Mėnuo: 2023 vasario

Birželio mėnesio trečiasis dešimtadienis buvo vėsiausias: vidutinė oro temperatūra (14,9–16,9 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 1,6° aukštesnė nei standartinė klimato norma (toliau – SKN) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 26–31 °C, žemiausia nukrito iki 6–11 °C.

Šį dešimtadienį iškrito artimas normai kritulių kiekis arba net 3/4 viso mėnesio kritulių. Kaip įprasta, krituliai pasiskirstė labai netolygiai. Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis svyravo tarp 15 ir 30 mm (60–120 % SKN), pietinėje Žemaitijos dalyje, kai kuriuose rytiniuose rajonuose kritulių kiekis viršijo 30 mm (iki 160 % SKN), vietomis Dzūkijoje ir Suvalkijoje, Pasvalio ir Telšių apylinkėse nesiekė 15 mm (iki 50 % nuo SKN). (2 pav.).

Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 84 valandas – nuo 68 val. pietrytiniame pakraštyje iki 93–98  val. šiauriniame pakraštyje pajūryje. (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminį koeficientą, dešimtadienio pradžioje stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino Šakių, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonus. Kitur Pietų ir Vakarų Lietuvoje užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius. Per dešimtadienį stichinės sausros apimtų savivaldybių kiekis augo – paskutinę birželio dieną stichinė sausra išsilaikė 19 savivaldybių, tačiau kitur šalyje situacija palengva gerėjo.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 46–55 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra
10 cm gylyje svyravo apie 18–22 °C, aukščiausia kilo iki 26–32 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 23–27 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje beveik visoje šalyje išliko labai sausi, tik Zarasų, Švenčionių, Biržų, Šilalės apylinkėse po didesnio lietaus buvo įgavę drėgmės.

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 15,6–16,8 °C (neigiama 0,7–1,9° anomalija), tik pajūryje vietomis 14,4–14,5 °C (neigiama 2,5° anomalija) (1 pav.). Šis laikotarpis buvo truputį vėsesnis nei birželio pirmasis dešimtadienis. Aukščiausia oro temperatūra siekė 24–28 °C, Klaipėdoje 22 °C, žemiausia nukrito iki 7–10 °C.

Vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 12–20 mm (50–84 % standartinės klimato normos (toliau – SKN), Kretingoje 5 mm (27 % SKN), daugelyje rytinių bei centrinių rajonų 26–42 mm (112–141 % SKN), vietomis šiuose rajonuose 50–80 mm ( SKN viršyta 2–3 kartus). Beveik visi dešimtadienio lietūs ir smarkiausios liūtys nulijo liepos 2–4 d. (2 pav.).

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 58–75 val, kai kuriuose pietiniuose bei vakariniuose rajonuose 80–84 val., trumpiausiai Utenos apylinkėse, 49 valandas (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–51 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 35 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 18–21 °C, aukščiausia kilo iki 25–28 °C, Pietų Lietuvoje ir Klaipėdoje iki 30–31 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 22–26 °C.

Nepaisant to, kad didesnėje šalies dalyje lietaus pakako, dirvožemiai 20 cm gylyje didesnėje šalies dalyje išliko labai sausi ir tik centriniuose, pietiniuose bei rytiniuose šalies rajonuose įgavo drėgmės. Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal sausringumui vertinti naudojamo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino 19 savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Varėnos r. sav. teritorijas. Dar 3 savivaldybėse (Kelmės, Panevėžio, Raseinių) užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius. Prasidėjus lietingiems orams situacija šalyje labai sparčiai keitėsi – sausros baigėsi, tačiau Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio ir Marijampolės apylinkėse išliko sausiau. Nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat pavieniuose šiauriniuose rajonuose. Kitur šalyje drėgmės sąlygos buvo optimalios, o rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Prienų apylinkėse buvo susidaręs nedidelis drėgmės perteklius.

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (15,5–17,8 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 1,5° aukštesnė nei standartinė klimato norma (toliau – SKN) (1 pav.). Tai jau septintas dešimtadienis iš eilės, kai vidutinė oro temperatūra aukštesnė nei SKN. Aukščiausia oro temperatūra siekė 27–30 °C, Nidoje – 25,9 °C. Žemiausia temperatūra nukrito iki 1,1–4,8 °C, Nidoje – iki 6,4 °C. Birželio 6 d. daugelyje šalies rajonų, o 7 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra 2 cm aukštyje krito iki -3…0 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo nuo 0 iki 7 mm (0–27 % SKN). Daugiau kritulių išmatuota tik Lazdijuose (11 mm arba 57 % nuo SKN) ir Kaune (25 mm arba 120 % nuo SKN). (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė trumpiausiai spindėjo Pietrytinėje Lietuvoje (121–124 val.), ilgiausiai – Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje – nuo 137 iki 140 valandų (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–55 °C, o Dotnuvoje – iki 40 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia kilo iki 27–30 °, Pietų Lietuvoje – iki 32–34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–30 °C.

Kaip ir visą gegužės mėnesį, dirvožemiai 20 cm gylyje toliau džiūvo – beveik visur šalyje dirvožemiai buvo visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone išliko drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, birželio 8 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonuose sausringas laikotarpis pasiekė stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius. Iki paskutinės dešimtadienio dienos sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo užfiksuotas ir kitur Pietų Lietuvoje: Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Šalčininkų, Kaišiadorių, Jurbarko, Šakių ir Kazlų Rūdos rajonuose. Kitur šalyje per dešimtadienį sąlygos keitėsi nežymiai – labai sausa išliko ir Vakarų Lietuvoje bei daug kur šiaurinėje šalies dalyje. Panevėžio, Jonavos ir Širvintų apylinkėse buvo sausa, Pakruojo, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Pagėgių, Kėdainių, Ukmergės, Švenčionių ir Prienų apylinkėse, taip pat Kuršių nerijoje – sausringa. Kitur šalyje fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o Molėtų rajone drėgmės kiekis išliko optimalus.

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (16,5–19,0 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 3,1° aukštesnė nei standartinė klimato norma (toliau – SKN) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–30 °C, žemiausia nukrito iki 8,8–12,9 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo nuo 0,7 iki 5 mm (3–18 % SKN). Daugiau kritulių išmatuota kraštiniuose šiaurės vakarų, rytų ir pietvakarių rajonuose – 5–20 mm (iki 60 % nuo SKN) ir tik Vilniuje, Lazdijuose ir Buivydžiuose kritulių kiekis viršijo 20 mm (68–79 % nuo SKN). (2 pav.).

Birželio antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai spindėjo 92 valandas – nuo 79 val. pietrytiniame pakraštyje iki 100 val. pajūryje ir 109 val. šiaurinėje dalyje (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal sausringumui vertinti naudojamo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje labai sausa buvo Pietų ir Vakarų Lietuvoje bei daug kur šiaurinėje šalies dalyje, sausringa – daugiausia centriniuose šalies rajonuose, o nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose rytiniuose šalies rajonuose. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonuose stichinė sausra tęsėsi, o birželio 17 d. apėmė ir Šakių rajoną. Po gausaus birželio 18 d. lietaus stichinė sausra Lazdijų rajone baigėsi. Dešimtadienio pabaigoje labai sausa buvo visoje šalyje, o sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo apėmęs didesnę šalies dalį: Šalčininkų, Varėnos, Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Širvintų, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Jurbarko, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Kupiškio r. sav. teritorijas.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 46–57 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia kilo iki 28–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 23–28 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje visą dešimtadienį išliko labai sausi.

Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (12–16 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 3,5° aukštesnė lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN) (1 pav.). Tai jau ketvirtas dešimtadienis iš eilės, kai vidutinė oro temperatūra viršija SKN. Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–29 °C. Gegužės 3 d. buvo viršytas šios dienos karščio rekordas – 29,2 °C (Alytus). Žemiausia temperatūra dešimtadienio viduryje nukrito iki 0–6 °C, vietomis vakariniame pakraštyje iki -0,3 °C. Gegužės 5–8 d. vietomis ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -5…0 °C.

Kritulių kiekis pirmąjį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai: didžiojoje dalyje rytinių ir pietinių rajonų kritulių nebuvo visai ar jų iškrito iki 1 mm, o vakariniuose ir šiauriniuose kritulių kiekis SKN viršijo nuo 1,2 iki 2,3 karto. (2 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 39–51 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 32 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 15–19 °C, aukščiausia kilo iki 23–28 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 6–12 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje drėgnesni išliko tik Vakarų Lietuvoje, kur pirmoje dešimtadienio pusėje iškrito daugiau kritulių. Kitur šalyje, kur kritulių buvo gerokai mažiau, arba nebuvo visai, dirvožemiai sparčiai džiuvo ir paskutinę dešimtadienio dieną buvo arba sausoki, arba visiškai išdžiūvę.

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė trumpiausiai spindėjo šiaurės vakariniame pakraštyje (122–124 val.), ilgiausiai – Kauno ir Marijampolės apskrityse – nuo 135 iki 139 valandų (3 pav.).

Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio, kaip ir prieš tai buvusių penkių dešimtadienių, vidutinė oro temperatūra (15–18 °C) buvo aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Šį dešimtadienį SKN buvo viršyta vidutiniškai 3,5 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–28 °C. Gegužės 13 d. didesnėje dalyje meteorologijos stočių buvo viršyti šios dienos karščio rekordai. Žemiausia temperatūra dešimtadienio viduryje nukrito iki 1,5–7 °C. Gegužės 12–14 ir 20 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -3…-1 °C.

Kritulių Lietuvoje nebuvo nuo gegužės 5 iki 14 d. 15–18 dienomis palijo visoje šalyje, tačiau labai netolygiai: pajūryje ir šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm (1–4 % nuo SKN), o Anykščių, Utenos, Dūkšto, Šiaulių ir Kelmės apylinkėse bei šiauriniame pakraštyje kritulių kiekis buvo didesnis nei 30 mm (1,5–2 SKN). Kyburių vandens matavimo stotyje išmatuotas kritulių kiekis beveik 3 kartus viršijo šio dešimtadienio SKN ir buvo lygus mėnesio SKN (2 pav.).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė ilgiausiai spindėjo Vakarų Lietuvoje (110–117 val.), trumpiausiai – Pietrytinėje Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų– iki 100 valandų (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–53 °C, Dotnuvoje ir Panevėžyje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 35–38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia kilo iki 23–29 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 9–13 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje beveik visoje šalyje, nors kai kur ir palijo, išliko arba sausoki, arba visiškai išdžiūvę.

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (17,2–19,9 °C) buvo aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) vidutiniškai 4,9 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–32 °C. Gegužės 29 ir 30 d. buvo viršyti šių dienų Lietuvos karščio rekordai. Žemiausia temperatūra buvo 1,9–8,2 °C (Nidoje 9,8 °C). Gegužės 21 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuota šalna – temperatūra 2 cm aukštyje krito iki -1 °C.

 

Kritulių šį dešimtadienį iškrito nedaug (vidutiniškai 31 % nuo SKN), ir jie teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje ir didžiojoje dalyje šiaurinių bei kai kuriuose centriniuose rajonuose kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 1 mm (0–4 % nuo SKN), kituose rajonuose 1–18 mm (5–94 % nuo SKN) ir tik Nidoje bei Radviliškyje iškritęs kritulių kiekis buvo didesnis nei 20 mm (penktadaliu viršijo SKN) (2 pav.). Paskutines 5 dešimtadienio dienas nelijo visoje Lietuvoje.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 130–154 val., trumpiausiai – Pietrytinėje Lietuvoje ir Nidoje, ilgiausiai – Pietinėje Lietuvoje ir Biržų rajone (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 47–58 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 27–32 °C, Pietų Lietuvoje – iki 34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 23–29 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje toliau džiuvo – paskutinę dešimtadienio dieną beveik visoje šalyje dirvožemiai buvo arba labai sausi, arba visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone, kur lijo daugiau, dirvožemiai buvo drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, gegužės 23 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų Lietuvoje, daug kur kraštiniuose šiauriniuose šalies rajonuose, taip pat Šilutės, Kretingos ir Plungės apylinkėse buvo labai sausa. Klaipėdos, Rietavo, Jonavos, Širvintų ir Rokiškio rajonuose – sausa. Nežymus drėgmės trūkumas buvo stebimas daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat Kėdainių ir Kelmės rajonuose, ir tik Šiaulių, Radviliškio ir Molėtų apylinkėse, kur lietaus buvo daugiau, drėgmės sąlygos išliko optimalios.

Trečiojo kovo mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-0,6…1,4 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2° žemesnė lyginant su standartine klimato norma (toliau – SKN). Žemiausia temperatūra daug kur krito iki -11…-3 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 7–11° šilumos.

Daugelyje vakarinių šalies rajonų pastovus vidutinės oro temperatūros perėjimas per 0 °C įvyko kovo 22 d. Dieną vėliau – kovo 23 d. perėjimas fiksuotas Žemaičių aukštumoje, daug kur centriniuose ir kai kur pietiniuose rajonuose. Rytų Lietuvoje daug kur – kovo 25 d., Varėnos ir Utenos apylinkėse – kovo 30 d., o vėliausiai – kovo 31 d. kraštiniuose šiaurės rytiniuose rajonuose. Lyginant su daugiamečiais duomenimis, perėjimas per 0 °C šiais metais įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau nei įprasta.

Dešimtadienis, kaip ir visas kovo mėnuo, buvo sausesnis nei įprasta (1 pav.). Daug kur Pietų ir Vakarų Lietuvoje iškritęs kritulių kiekis (iki 5 mm) sudarė šiek tiek mažiau nei pusę dešimtadienio kritulių normos. Šiaurės rytiniuose šalies rajonuose kritulių buvo daugiau – iki 0,7 SKN, o Utenos ir Švenčionių apylinkėse kritulių kiekis buvo artimas SKN.

Dešimtadienio pradžioje daug kur šalyje žemę dar dengė nedidelis, iki 1 cm storio sniego sluoksnis, tačiau kovo 24 d. ir jis ištirpo. Kovo 30 d. per šalį praslinkus kritulių debesims trumpalaikė, iki 4 cm storio sniego danga susidarė visuose šalies rajonuose, tačiau dėl šiltesnių orų paskutinės mėnesio dienos vakarą sniego nebeliko.

Dirvožemiai pirmomis dešimtadienio dienomis daugelyje šalies rajonų dar buvo įšalę iki 21–54 cm, Šilutėje – iki 14 cm, tačiau nuo paviršiaus palengva pradėjo tirpti. Dėl sausesnių orų ir šaltesnių naktų daugelyje rajonų viršutinis dirvožemio sluoksnis vėl buvo pradėjęs šalti, tačiau tarpinis – atitirpęs sluoksnis vis didėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai visiškai atitirpę buvo Vilkaviškio, Šilutės ir Utenos apylinkėse.

Žemiausia dirvožemio / sniego paviršiaus paviršiaus temperatūra daug kur dar buvo nukritusi iki -11…-5 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, žemiausia nukrito iki -4…-0 °C, aukščiausia kilo iki 3–9 °C.

Saulė šį dešimtadienį, kaip ir praėjusį, visoje šalyje spindėjo panašiai – apie 67 val. (2 pav.). Ilgiausiai (71–74 val.) saulės spinduliais galėjo mėgautis Kauno apylinkių ir šiaurės rytinio šalies pakraščio gyventojai.

Antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (9,4–12,2 °C) visoje šalyje standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo vidutiniškai 4,5° (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 17–25 °C. Balandžio 16 dieną buvo viršyti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai, o Šalčininkuose registruota +25,1 °C oro temperatūra – naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra dešimtadienio pradžioje nukrito iki -0,7…4 °C. Balandžio 11–14 d. vietomis, o 19–20 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Šiomis dienomis temperatūra prie žemės paviršiaus nukrito iki -1…-6 °C.

Šį dešimtadienį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: rytiniuose šalies rajonuose ir didesnėje Pietų Lietuvos dalyje iškrito tik 3–22 proc. SKN, o Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis buvo artimas SKN ar ją viršijo iki 1,6 karto (2 pav.).

Antrasis balandžio dešimtadienis buvo gana saulėtas: trumpiausia Saulės spindėjimo trukmė registruota rytinėje ir pietinėje šalies dalyse (80–85 val.), o ilgiausia – vakarinėje (iki 96 val.) ir šiaurinėje (apie 95 val.) dalyse.

Per dešimtadienį sparčiai skleidėsi vaismedžių, vaiskrūmių, daugelio medžių ir krūmų pumpurai ir lapai. Pietvakarių Lietuvoje pradėjo žydėti kiaulpienės.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 25–37 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia pakilo iki 15–21 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 0–7 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje per dešimtadienį palengva sausėjo – paskutinę dešimtadienio dieną sausesni dirvožemiai buvo daugelyje pietinių ir pietrytinių šalies rajonų, taip pat Biržų, Plungės, Tauragės ir Telšių apylinkėse. Kitur šalyje drėgmės dirvožemiuose buvo arba pakankamai, arba šiek tiek daugiau nei įprasta.

Trečiojo balandžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (8,2–12,0 °C) visoje šalyje standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo vidutiniškai 1,4° (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 19–27 °C. Balandžio 30-oji buvo karščiausia dešimtadienio diena, dalyje meteorologijos stočių registruota šios dienos aukščiausia oro temperatūrą per visą stebėjimų laikotarpį, o Druskininkuose oro temperatūra pakilo iki +28,6 °C – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -2…4 °C. Balandžio 22, 28 ir 29 d. vietomis, o 23 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -7…0 °C.

Trečiąjį balandžio dešimtadienį kritulių kiekis (5–25 mm) pasiskirstė labai netolygiai. Daugiausiai lijo vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, kur SKN buvo viršyta iki 2,5 karto. Gausiau palijo ir didesnėje Pietų Lietuvos dalyje (1,3–2 SKN). Aukštaitijos rytiniuose rajonuose, išskyrus siaurą pasienio ruožą, kritulių kiekis buvo mažesnis nei SKN (60–80 %). Likusiuose rajonuose kritulių kiekiai buvo artimi vidutiniams (2 pav.).

Trečiąjį balandžio dešimtadienį, kaip ir pirmąją, ryškus Saulės spindėjimo trukmės pasiskirstymas pietų-šiaurės kryptimi. Saulė ilgiausiai spindėjo pietvakariniame pakraštyje (89 val.) ir Nidoje (85 val.), o trumpiausiai – šiauriniuose rajonuose (72 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 10–13 °C, aukščiausia, kaip ir praėjusį dešimtadienį, kilo iki 15–21 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 4–6 °C.

Dėl vietomis iškritusio didesnio nei įprasta kritulių kiekio dirvožemiai 20 cm gylyje per dešimtadienį įgavo drėgmės, sausesni išliko tik daug kur Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, taip pat Biržų, Plungės, Tauragės ir Telšių apylinkėse.