Mėnuo: 2023 vasario

Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4 °C (neigiama 1,3° anomalija): nuo 10,3–11,0 °C rytinėje šalies dalyje ir Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,2–1,8° anomalija) iki 13,0–13,4 °C pajūryje ir pamaryje (neigiama 0,7–1,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4 °C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3 °C, Nidoje 8,7 °C. Šilčiausia buvo 11 dieną Klaipėdoje, 20,4 °C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3 °C.

Rugsėjo 11 d., 13 d. ir 18 d. prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – temperatūra krito iki -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 31 mm (1,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 25 mm (0,2–1,1 SKN), šis kiekis buvo viršytas Vakarų Lietuvoje ir Alytuje, Druskininkuose, Puvočiuose, Vilniuje ir Zarasuose. Gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje, 50–100 mm (2,4–3,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šakiuose ir Buivydžiuose (po 5 mm), daugiausia – Kartenoje (99 mm), Vėžaičiuos (91,7 mm) ir Nidoje (90,7 mm), kur dešimtadienio kritulių kiekis 3–3,6 kartus viršijo dešimtadienio SKN bei viršijo mėnesio SKN. Rugsėjo 14–17 d. Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, stipriausia liūtis registruota naktį iš 16 į 17 d. Laukuvoje (47,7 mm/12 val.).

Rugsėjo 13 d. ilgas lietingas laikotarpis², kaip stichinis meteorologinis reiškinys, baigėsi visoje šalyje.

Nepaisant to, kad kritulių šį dešimtadienį daug kur iškrito daugiau už normą, sausra toliau plito per Lietuvos teritoriją. Dešimtadienio pradžioje stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu buvo apėmusi visą Elektrėnų savivaldybės teritoriją, taip pat kai kurias Akmenės, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Trakų, Vilniaus  r. sav. seniūnijas. Per dešimtadienį sausra apėmė vis daugiau rajonų, kai kuriuose dėl didesnio kritulių kiekio situacija pagerėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu tęsėsi visose Akmenės, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Pagėgių, Tauragės ir Trakų r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Rietavo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Telšių, Ukmergės, Vilniaus r. sav. seniūnijose.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo antrąjį dešimtadienį buvo apie 30 val. (1/2 SKN): nuo 11 val. Dūkšte iki 59,5 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–14 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 15–22 °C, žemiausia krito iki 8–11 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 14–19 °C.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 žemesnės už daugiametį (2001–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 14 d. (2,6), mažiausia – (0,8) 11 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį (342 DU³) buvo vidutiniškai 12 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (304 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 11 d. (356 DU) ir 19 d. (357 DU), kur atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 17 ir 18 %. Mažiausia nagrinėjamo dešimtadienio BOK reikšmė buvo gauta 13 d. (316 DU), kuri už daugiametę šios paros reikšmę buvo 4 % didesnė.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,6 °C (neigiama 1,7° anomalija): nuo 8,3–9,0 °C (neigiama 1,4–2,3° anomalija) rytinėje šalies dalyje iki 10,0–11,0 °C vakariniame pakraštyje, Kauno, Jonavos, Joniškio ir Pagėgių apylinkėse (neigiama 1,2–1,7° anomalija) bei 11,0–11,8 °C Kuršių nerijoje ir pamaryje (neigiama 1,8–1,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,7–19,1 °C, žemiausia nukrito iki -1,2…4,6 °C, Nidoje 6,5 °C. Šilčiausia buvo 26 dieną Kalvarijoje, 19,1 °C, vėsiausia – 25-os naktį Utenoje, -1,2 °C.

Rugsėjo 23–26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -5 °C.

Visoje šalyje, išskyrus pajūrio zoną, rugsėjo 21–29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko 10 d. anksčiau lyginant su SKN. Aktyviosios augalų vegetacijos sezonas Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 138 d. – vidutiniškai 19 d. trumpiau nei SKN.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį rugsėjo dešimtadienį buvo apie 11 mm (2/3 SKN). Beveik visoje šalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,2–1,1 SKN), šis kiekis buvo viršytas Mažeikiuose, Zarasuose, Šalčininkuose, Kybartuose (15–25 mm, 0,9–1,2 SKN) ir pietvakarinėje dalyje (15–45 mm, 0,9–1,6 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Pakruojyje (3,9 mm), daugiausia – Nidoje (42,9 mm), kur 29 d. registruotas pavojingas lietus¹ (25,6 mm/12 val.).

Nepaisant to, kad kritulių šį dešimtadienį iškrito visur, sausra toliau slinko per Lietuvos teritoriją. Dešimtadienio pradžioje stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu buvo apėmusi visą Elektrėnų, Jonavos, Pagėgių ir Tauragės r. savivaldybių teritoriją, taip pat kai kurias Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus  r. sav. seniūnijas. Per dešimtadienį sausros apimtų rajonų vis mažėjo, tačiau paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 50 val. (0,9 SKN): nuo 38,7 val. Utenoje iki 62,4 val. Nidoje (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 11–13 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 14–16 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 13–17 °C, Klaipėdoje kiek aukštesnė – iki 17 °C.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,5 žemesnės už daugiametį (2001-2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (2,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 21 d. (2,0), mažiausia – (1,2) 28 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį (351 DU²) buvo vidutiniškai 18 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) šio dešimtadienio vidurkį (296 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį trečiojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 22 d. (363 DU) ir 24 d. (360 DU), kur atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 21 ir 22 %. Mažiausia BOK reikšmė buvo gauta 27 d. (325 DU), tačiau daugiametę šios paros reikšmę viršijo net 12 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,3 °C (teigiama 4,6° anomalija) – tai pats karščiausias rugpjūčio antrasis dešimtadienis nuo 1961 m., anksčiau karščiausia buvo 2010 m. – 21,7 °C. Vėsiausia buvo šiaurės rytinėje dalyje ir Skuodo apylinkėse 21,0–21,5 °C (teigiama 3,9–4,1° anomalija), karščiausia pajūryje ir pamaryje 23,0–23,5 °C (teigiama 4,6–5,1° anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 13–19 d. registruota antra šiais metais kaitra¹. Ilgiausiai ji tęsėsi Akmenėje, Kretingoje ir Skuode – 7 dienas. 17, 18 ir 19 dienomis buvo pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 17 d. 32,0 °C (Ventė), 18 d. 33,3 °C (Kretinga) ir 19 d. 33,4 °C (Palanga) – tai ir dešimtadienio aukščiausia oro temperatūra. Žemiausia registruota  11 d. Skuode, 6,0 °C.

Antrasis rugpjūčio dešimtadienis buvo labai sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė tik 0,3 mm (apie 1 % SKN). Beveik visoje respublikoje kritulių kiekis neviršijo 1 mm ar jų nebuvo visai (0–1 % SKN), daugiau nei 1 mm registruota tik 6 stotyse (1,1–3,7 mm, 3–5 % SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Kalvarijoje (3,7 mm).

Rugpjūčio antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 111,6 val. (1,4 SKN): nuo 101,9 val. Kybartuose iki 120,7 val. Biržuose val. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–29 °C.

Kauno MS antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,3 žemesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 20 d. (4,4), mažiausia – (3,2) 16 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (322 DU²) buvo vidutiniškai vos 1 % didesnis ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (320 DU). Visomis dienomis (išskyrus 17–20 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės 335 DU ir 336 DU fiksuotos 11 ir 13 d., o mažiausios – 19 d. 297 DU ir 20 d. 296 DU. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio šių parų vidurkio sudarė 3 % (11 d.) ir 4 % (13 d.) bei -6 % (19 d.) ir -5 % (20 d.).

 

¹  kaitra –­ stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,6 °C (teigiama 4,3° anomalija) – tai pats karščiausias rugpjūčio trečiasis dešimtadienis nuo 1961 m., anksčiau karščiausia buvo 1997 m. – 20,3 °C. Vėsiausia buvo Šiaurės Lietuvoje, pietrytinėje dalyje ir Kazlų Rūdos apylinkėse, 19,5–20,5 °C (teigiama 4,0–4,7° anomalija), kitur – 20,5–21,5 °C (teigiama 4,1–4,9° anomalija), Nidoje ir Ventėje 21,7 °C (teigiama 4,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo 29,9–34,4 °C. Rugpjūčio 23–29 d. registruota trečia šiais metais kaitra¹, daugiausiai Pietų Lietuvoje. Buvo pasiekti 3 nauji parų karščio rekordai Lietuvoje: 25 d. 33,0 °C Birštone ir Druskininkuose, 27 d. 32,4 °C ir 28 d. 34,4 °C Ventėje. Taip pat Kretingoje pakartotas 26 d. rekordas – 31,6 °C. Minimali temperatūra buvo 5,7–12,1 °C, Nidoje 14,8 °C, Ventėje 14,4 °C. Žemiausia registruota 31 d. Šilutėje, 5,7 °C.

Trečiojo rugpjūčio dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,03–0,4 SKN), 10–30 mm kritulių registruota šiaurės rytinėje ir pietinėje šalies dalyse (0,4–1,1 SKN), gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje, Prienų ir Joniškio apylinkėse – 30–90 mm (1,4–2,8 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių išmatuota Vėžaičiuose (88,6 mm), mažiausia –Jurbarke (0,3 mm). Rugpjūčio 22 d. registruotas stichinis lietus Vėžaičiuose (64,1 mm) ir Mažeikiuose (62,9 mm). 22, 25, 26, 27 ir 29 d. vietomis, daugiausiai Vakarų Lietuvoje, registruoti pavojingi³ lietūs.

Per dešimtadienį ilgo lietingo laikotarpio, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, pabaiga ir toliau fiksuota daugelyje savivaldybių, tačiau paskutinę dešimtadienio dieną minėtas reiškinys vis dar tęsėsi Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.

 

Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 94,4 val. (1,1 SKN): nuo 81,1 val. Telšiuose iki 104,1 val. Kaune val. (3 pav.).

 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.

 

Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 mažesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkio rezultatą (3,7). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 21 d. (4,4), mažiausia – (2,4) 29 d.

 

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (303 DU⁴) vidutiniškai 4 % buvo mažesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (315 DU). Visomis dienomis fiksuotos BOK reikšmės neviršijo daugiamečio šio dešimtadienio vidurkio rezultato. Aukščiausia BOK reikšmė (312 DU) fiksuota 26 d., o mažiausia 28 d. (293 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK rezultato yra mažesni 1 % ir 7 %.

 

¹ kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,3 °C (neigiama 1,9° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje ir Kazlų Rūdos apylinkėse, 15,3–16,0 °C (neigiama 1,5–2,6° anomalija); šilčiausia – pajūryje ir pamaryje, 17,0–18,0 °C (neigiama 0,3–1,0° anomalija), kitur – 16,0–17,0 °C (neigiama 1,5–2,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 6,7 °C registruota 17 d. Kretingoje, aukščiausia – 26,4 °C 20 d. Pagėgiuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį liepos dešimtadienį buvo 48,9 mm (1,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 30–60 mm (1,0–2,6 SKN), mažiausiai kritulių teko vakariniam pakraščiui, Laukuvos ir Mažeikių apylinkėms, 1–30 mm (0,1–1,1 SKN), Pietvakarių Lietuvoje, vietomis Žemaitijoje ir Aukštaitijoje jų kiekis buvo 60–90 mm (1,4–2,4 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Šiaulėnuose, 112 mm (4 SKN). (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Klaipėdoje (1,6 mm). Liepos 11, 12, 13, 15, 16 ir 18 d. vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus² atvejai. Stipriausios liūtys registruotos 13 d. Šiaulėnuose ir Plungėje, kai per naktį prilijo po 46 mm.

Dešimtadienio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys², išliko didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Liepos 13 d., po lietingos liepos 12 d., ilgas lietingas laikotarpis fiksuotas Joniškio ir Pakruojo rajonuose, o liepos 18 d. – Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 76 val. (0,9 SKN): nuo 65,3 val. Varėnoje iki 92,7 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 23–29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 21–24 °C.

Kauno MS antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 1,0 žemesnės už daugiametį (2001-2020 m.) vidurkį (5,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 13 d. (5,2), mažiausia –12 d. (1,1).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje antrąjį liepos mėnesio dešimtadienį (374 DU³) buvo vidutiniškai 10 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (340 DU). Visomis dienomis (išskyrus 20 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (420 DU) fiksuota 12 d., o mažiausia – 20 d. (324 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio sudarė 22 % ir –4 %.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,3 °C (neigiama 0,9° anomalija). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje ir Šalčininkų apylinkėse, 17,3–17,9 °C (neigiama 0,5–1,0° anomalija); šilčiausia – pajūryje ir pamaryje ir pietiniame pakraštyje, 19,0–19,4 °C (artima normai), kitur – 18,0–18,9 °C (neigiama 0,2–1,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 4,4 °C registruota 30 d. Skuode, aukščiausia – 32,8 °C 22 d. Kybartuose.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį liepos dešimtadienį buvo 27,7 mm (1,1 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,8–1,7 SKN), mažiausiai kritulių (8–10 mm) teko šiaurės vakariniam pakraščiui (1,1 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Pasvalyje 63 mm (1,8 SKN) (2 pav.).  Liepos 22, 24, 27, 28 ir 31 d. vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai.

Lietingiems orams kurį laiką aprimus, ilgas lietingas laikotarpis², kaip stichinis meteorologinis reiškinys, liepos 23 d. baigėsi Jonavos, Raseinių, Šakių, Ukmergės r. sav. teritorijose, taip pat Kauno r. sav. šiaurinėje dalyje, liepos 24 d. reiškinio pabaiga fiksuota Marijampolės, Jurbarko ir Panevėžio r. sav. teritorijose, liepos 25 d. – Kalvarijos sav., taip pat pietinėje Širvintų r. sav. dalyje. Ilgas lietingas laikotarpis per dešimtadienį toliau tęsėsi Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose.

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 102 val. (1,02 SKN): nuo 94 val. Klaipėdoje iki 110 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 27–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 24–28 °C, Klaipėdoje – iki 30 °C.

Kauno MS trečiąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,4 mažesnės už daugiametį nagrinėjamo dešimtadienio (2001–2020 m.) vidurkį (4,9). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,2 buvo fiksuota 25 ir 26 d., mažiausia – 1,2, 31 d.

Liepos 21, 22, 25 ir 28 d. buvo sutrikusi spektrofometro programos veiklą. Dėl šiomis dienomis fiksuotų ilgų duomenų trūkių (3–6 val.) negalimos naudoti šių dienų vidutinės paros reikšmės. Todėl neturint 4 dienų duomenų nebuvo parengta liepos III dešimtadienio ozono apžvalga.

 

1 pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,2 °C (neigiama 0,7° anomalija). Didžiojoje šalies dalyje buvo 17,3-18,5 °C (neigiama 0,3–1,3° anomalija), šilčiausia buvo pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje, 18,5–20,0 °C (-0,3… 0,2 anomalija) (1 pav.). Rugpjūčio 4 ir 5 dienomis vietomis registruotas karštis², o 4 d. naktį Nidoje, 5 d. Nidoje ir Ventėje – tropinės naktys (kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) . Aukščiausia oro temperatūra registruota 4 d. Ventėje 31,2 °C, žemiausia – 6,1 °C 4 d. Molėtuose ir 7 d. Varėnoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį buvo apie 21,3 mm (0,9 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Vakarinėje šalies dalyje ir pietrytiniuose rajonuose kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,1–0,4 SKN). Gausiausiai lijo Vidurio Lietuvoje,  šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose, 50–72 mm (2,4–3,0 SKN) (2 pav.). Gausūs lietūs per šiuos rajonus praėjo naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d.; Šeduvoje, Kyburiuose, Tabokinėje ir Pakruojyje registruoti stichiniai krituliai², vietomis – pavojingi krituliai³. Taip pat pavojingi krituliai vietomis Pietų ir rytų Lietuvoje registruoti ir 6 d.

Ilgas lietingas laikotarpis⁴, kaip stichinis meteorologinis reiškinys per dešimtadienį vis dar tęsėsi Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose.

 

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN, 97,1 val.: nuo 87,7 val. Biržuose iki 103,7 val. Kaune. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 27–31 °C, Klaipėdoje iki 34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 23–27 °C, Klaipėdoje – iki 29 °C.

Kauno MS pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,6 žemesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (4,6). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 7 d. (4,9), mažiausia – 6 d. (1,6).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno meteorologijos stotyje pirmąjį rugpjūčio mėnesio dešimtadienį (337 DU⁵) buvo vidutiniškai 5 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (322 DU). Visomis dienomis (išskyrus 4 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (352 DU) fiksuota 9 d., o mažiausia – 4 d. (316 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio sudarė 9 % ir –1 %.

 

¹ pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,7 °C (teigiama 4,3° anomalija). Tai trečias pagal šiltumą dešimtadienis nuo 1961 m., šilčiau šį dešimtadienį buvo tik 2021 m. (21,9 °C) ir 2020 m. (20,9 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 20,5–21,0 °C (teigiama 3,9–4,9° anomalija), kiek vėsiau, 20,0–20,5 °C (teigiama 3,6–4,8° anomalija) buvo šiaurės vakariniame ir pietrytiniame pakraščiuose, Laukuvos, Raseinių–Šeduvos apylinkėse ir dalyje rytinių rajonų, pamaryje ir Kuršių nerijoje, šiaurės rytinėje dalyje, Vilniaus ir Elektrėnų bei Jurbarko ir Tauragės apylinkėse buvo 21,0–21,5 °C (4,4–4,9° anomalija) (1 pav.). Nuo 25 d. prasidėjo kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys¹. 27 ir 28 dienomis pasiekti nauji šių parų karščio rekordai, atitinkamai 33,2 ir 33,6 °C (Kretinga). 26–29 dienomis vietomis stebėtos tropinės naktys, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Žemiausia oro temperatūra 5,3 °C registruota 24 d. Skuode.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį birželio dešimtadienį buvo apie 32,7 mm (1,2 SKN), tačiau pasiskirstė krituliai labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Biržuose, tik 1 mm, daugiausiai – Puvočiuose, net 121 mm (beveik 2 mėnesio SKN). Šiaurinėje Lietuvos pusėje kritulių buvo mažiausiai, 1–25 mm (0,03–0,9 SKN), Pietryčių ir pietų Lietuvoje (išskyrus Šalčininkų r. ir dalį Varėnos rajono) bei Skuode palijo gausiausiai – 50–121 mm (1,8–4,7 SKN (2 pav.). 28 ir 29 dienomis registruoti 5 stichinio lietaus² atvejai, didžiausias kritulių kiekis registruotas 29 d. Puvočiuose, iškrito 73 mm kritulių.

Dešimtadienio pirmoje pusėje ilgas lietingas laikotarpis³ buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Po liūčių, fiksuotų paskutinėmis dešimtadienio dienomis situacija nepasikeitė.

Birželio trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 121,4 val. (1,4 SKN): nuo 112,7 val. Varėnoje iki 130,9 val. Kaune. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C, Klaipėdoje iki 37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos, vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,5 mažesnės už daugiametį šio dešimtadienio (2001–2020 m.) vidurkį (5,4). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 5,6 buvo fiksuota 26 d., mažiausia – 1,4 21 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį vidutiniškai buvo 1 % mažesnis ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (350 DU⁴). Šiomis dienomis (išskyrus 21 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio rezultato. Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 21 d. (411 DU), vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės buvo 17 %, o mažiausia (331 DU) 24 ir 26 d. (7 ir 5 % mažesni).

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 ir daugiau dienų.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,6 °C (teigiama 1,0° anomalija): nuo 17,6–18,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Raseinių apylinkėse (teigiama 0,6–0,8° anomalija) iki 19,5–20,0 °C pajūryje ir pamaryje (teigiama 1,5–2,0° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra 7,2 °C registruota 8 d. Molėtuose. Aukščiausia oro temperatūra 31,7°C registruota 1 d. Druskininkuose ir 2 d. Birštone. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra¹, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06-26–07-02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo artimas SKN, 29,6 mm, tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Mažiausiai kritulių teko Lietuvos vidurio žemumai ir Švenčionių rajonui, 5–20 mm (0,2–0,7 SKN), kitur jų kiekis buvo 20–40 mm (0,7–1,4 SKN), Pietryčių Lietuvoje, vietomis Žemaitijoje ir Tauragnuose – 40–81 mm (1,3–2,5 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Biržuose (5,8 mm), daugiausiai – Tauragėje (80,2 mm). Liepos 1 d. Tauragėje registruotas stichinis lietus² –65,4 mm kritulių per 9 val. Net 6 dešimtadienio dienas (1, 2, 4, 6, 8 ir 10 d.) vietomis buvo registruojami pavojingo lietaus³ atvejai.

Dešimtadienio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis⁴ išliko didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų. Per dešimtadienį situacija nesikeitė.

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 82,5 val. (0,9 SKN): nuo 72,7 val. Varėnoje iki 91,6 val. Biržuose. (3 pav.).

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–34 °C, Utenoje iki 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–30 °C.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo vos 0,2 didesnės ir atitiko daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (5,1). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė buvo fiksuojama 3 d. (6,1), mažiausia –6 d. (4,0).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį (356 DU⁵) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (344 DU). Visomis dienomis (išskyrus 1–3 d.) fiksuotos BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausia BOK reikšmė (387 DU) fiksuota 10 d., o mažiausia – 3 d. (327 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio vidurkio sudarė 13 % ir -5 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C r daugiau bei laikosi 3 ir daugiau dienų.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–79 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 10,9–11,5 °C Žemaitijoje ir pietrytiniame pakraštyje (neigiama 1,9–2,6° anomalija) iki 12,0–12,4 °C vakarinėje Aukštaitijos dalyje, Birštono, Tauragės ir Jurbarko apylinkėse (neigiama 1,9–2,2° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 25 d. Kalvarijoje, 24,5 °C, žemiausia – 24 d. Varėnoje, 0,7 °C.

Trečiasis gegužės dešimtadienis buvo labai lietingas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 58,8 mm (3,2 SKN) – viršijo viso mėnesio SKN, kuri yra 53 mm. Mažiausias kritulių kiekis registruotas Vakarų Lietuvoje ir pačiame rytiniame pakraštyje 20–40 mm (1,6–2,7 SKN), gausiausių kritulių sulaukė Pietų Lietuva, 80–110 mm (3,6–6,2 SKN) (2 pav.). Gausiausiai palijo Alytuje (105,4 mm) ir Šalčininkuose (100,4 mm), mažiausiai – Ventėje (20,5 mm) ir Palangoje (21,3 mm). 21 d. Šalčininkuose registruotas stichinis lietus¹ – per 12 val. prilijo 50,3 mm. 21, 25, 26, 30 ir 31 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 71,6 val. (0,7 SKN): nuo 59,3 val. Kybartuose iki 80,1 val. Dūkšte. (3 pav.).

Gegužės 23 ir 29 d. vietoms, o 24 d. daug kur dirvos paviršiuje ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra arčiau dirvos paviršiaus, 5 cm aukštyje, krito iki -2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–15 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 21–25 °C, Klaipėdoje – iki 28 °C, Lazdijuose šilo kiek mažiau – iki 16 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 17–22 °C.

Per dešimtadienį daug kur baigė žydėti daugelis dar žydėjusių vaismedžių ir vaiskrūmių, įsibėgėjo kaštonų žydėjimas.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį (išskyrus 25 d. dėl spektrofometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 17 % didesnis lyginant su daugiamečiu vidurkiu (1993–2020 m., 362 DU³). Aukščiausia BOK reikšmė fiksuota 28 d. (463 DU) – buvo 28 % didesnė už daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausia (391 DU) fiksuota 24 d., kuri 8 % išmatuota didesnė lyginant su tos dienos daugiamečiais duomenimis.

 

¹ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.