neigiama 2,7–3,9° anomalija), Nidoje -0,4 °C (neigiama -2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė -0,5…3 °C, pajūryje 4…5 °C. Žemiausia nukrito iki -11…-6 °C, šiaurės rytiniuose rajonuose iki -12…-13 °C, Nidoje iki -5 °C.

Lapkričio trečiąjį dešimtadienį kritulių buvo labai mažai, jų kiekis neviršijo 5 mm (iki 0,2 SKN), vietomis kritulių nebuvo visai. Daugiausiai kritulių registruota Klaipėdoje (5 mm) (2 pav.).

Lapkričio trečiasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, Saulė spindėjo nuo 12 val. pietrytiniuose rajonuose iki 21 val. rytiniame šalies pakraštyje ir 23 val. Žemaitijoje (160–250 % nuo SKN) (3 pav.).

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra visoje šalyje buvo neigiama ir krito iki -10…0 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje  buvo labai panaši ir svyravo apie 4…6 °C, aukščiausia daug kur kilo iki 6…8 °C, pajūryje ir pamaryje iki 9…10 °C, žemiausia krito iki 1…3 °C.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra visoje šalyje buvo neigiama ir krito iki -17…-8 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie -1…+1 °C, žemiausia daug kur krito iki -4…-1 °C.

Atšalus orams sniego dangos nebuvo, tad sparčiai pradėjo formuotis dirvožemio įšalas – paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 3–30 cm.

Spalio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 8,9–12,3 °C (teigiama 2,1–4,9° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. aukštesnė buvo tik 2001 ir 1979 m. Aukščiausia oro temperatūra kilo iki 17–22 °C. Net 7-ias dešimtadienio dienas buvo viršyti tų dienų Lietuvos aukščiausios temperatūros rekordai (11–16 ir 18 d.), aukščiausia registruota 13 d. Rietave 22,6 °C.

 Žemiausia nukrito iki -3…3 °C, Nidoje 7 °C.

Antrąjį dešimtadienį kritulių iškrito tik kai kuriuose vakariniuose rajonuose (2 pav.), tačiau ir čia jų kiekis buvo nedidelis, neviršijo 2 mm. (1–5 % nuo SKN).

Spalio antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo vidutiniškai 2,2 karto ilgiau nei įprastai: nuo 70 iki 85 val. (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur kilo iki 21–29 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 4–6 °C, Utenoje 2 °C.