Mėnuo: 2023 vasario

Spalio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 3,9–7,6 °C (šiaurės rytiniuose rajonuose neigiama 0,9–0,3° anomalija, likusioje šalies dalyje teigiama 0,1–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra kilo iki 12–18 °C, be to pasiektas naujas 31 dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia nukrito iki -3…0,5 °C, Nidoje 1,5 °C.

Trečiąjį dešimtadienį kritulių kiekis beveik visoje Lietuvoje viršijo SKN, daugiausiai kritulių iškrito vakariniuose rajonuose, čia jų buvo 1,7–2,3 karto daugiau nei SKN. (2 pav.).

Spalio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo vidutiniškai 24 % trumpiau nei įprastai: nuo 9 val. rytiniuose rajonuose iki 34 val. pajūryje (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur kilo iki 17–22 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia kilo iki 10–13 °C, žemiausia krito iki 1–3 °C.

Spalio 29 d. daug kur Lietuvoje iškrito pirmasis šio sezono sniegas – daug kur jo buvo tik pėdsakai, o Biržų, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose išmatuota 2–3 cm storio sniego danga. Šios dienos vakare sniego nebeliko.

 

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 9,8–13,3 °C (-0,3–0,6 °C anomalija), (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–29 °C. 21-ą dieną buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas: oro temperatūra pakilo iki 29,8 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 0,6–5,5 °C, Varėnoje ir Alytuje atitinkamai -1,7 ir -0,6 °C.

 

 

Trečiąjį dešimtadienį iškrito nuo 9 iki 85 mm kritulių. Pusėje Lietuvos kritulių kiekis buvo 20–40 mm (0,6–2,8 standartinės klimato normos). Gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje (50–85 mm), mažiausiai – Pietvakarių (iki 12 mm).

Rugsėjo trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo 47–62 val., vidutiniškai 10 % ilgiau nei įprastai. Vakarų Lietuva Saulės spindėjo iki 14 % (7 val.) trumpiau, o Pietryčių – iki 26 % (12 val.) ilgiau (3 pav.).

 

Rugsėjo 23 d. Varėnos apylinkėse, 26 d. daugelyje rytinių šalies rajonų, 29 d. vietomis fiksuotos -6…0 °C šalnos 2 cm aukštyje. Rugsėjo 30 d. Varėnoje oras atšalo iki -2 °C.

Rugsėjo 22–23 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 7–9 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 137 d. – net 8 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN.

Daugelyje šalies rajonų rugsėjo 23–24 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 6 d. anksčiau, lyginant su SKN. Tik Pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis vis dar tęsiasi. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 163 d. – apie 11 dienų ilgiau, lyginant su SKN.

Kartu su vidutinės paros oro temperatūros pastoviu perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinę drėgmės sąlygų vertinimo dieną Biržų rajone tęsiasi sausringas laikotarpis, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat sausiau buvo šiauriniuose-centriniuose šalies rajonuose bei daug kur Pietų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat pavieniuose centriniuose (Kauno, Kaišiadorių, Širvintų r. sav.) ir rytiniuose (Zarasų, Ignalinos, Šalčininkų r. sav.) šalies rajonuose, o Plungės, Rietavo, Pagėgių ir Švenčionių apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota daug kur kilo iki 33–42 °C, tik Kaune buvo kiek vėsiau – dirvožemiai įšilo iki 27 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 11–13 °C, aukščiausia kilo iki 21–24 °C, žemiausia krito iki 4–8 °C.

Spalio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 8,4–11,6 °C (-0,5…0,7 °C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 17–20 °C, Žemiausia nukrito iki -1…4 °C. Neigiama oro temperatūra išmatuota Biržuose, Šilutėje, Mažeikiuose ir Tauragėje.

Pirmąjį dešimtadienį iškrito nuo 5 iki 66 mm. Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm (0,25–1,3 standartinės klimato normos). Daugiau palijo šiauriniame Lietuvos pakraštyje (apie 40 mm) ir Vakarų Lietuvoje (41–66 mm; 1,5–2,1 SKN).

Spalio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo 46–64 val., vidutiniškai 30 % ilgiau nei įprastai: Vakarų Lietuvoje iki 29 % (13 val.), o Vidurio ir Pietryčių iki 52 % (20 val.) ilgiau nei daugiametis vidurkis (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur kilo iki 22–28 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 4–7 °C.

Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,5–18,1 °C (teigiama 2,6–4,5° anomalija), Nidoje 18,6 °C (teigiama 2,9° anomalija) (1 pav.). Karštesnis rugsėjo pirmasis dešimtadienis šiame amžiuje buvo tik 2002 m.

Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–27 °C. Žemiausia nukrito iki 4–12 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (iki 0,4 standartinės klimato normos (toliau – SKN), vietomis nelijo visai. 10–22 mm kritulių registruota Rytų Lietuvoje bei Plungės, Pagėgių, Tauragės ir Lazdijų apylinkėse (0,4–0,9 SKN). Daugiausiai kritulių teko Kaunui (40 mm arba 1,8 SKN) ir Švenčionims (52 mm arba 2,1 SKN) (2 pav.). 

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 70–90 val., šiaurės vakariniuose ir pietrytiniuose rajonuose trumpiau, 64-70 val., ilgiausiai – pamaryje ir Neringoje 92–64 valandas (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Biržų, Klaipėdos, Kėdainių, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse. Pavieniuose rytiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o didesnėje šalies dalyje drėgmės kiekis buvo optimalus. Drėgmės trūkumas per dešimtadienį palengva ryškėjo šiauriniuose šalies rajonuose – paskutinę dešimtadienio dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Kėdainių ir Varėnos apylinkėse buvo arba labai sausa, arba sausringa, kai kur Šiaurės Lietuvoje fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o didesnėje šalies dalyje drėgmės kiekis išliko optimalus. Per visą dešimtadienį drėgmės perteklius nesitraukė iš Rietavo, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Lazdijų apylinkių.

 

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 14,3–16,5 °C (teigiama 2,7–4,3° anomalija), Klaipėdoje 17,0 °C, Nidoje 18,6 °C (atitinkamai teigiama 3,8 ir 3,7° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. karštesnis rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo tik 1975 m.

Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–29 °C. 20-ą dieną buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas:  Birštone oro temperatūra pakilo iki 28,8 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 3–12 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (iki 0,25 standartinės klimato normos (toliau – SKN), vietomis Pietų Lietuvoje nelijo visai. Šiaurės rytiniuose rajonuose kritulių iškrito 6–11 mm, gausiausiai palijo šiaurės vakariniuose rajonuose (2 pav.). 

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 64–80 val., vidutiniškai 1/3 ilgiau nei paprastai (3 pav.).

Rugsėjo 14 d. rytą kai kur šiauriniuose rajonuose, o 15 ir 16 d. rytą vietomis šalyje dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos iki minus 1 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo Biržų, Varėnos ir Kelmės, Pasvalio, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Joniškio, Šiaulių, Šilalės, Klaipėdos, Jurbarko, Vilkaviškio ir Alytaus apylinkėse. Daug kur Rytų Lietuvoje, taip pat pavieniuose vakariniuose rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Kitur šalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios, o nedideliu drėgmės pertekliumi pasižymėjo Rietavo, Kauno ir Kazlų Rūdos apylinkės. Kadangi dešimtadienis buvo sausesnis nei įprasta, drėgmės šalyje palengva mažėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną Biržų rajone užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo daug kur Šiaurės Lietuvoje, Varėnos, Alytaus, Elektrėnų, Trakų apylinkėse. Didesnėje Pietų Lietuvos dalyje fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas, o optimalios drėgmės sąlygos išliko tik pavieniuose centriniuose (Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės sav.), vakariniuose (Skuodo, Plungės, Rietavo, Telšių r. sav.) ir rytiniuose (Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų r. sav.) šalies rajonuose.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 17,3–19,3 °C (teigiama 0,6–1,7° anomalija), Nidoje 19,8 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–30 °C. Žemiausia nukrito iki 9–14 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai: iškrito nuo 11 mm Biržuose iki 63 mm Kazlų Rūdoje (nuo 0,5 iki beveik 3 SKN) (2 pav.). Rugpjūčio 11–15 d. atskirose stotyse buvo registruoti pavojingo lietaus* atvejai

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 52–85 val., ilgiausiai Pietų Lietuvoje (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje labai sausa buvo Pasvalio ir Kelmės rajonuose, sausa  Raseinių apylinkėse, pavieniuose šiauriniuose rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o didesnėje šalies dalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios. Per dešimtadienį drėgmės palengva mažėjo – jau rugpjūčio 17 d. Pasvalio rajone pasiekti sausringo laikotarpio, kaip pavojingo meteorologinio reiškinio, rodikliai. Paskutinę dešimtadienio dieną labai sausa buvo ir Joniškio, Pakruojo, Kėdainių bei Varėnos rajonuose, didesnėje šalies dalyje fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, tačiau pavienėse Skuodo, Šilutės ir Jonavos rajonų ir Rietavo savivaldybėse išliko drėgmės perteklius.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur svyravo apie 37–46 °C, tik Kuršių nerijoje ir Varėnoje, kur vyrauja smėlynai, pasiekė 50–51 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 25–31 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–28 °C.

 

* – kai per 12 val. ar trumpiau iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 15,4–16,9 °C (teigiama 0,4–1,0° anomalija), Klaipėdoje 17,7° Nidoje 19,8 °C (atitinkamai teigiama 0,9 ir 1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26–31 °C. Žemiausia nukrito iki 5–10 °C, Nidoje 14 °C.

Kaip ir pirmuosius du dešimtadienius, taip ir šį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: iškrito nuo 8–15 mm rytiniame Žemaičių aukštumos pakraštyje ir šiauriniuose šalies rajonuose iki 45–60 mm Pietų Lietuvoje ir Pagėgių apylinkėse (nuo 0,3 iki beveik 1,6 SKN) (2 pav.). Rugpjūčio 24, 25 ir 31 d. atskirose stotyse buvo registruoti pavojingo lietaus* atvejai

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 68–90 val., ilgiausiai Pietų Lietuvoje ir pajūryje (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, sausiau buvo Pasvalio, Joniškio, Pakruojo, taip pat Kėdainių, Varėnos ir Alytaus apylinkėse, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o pavienėse Skuodo, Rietavo, Šilutės bei Jonavos apylinkėse fiksuotas drėgmės perteklius. Per dešimtadienį drėgmės trūkumas palengva ryškėjo šiauriniuose šalies rajonuose – paskutinę kalendorinės vasaros dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse išliko sausiau, kai kuriuose vakariniuose bei rytiniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o kitur šalyje nusistovėjo optimalios drėgmės sąlygos. Tik Rokiškio, Kupiškio, Jonavos, Prienų, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos ir Lazdijų apylinkėse laikėsi nedidelis drėgmės perteklius.

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 20,1–21,9 °C (teigiama 2–4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–31 °C, žemiausia nukrito iki 12–15 °C, Nidoje – 17 °C.

Vidutiniškai Lietuvoje šį dešimtadienį iškrito dvi standartinės klimato normos (toliau – SKN) kritulių, tačiau, kaip paprastai, krituliai pasiskirstė labai netolygiai: šiauriniame Lietuvos pakraštyje, Raseiniuose išmatuota  16–17 mm kritulių (0,5–0,6 SKN), o Druskininkuose net 184 mm (beveik 5 SKN). Gausiau palijo Pietų Lietuvoje, Kauno apskrityje, Dūkšto (Ignalinos r.) apylinkėse, Skuodo, Kretingos, Šilutės rajonuose (SKN viršyta 2–4 kartus).

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė trumpiausiai spindėjo Pietryčių Lietuvoje – 58–63 val., ilgiausiai – šiaurinėje Žemaitijos dalyje, 92 val. (3 pav.).

Agrometeorologinėms sąlygoms apibūdinti naudojamos hidroterminio koeficiento reikšmės, kurios leidžia įvertinti sausringumą. Pagal šį rodiklį dešimtadienio pradžioje sausiau išliko Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio ir Marijampolės apylinkėse. Daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Anykščių ir Rokiškio rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik rytiniame šalies pakraštyje (Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų r.) bei Prienų apylinkėse dėl didesnio kritulių kiekio susidarė nedidelis drėgmės perteklius. Situacija šalyje toliau keitėsi – paskutinę dešimtadienio dieną daug kur Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos buvo optimalios, o likusioje šalies dalyje buvo susidaręs drėgmės perteklius – Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Kauno ir Šalčininkų rajonuose jis yra itin didelis.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–52 °C, o Dotnuvoje ir Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau, iki 42–43 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 21–23 °C, aukščiausia kilo iki 28–31 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–27 °C.

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 21,7–23,9 °C (teigiama 3,9–5,3° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30–34 °C, žemiausia nukrito iki 13–17 °C, Nidoje iki 18 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 3-20 mm (10–70 % standartinės klimato normos (toliau – SKN), o vietomis šiauriniuose rajonuose 0,2–2 mm (iki 0,1 SKN) . Gausiau palijo kai kuriuose pietiniuose ir pietvakariniuose rajonuose nuo 20 iki 70 mm (nuo 0,8 iki 3 SKN), o Skuode kritulių kiekis (113 mm) 1.7 karto viršijo mėnesio SKN (2 pav.).

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 85–130 val., trumpiausiai rytiniame pakraštyje bei Šiaulių apylinkėse, ilgiausiai pajūryje (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik Kelmės rajone. Daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Anykščių bei Marijampolės apylinkėse drėgmės sąlygos buvo optimalios, o likusioje šalies dalyje fiksuotas drėgmės perteklius – Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų ir Šalčininkų rajonuose jis buvo itin didelis. Per dešimtadienį situacija keitėsi nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną sausiau išliko Kelmės, Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių ir Biržų apylinkėse. Kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, o šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius – Druskininkų, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose jis išliko itin didelis.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur  svyravo apie 50–55 °C. Tik Dotnuvoje bei Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44–46 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo  23–27 °C, aukščiausia kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–30 °C.

 

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 21,0–23,3 °C (teigiama 3,1–5,0° anomalija), Klaipėdoje 24,0, Nidoje 24,5 °C (atitinkamai teigiama 5,3 ir 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausias rugpjūčio pirmasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961m. Aukščiausia oro temperatūra siekė 30–35 °C. Tauragėje rugpjūčio 9 d. buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas Lietuvoje – 33,5 °C. Žemiausia nukrito iki 11–17 °C, Nidoje – 19,1 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių iškrito iki 10 mm (iki 1/3 standartinės klimato normos (toliau – SKN). Didesni kritulių kiekiai registruoti pajūryje ir pamaryje, Šiaurės Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (10–30 mm arba 0,4–1,4 SKN); Palangos, Panevėžio ir Jonavos apylinkėms (31–37 mm arba 1,5–1,9 SKN). Daugiausiai kritulių teko Pagėgiams (43 mm) ir Kupiškiui (50 mm) (2 pav.). 

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 115–125 val., šiaurės rytiniuose rajonuose ir pajūryje trumpiau, 110-115 val., ilgiausiai – pietvakariuose – ilgiau nei 125 valandas (3 pav.).

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Skuodo, Prienų, Kaišiadorių ir Druskininkų rajonuose buvo fiksuotas drėgmės perteklius, didesnėje Lietuvos dalyje vyravo optimalus drėgnumas. Per dešimtadienį dėl aukštos temperatūros ir mažo kritulių kiekio situacija keitėsi – Joniškio, Radviliškio, Kėdainių rajonuose tapo sausringa, Anykščių, Biržų ir Raseinių rajonuose – sausa, o Kelmės ir Pasvalio rajonuose – labai sausa. Paskutinę dešimtadienio dieną sąlygos pasikeitė nežymiai, Kelmės ir Pasvalio rajonuose išlieka labai sausa.