Mėnuo: 2023 vasario

Antrojo gruodžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (-0,3…2,2 °C) visoje šalyje buvo nuo 2,0 iki 3,4° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) ir tik vieną – gruodžio 11 dieną buvo šiek tiek vėsiau nei įprasta – likusiomis dešimtadienio dienomis temperatūra 1,1–4,4° viršijo normą. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 6–9 °C, žemiausia nukrito iki -6…-1 °C.

Krituliai teritoriniu ir kiekio atžvilgiu pasiskirstė netolygiai (1 pav.). Daugiausiai jų (30–54 mm) iškrito vakariniame šalies pakraštyje – čia kritulių norma buvo viršyta 1,3–1,8 karto. Artimas normai kritulių kiekis teko pavieniams Vakarų Lietuvos rajonams, taip pat rytiniam ir pietiniam šalies pakraščiui, o didesnėje šalies dalyje iškrito tik iki pusės kritulių normos.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -11…-2 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 0–1 °C, žemiausia svyravo apie -1..0 °C.

Naktimis vyravusi neigiama temperatūra paspartino dirvožemio įšalimą – storiausias įšalo sluoksnis, kaip įprasta, susidarė Varėnos rajone – nors laikėsi neilgai, bet buvo įšalęs iki 7–15 cm. Lazdijų ir Utenos rajonuose dirvožemiai tik kelias dienas buvo įšalę iki 2–5 cm, o Vilkaviškio, Kauno ir Panevėžio apylinkėse 1–3 cm storio įšalas laikėsi beveik visomis dienomis.

Saulė šį dešimtadienį spindėjo itin trumpai – daugelyje šalies rajonų 1–7 val. Šiek tiek daugiau nei 10 val. saulė spinduliais lepino Vilkaviškio rajono gyventojus. O trumpiausiai – vos 35 minutes saulė šį dešimtadienį spindėjo Telšių apylinkėse (2 pav.).

Paskutinio šių metų dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (0,9–4,4 °C) visoje šalyje buvo apie 5° aukštesnė už šio laikotarpio standartinę klimato normą (toliau – SKN) – visomis dienomis buvo mažiausiai 2° šilčiau nei įprasta, o vidutinė 24–26 d. temperatūra normą viršijo net 6,9–8,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C, žemiausia nukrito iki -5…-0 °C.
Kritulių kiekis šį dešimtadienį beveik visoje šalyje viršijo normą. Daugiausiai kritulių (40–56 mm) iškrito Pietų Lietuvoje, taip pat pavieniuose Biržų, Plungės ir Rietavo rajonuose – čia kritulių norma vietomis buvo viršyta 3,1 karto. Kritulių norma, nors ir mažiau, tačiau buvo viršyta rytiniuose šalies rajonuose bei Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Raseinių, Šilutės apylinkėse. Artimas normai kritulių kiekis teko daugeliui vakarinių šalies rajonų ir Elektrėnų bei Anykščių apylinkėms – čia iškrito 18–32 mm kritulių (1 pav.)

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra, kaip ir praėjusį dešimtadienį, daug kur buvo nukritusi iki -11…-2 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 1–3 °C, žemiausia svyravo apie -0…1 °C.

Naktimis vyravusi neigiama, o kai kuriomis – išlikusi teigiama temperatūra paspartino silpnai įšalusio dirvožemio atitirpimą – daugelyje Rytų ir Pietų Lietuvos rajonų pavienėmis dienomis dirvožemiai buvo įšalę iki 1–4 cm. Vilniuje įšalo sluoksnis siekė 4–8 cm, o storiausias įšalas buvo susidaręs Varėnos rajone – nors laikėsi neilgai, bet dirvožemis buvo įšalęs iki 6–12 cm. Varėnos apylinkėse, dėl vyraujančių smėlių dirvožemiai gerokai sparčiau įšyla vasaros metu bei greičiau ir giliau įšąla žiemą.

Ilgiausiai – 10–13 val. saulės spinduliais šį dešimtadienį galėjo mėgautis Varėnos, Kybartų, Šilutės ir Nidos gyventojai. Kitur saulė spindėjo apie 5–9 val., o trumpiausiai – vos 2–3 val. per visas 11-a dešimtadienio dienų saulė spindėjo Šiaulių ir Utenos apylinkėse (2 pav.).

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (11,2–14,1 °C) daug kur šalyje buvo 0,7–1,6° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), tik Kuršių nerijoje anomalija buvo kiek mažesnė ir siekė 0,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 19–22 °C, žemiausia nukrito iki -3…4 °C, Kuršių nerijoje išliko šilčiausia – temperatūra krito iki 9 °C. Rugsėjo 28 ir 29 d. vietomis, o 30 d. fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – oro temperatūra 2 cm aukštyje daug kur nukrito iki -5,2…-0,3 °C, o standartiniame 1,5 m aukštyje daugelyje Pietų Lietuvos rajonų – iki -2,7…-0,2 °C.  
Lietaus buvo tik pirmomis dešimtadienio dienomis, tačiau kai kur jo kiekis buvo pakankamas, kad būtų viršyta viso dešimtadienio kritulių norma (1 pav.). Daugiausia lietaus (19–32 mm) teko Kėdainių, Jonavos, Kauno, Prienų, Birštono, Alytaus ir Druskininkų apylinkėms – čia iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus lietaus rodiklius – per 12 val. iškrito 15–49 mm kritulių, o dešimtadienio kritulių norma buvo viršyta 1,3–2,1 karto. Artimas normai kritulių kiekis (12–21 mm) iškrito daugelyje Pietų Lietuvos, taip pat dalyje šiaurės rytinių šalies rajonų. Rytiniame šalies pakraštyje, taip pat Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Akmenės ir Mažeikių apylinkėse kritulių kiekis (8–13 mm) buvo 30–60 % mažesnis nei įprasta, o Vakarų Lietuvoje lietaus buvo dar mažiau (4–11 mm).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje visoje šalyje fiksuotas drėgmės perteklius, o itin didelis jis buvo Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Nors per dešimtadienį beveik nelijo ir vyravo saulėti orai, situacija pasikeitė nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną itin didelis drėgmės perteklius laikės daugelyje šiaurinių ir vakarinių šalies rajonų.
Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų, kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, išliko drėgni, šlapi arba labai šlapi.
Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 22–30 °C, o Kuršių nerijoje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 32 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia pakilo iki 16–21 °C, žemiausia nukrito iki 6–8 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga 5 cm gylyje šį dešimtadienį svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia siekė 15–20 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 14–16°C.
Orus šį dešimtadienį daugiausia lėmė anticiklonas, tad saulė spindėjo gerokai ilgiau nei ankstesniais rugsėjo mėnesio dešimtadieniais (2 pav.). Ilgiausiai (daugiau nei 85 val.) saulės spinduliais galėjo džiaugtis Vilniaus ir Šilutės apylinkių gyventojai. Kitur saulė spindėjo apie 70–80 val. ir tik šiauriniame šalies pakraštyje saulė spindėjo kiek mažiau – apie 68 val.

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (7,4–10,9 °C) visoje šalyje buvo 0,7–1,7° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), pajūryje fiksuota silpnesnė 0,1–0,3° neigiama anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 12–16 °C, žemiausia nukrito iki 0–4 °C, Kuršių nerijoje iki 7 °C, o Alytaus ir Varėnos apylinkėse iki -1 °C. Spalio 1–2 d. ir 9 d. vietomis fiksuotis šalnos – oro temperatūra 2 cm aukštyje nukrito iki -3,9…-0,2 °C. 

Šį dešimtadienį sausa buvo tik viena diena, o per likusias dienas lijo tiek, kad kritulių kiekis dešimtadienio normą viršijo visoje šalyje – tik vienur daugiau, kitur mažiau. Daugiausia lietaus teko Vakariniam šalies pakraščiui – čia daug kur iškrito 80–150 mm kritulių – dešimtadienio kritulių norma buvo viršyta 3,0–5,5 karto, o kai kur kritulių iškrito net daugiau, nei įprastai iškrinta per visą spalio mėnesį: Nidoje, Šilutėje ir Tauragėje mėnesio norma per dešimtadienį viršyta net 60–70 %. Mažiausiai kritulių teko pavieniams Pietų ir Rytų Lietuvos bei centriniams rajonams – čia iškrito iki 40 mm kritulių, o dešimtadienio norma buvo viršyta 1,2–2,0 kartus. Kitur šalyje kritulių norma buvo viršyta 2,0–3,0 kartus (1 pav.).

Per rugsėjo mėnesį ir pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį iškritusių kritulių kiekis daug kur Vakarų ir Rytų Lietuvoje jau yra iki 20 % viršijęs viso rudens sezono kritulių normą, o daugelyje Rytų Lietuvos ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose jau viršyta ir metinė kritulių norma (Rytų Lietuvoje apie 15–28 %, vakarų Lietuvoje 2–4 %).

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų dėl didelio kritulių kiekio išliko drėgni arba šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 17–25 °C, Dotnuvoje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 14 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia pakilo iki 11–13 °C, žemiausia nukrito iki 4–7 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 15–30 val., tik Vakarų Lietuvos gyventojai, kaip jau įprasta, galėjo mėgautis dažnesniais saulės spinduliais – saulė čia spindėjo 35–43 val. (2 pav.).

Antrasis spalio mėnesio dešimtadienis lepino šiluma – beveik visos dienos buvo nuo 1,6 iki 5,8° šiltesnės, nei įprasta ir tik pirmosios bei paskutinės dešimtadienio dienos vidutinė temperatūra buvo artima standartinei klimato normai (toliau – SKN). Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (8,9–11,4 °C) visoje šalyje už SKN buvo aukštesnė 2,3–3,5°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 14–20 °C, žemiausia nukrito iki -3…4 °C, Kuršių nerijoje 8 °C.

Lietingesnė buvo dešimtadienio pradžia, tačiau palijo tiek, kad kritulių norma buvo daugiau ar mažiau viršyta beveik visuose šalies rajonuose. Mažiausiai kritulių teko šiauriniam šalies pakraščiui, taip pat Ignalinos, Šilalės, Kretingos, Kelmės ir Kalvarijos rajonams – čia iškritęs kritulių kiekis buvo artimas SKN (1 pav.). Šiek tiek didesnis už normą kritulių kiekis iškrito didesnėje Šiaurės Lietuvos dalyje, taip pat Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose. Likusioje šalies teritorijos dalyje kritulių norma buvo viršyta nuo 1,8 iki 2,3 karto.

1 pav. Antrojo spalio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekio nuokrypis nuo SKN

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi, o didesniame Pietų Lietuvos regione ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose – drėgni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 17–25 °C, Dotnuvoje dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 14 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia pakilo iki 12–15 °C, žemiausia nukrito iki 3–7 °C.

Saulė šį dešimtadienį daug kur šalyje spindėjo 17–24 val., tik Šilutės apylinkėse ir Kuršių nerijoje buvo galima mėgautis dažnesniais saulės spinduliais – čia saulė spindėjo 28–35 val. (2 pav.).

Praėjęs dešimtadienis buvo kontrastingas. Pirmoji jo diena dar buvo 1,5° šiltesnė nei įprasta, tačiau 22–25 dienomis buvo gerokai – iki 4,6°, vėsiau, lyginant su šių dienų standartine klimato norma (toliau – SKN). Šiluma vėl pasižymėjo 26 d. – kai kur vidutinė paros oro temperatūra viršijo 10 °C, o paskutinė spalio mėnesio diena buvo vidutiniškai 2,4° vėsesnė už tos dienos SKN. Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (2,3–7,0 °C) daugelyje šalies rajonų buvo 0,9–2,2° žemesnė už SKN, ir tik pietvakarių Lietuvoje bei pamaryje anomalija buvo mažesnė ir svyravo apie 0,4–0,7°. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 9–13 °C, žemiausia nukrito iki -4…-1 °C, Kuršių nerijoje – iki 2°C.

Spalio 22 d. daugelyje šalies rajonų (išskyrus pajūrį, pamarį ir pietvakarinį šalies pakraštį) vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis – tai įvyko vidutiniškai 6 dienomis anksčiau, nei įprasta. Šiais metais augalų vegetacijos laikotarpis daugelyje šalies rajonų truko apie 206 d. – vidutiniškai 6 dienomis ilgiau, nei SKN.

Šį dešimtadienį iš dangaus krito ne tik lietus, bet ir pirmosios šio sezono snaigės. Dešimtadienio pradžia buvo sausesnė, tačiau kitomis dienomis kritulių iškrito tiek, kad norma buvo viršyta beveik visuose šalies rajonuose. Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Pakruojo, Biržų ir Ukmergės rajonams kritulių teko mažiausiai (20–25 mm), tačiau kritulių kiekis beveik atitiko SKN, o gretimuose rajonuose iškritęs kritulių kiekis buvo nežymiai didesnis už SKN (1 pav.). Pietų Lietuvoje iškritęs kritulių kiekis normą daug kur viršijo 3–6 kartus, tačiau daugiausiai kritulių teko pajūriui – čia iškrito 82–92 mm. Kitur šalyje kritulių norma buvo viršyta nuo 1,5–2,8 karto. Pasitaikė nemažai smarkaus lietaus atvejų, kurie jau laikomi pavojingais meteorologiniais reiškiniais – smarkiausias lietus fiksuotas 30 d. Nidos meteorologijos stotyje – per 12 val. iškrito 34,0 mm kritulių.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi, o didesniame Pietų Lietuvos regione ir pavieniuose šiauriniuose rajonuose – drėgni.
Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie 4–6 °C, aukščiausia pakilo iki 9–10 °C, žemiausia nukrito iki 1–2 °C.
Saulė šį dešimtadienį gerokai daugiau (20–42 val.) spindėjo šiauriniuose šalies rajonuose – tai nulėmė pirmoje dešimtadienio pusėje gerokai šiauriau Lietuvos buvęs anticiklonas. Kitur šalyje saulė spindėjo 10–17 val. (2 pav.).

 

 

Praėjęs dešimtadienis pasižymėjo šiluma – visos dienos, išskyrus lapkričio 1-ąją, buvo gerokai šiltesnės, nei įprasta. Vidutinė viso dešimtadienio oro temperatūra (4,7–7,9 °C) šalyje buvo 2,0–2,9° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 9–11 °C, žemiausia nukrito iki -3…+3 °C, Kuršių nerijoje – 5 °C.

Kritulių šį dešimtadienį, palyginus su praėjusiais spalio mėnesio dešimtadieniais, iškrito mažiau, tačiau kritulių norma, vis tik, kai kuriuose rajonuose vėl buvo viršyta (1 pav.). Mažiausiai kritulių (iki 10 mm) teko Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Joniškio ir Pakruojo rajonams – čia iškritusių kritulių kiekis sudarė 0,4–0,7 SKN. Didesnėje šalies teritorijos dalyje iškritęs kritulių kiekis (15–30 mm) buvo artimas normai. Daugiausiai kritulių išmatuota pavieniuose šiaurės rytiniuose (Ignalinos, Zarasų r.), taip pat pietiniuose (Alytaus, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Prienų, Šalčininkų, Varėnos, Vilniaus r.), centriniuose (Kėdainių r.) ir pietvakariniuose (Jurbarko, Šakių, Šilutės, Tauragės r.) šalies rajonuose. Čia iškrito 30–90 % daugiau kritulių, nei yra įprasta. Pasitaikė nemažai smarkaus lietaus atvejų, kurie jau laikomi pavojingais meteorologiniais reiškiniais, kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrinta 15–49 mm kritulių.

Dirvožemiai 20 cm gylyje, kaip ir beveik visą spalio mėnesį, daugelyje rajonų išliko šlapi arba labai šlapi.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur buvo nukritusi iki -4…0 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia pakilo iki 7–10 °C, žemiausia nukrito iki 1–3 °C.

Saulė šį dešimtadienį trumpiausiai (3–5 val.) pro debesis rodėsi Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvos regionuose, o Kuršių nerijos ir Šilutės gyventojai saulės spinduliais galėjo mėgautis vidutiniškai 5–7 kartais ilgiau. Kitur šalyje saulė spindėjo 6–16 val. (2 pav.).

Vidutinė rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio oro temperatūra (17,1–20,1 °C) didžiojoje Lietuvos dalyje buvo artima standartinei klimato normai (toliau – SKN), išskyrus pietinę Lietuvos dalį, kurioje vidutinė dešimtadienio temperatūra buvo 1,3–1,4 °C aukštesnė už SKN. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 24–31 °C, o žemiausia nukrito iki 5–10 °C, Nidoje – iki 13 °C.

Dešimtadienio pradžia buvo drėgnesnė. Pirmas tris dienas daug kur lijo. Mažiausiai (iki 8 mm) prilijo pietiniuose-centriniuose šalies rajonuose – čia iškrito tik iki 0,3 kritulių normos. Kiek daugiau lietaus buvo pavieniuose pietvakariniuose rajonuose ir didesnėje Šiaurės Rytų Lietuvos dalyje, tačiau šis kritulių kiekis sudarė apie 0,4–0,7 SKN. Artimas normai kritulių kiekis (16–23 mm) iškrito daugelyje šiaurės vakarinių ir šiaurinių šalies rajonų. Daugiausia lietaus (29–39 mm) kliuvo Kuršių nerijai, taip pat Plungės, Telšių, Akmenės, Jurbarko, Pakruojo ir Vilniaus rajonams (1 paveikslas).

1 pav. Pirmojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio kritulių kiekis (mm)

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų buvo susidaręs drėgmės perteklius (Rytų Lietuvoje bei Jurbarko ir Raseinių rajonuose – itin didelis), Vilkaviškio ir Joniškio rajonuose laikėsi nežymus drėgmės trūkumas,  o likusioje šalies dalyje vyravo  optimalios drėgmės sąlygos. Baigiantis dešimtadieniui rytinėje ir pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose išliko drėgmės perteklius, Kauno rajone buvo fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o Vilkaviškio rajone buvo sausringa. Likusioje šalies dalyje sąlygos buvo optimalios.

Dirvožemiai 20 cm gylyje dešimtadienio pradžioje daug kur palengva sausėjo, tik vidurio šalies rajonai išliko šlapi arba labai šlapi. Dešimtadienio pabaigoje dirvožemiai tapo dar sausesni išskyrus Molėtų, Laukuvos, Jurbarko ir Vilkaviškio rajonuose, kur dirvožemiai vis dar išliko šlapi arba labai šlapi.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–50 °C, Biržuose, Dotnuvoje ir Šilutėje  dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 36–39 °C. 

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 100 val.) spindėjo pietiniamie ir rytiniame šalies pakraščiuose, kitur saulės spindėjimo trukmė buvo labai panaši ir svyravo apie 79–94 val. (2 pav.).

2 pav. Pirmojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)

Vidutinė rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio oro temperatūra (17,4–19,7 °C) didžiojoje Lietuvos dalyje buvo 0,8–1,8 aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), o Rytinėje Lietuvos dalyje fiksuota teigiama 2,2–2,4 °C anomalija. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 26–34 °C, o žemiausia nukrito iki 6–12 °C.

Krituliai šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai (1–17 mm) jų iškrito Vakarų Lietuvoje – čia kritulių kiekis sudarė iki 0,7 SKN. Artimas normai kritulių kiekis iškrito tik Biržų, Kauno, Kalvarijos, Molėtų ir Ignalinos rajonuose. Kitur šalyje kritulių kiekis (32–79 mm) normą viršijo nuo 1,3 iki 3,7 karto (1 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, Alytaus, Kauno, Širvintų ir Vilkaviškio rajonuose dėl mažesnio lietaus kiekio buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas. Rytiniuose, pavieniuose vakariniuose rajonuose bei Šakių ir Kėdainių rajonuose buvo susidaręs drėgmės perteklius. Kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios.

Baigiantis dešimtadieniui Kauno ir Alytaus buvo labai sausa, o Skuodo rajone – sausa. Akmenės, Joniškio, Vilkaviškio ir Lazdijų rajonuose – sausringa. Pavieniuose šiauriniuose ir pietiniuose rajonuose buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas, o Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Kėdainių, Ukmergės ir Vilniaus rajonuose išliko drėgmės perteklius.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų visą dešimtadienį sausėjo. Tik Ukmergėje, Marijampolėje, Elektrėnuose ir Druskininkuose visą dešimtadienį išliko šlapi, o Kaišiadoryse, Kybartuose ir Laukuvoje drėgni. Paskutinę dešimtadienio dieną, dėl gausesnio lietaus, kai kur dirvožemiai tapo drėgnesni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–51 °C, Biržuose, Kybartuose, Panevėžyje, Raseiniuose, Šiauliuose ir Šilutėje ir dirvožemiai įšilo kiek mažiau – iki 39–44 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (apie 87 val.) spindėjo Kuršių nerijoje, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė buvo trumpesnė ir svyravo apie 66–80 val. (2 pav.).

2 pav. Antrojo rugpjūčio mėnesio deišmtadienio saulės spindėjimo trukmė (valandomis)

Vidutinė šio dešimtadienio oro temperatūra (13,1–16,9 °C) visoje šalyje buvo žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) – Rytų Lietuvoje fiksuota neigiama 1,3–2,1 °C anomalija, šalies vakaruose anomalija buvo mažesnė ir svyravo apie 0,2–1,0 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pakilo iki 21–27 °C, o žemiausia nukrito iki 2–8 °C, pajūryje iki 9–11 °C.

Krituliai, kaip ir praėjusiais dešimtadieniais, šį dešimtadienį pasiskirstė labai netolygiai. Mažiausiai (6–20 mm) jų iškrito didesnėje vakarinių ir šiaurės vakarinių šalies rajonų dalyje – kritulių kiekis sudarė apie pusę normos. Artimas normai kritulių kiekis iškrito daugelyje pietinių ir centrinių šalies rajonų, o daugiausiai kritulių teko Rytų Lietuvai – čia iškritusių kritulių kiekis sudarė nuo 1,3 iki 4 SKN (1 pav.). Rugpjūčio 23–24 d. automatinėje Švenčionių ir Dūkšto meteorologijos stotyse, taip pat Tauragnų vandens matavimo stotyje užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 49 mm kritulių).

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų drėgmės sąlygos buvo optimalios, tik pavieniuose šiaurės rytiniuose rajonuose buvo susidaręs nežymus drėgmės trūkumas, Alytaus, Joniškio ir Vilkaviškio rajonuose buvo sausringa, o Skuodo rajone – sausa. Dešimtadienio pabaigoje Rytų Lietuvoje, kur lijo daugiau, fiksuotas drėgmės perteklius, optimalios drėgmės sąlygos išliko daugelyje Vakarų Lietuvos rajonų, nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas vakariniame šalies pakraštyje, o pavieniuose šiaurės vakariniuose rajonuose buvo sausiau.

Dirvožemiai 20 cm gylyje daugelyje rajonų ir toliau sausėjo, tik Rytų Lietuvoje, kur lietūs buvo intensyvūs, dirvožemiai įgavo drėgmės – vienomis buvo labai šlapi, kai kur – šlapi arba drėgni.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 28–37 °C, o Klaipėdoje dirvožemiai įšilo kiek smarkiau – iki 48 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 15–17 °C, Klaipėdoje apie 20 °C, aukščiausia pakilo iki 21–23 °C, Šilutėje ir Klaipėdoje, kur buvo daugiau saulėtų dienų, iki 25–27 °C.

Saulė šį dešimtadienį ilgiausiai (83–98 val.) spindėjo vakariniuose šalies rajonuose, kitur šalyje saulės spindėjimo trukmė buvo mažesnė ir svyravo apie 56–80 val. (2 pav.).