Mėnuo: 2023 vasario

Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,4 °C (teigiama 3,3° anomalija), nuo -1,7…-1,0 °C rytiniame pakraštyje (teigiama 2,9° anomalija) iki 1,0–1,6 °C kraštiniuose vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 1,8–3,7° anomalija) (1 pav.).  Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,0–14,9 °C, žemiausia buvo nukritus iki -19,5…-8,0 °C. Aukščiausiai temperatūra pakilo Druskininkuose sausio 1 d., iki 14,9 °C – tai naujas sausio 1 d. ir viso sausio mėnesio aukščiausios oro temperatūros rekordas. Šalčiausia buvo 6 d. Zarasuose, -19,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 71,6 mm (1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje buvo registruota 40–70 mm kritulių (1,0–1,9 SKN), pietrytiniame pakraštyje, dalyje Žemaitijos, vietomis Aukštaitijoje, Kazlų Rūdoje ir Birštone jų kiekis buvo 70–100 mm (1,1–2,1 SKN), Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje 100–130 mm (1,3–1,9 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių iškrito Kybartuose (40,6 mm), daugiausiai – Kartenoje (127 mm). Sausio 1, 5, 20 ir 30 d. vietomis (daugiausiai Žemaitijoje) registruoti pavojingų¹ kritulių atvejai.

Paskutinę mėnesio dieną storiausia sniego danga buvo Rytų ir Pietryčių Lietuvoje: Dūkšte ir Varėnoje po 11 cm, kitur sniego nebuvo arba dangos storis neviršijo 2 cm, tik Laukuvoje buvo 4 cm.

Sausio mėn. buvo gana niūrus, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 14 val. (0,35 SKN), ilgiausiai – Kybartuose ir Nidoje, 21,5 val., trumpiausiai – Vilniuje, 5,1 val. – tai trumpiausias Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje sausio mėn., iki šiol buvo 7 val. (Utena, 1986 m.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,9–21,6 m/s. Sausio 3 d. registruoti didžiausi vėjo greičiai: Ventėje 21,6 m/s ir Laukuvoje 20,3 m/s.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS sausio mėnesį (352 DU²) vidutiniškai 4 %  buvo didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) vidurkį (340 DU). Šį mėnesį išmatuotas BOK pasižymėjo tiek rekordinėmis, tiek pavojingai sumažėjusiomis reikšmėmis.

Aukščiausios BOK reikšmės ir pagerinti sausio mėnesio parų rekordai buvo fiksuojami 17 d. (458 DU), 19 d. (512 DU) ir 21 d. (447 DU). Atitinkamai šių dienų rekordai į antrą vietą išstūmė 2016 m. (448 DU), 2000 m. (441 DU) ir 2000 m. (446 DU). Taip pat minėta 19 d. buvo pagerintas ir BOK sausio mėnesio maksimumo rekordas (512 DU), antroje vietoje palikęs 481 DU, kuris išmatuotas 2000-01-18, o trečioje 479 DU 2015-01-18.

Mažiausi BOK buvo registruoti pirmo ir trečio dešimtadienio pabaigos dienomis. Pavojingai BOK  buvo sumažėjąs 29 d. (280 DU), tai yra 20 % mažiau lyginant su šios dienos vidutiniu daugiamečiu vidurkiu (352 DU). Šis BOK sumažėjimas 2023 m. fiksuojamas pirmąsyk, tačiau daugiametę sausio mėnesio žemiausią reikšmę 224 DU, kuri išmatuota 2020-01-26, viršijo 25 %, o už Lietuvos visų laikų žemiausią reikšmę (202 DU fiksuotą 2007-12-21) buvo didesnis 39 %.

Dėl 29 d. pavojingai sumažėjusio ozono kiekio virš Lietuvos teritorijos buvo informuojama visuomenė. Apie šį reiškinį plačiau galite skaityti čia.

Sausio mėnesį stichinis vandens lygis stebėtas Leitės upėje ties Kūlynais (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 13 d. bei sausio 19–27 dienomis) ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 3 d., taip pat sausio 6–11 ir 22–25 dienomis).

Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 5–183 cm aukštesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Tik Nemune ties Nemajūnais vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 10 cm žemesnis.

Pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, vyraujant šiltiems orams ir lietui, buvo stebimas spartus vandens lygio kilimas upėse. Per parą vandens lygiai vietomis buvo pakilę net iki 54–131 cm. Didesni vandens lygio kilimai stebėti šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Sausio 5 dieną paspaudus šaltukui, vandens lygiai daugumoje šalies upių pamažu ėmė kristi.

Antrojo dešimtadienio metu, vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, Lietuvos vandens telkiniai ir toliau išliko labai vandeningi. Nuo sausio 10 dienos pradėta stebėti antroji žiemos poplūdžio banga. Didesnis vandens lygio kilimas buvo stebimas vakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyje (Akmenoje – Danėje ties Kretinga, Minijoje ties Kartena, Bartuvoje ties Skuodu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Priekule, Nevėžyje ties Panevėžiu), kur per parą vandens lygiai buvo pakilę nuo pusės metro iki 88 cm. Nuo sausio 17 dienos vandens lygis pamažu pradėjo kristi. Vėliau žymesnis vandens lygio kilimas stebėtas tik sausio 31 d.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas, ledonešis) upėse stebėti 6–14 dienomis.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 32 cm aukštesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis. Ežeras buvo užšalęs iki sausio 20 d. Vandens lygiai aukštesni už vidutinį daugiametį taip pat stebėti Nemune ties Birštonu ir Nemune ties Darsūniškiu, atitinkamai 20 ir 5 cm.

¹smarkus lietus, mišrūs krituliai – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Lapkričio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,8 °C (teigiama 0,2° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje 1,3–2,0 °C (teigiama 0,4° anomalija), didžiojoje šalies dalyje 2,0–3,0 °C (teigiama 0,1–0,4° anomalija), Pietvakarių ir vakarų Lietuvoje 3,0–4,0 °C (teigiama 0,2–0,3° anomalija), aukščiausia – pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje 4,0–5,0 °C (-0,2…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 11,2–14,3 °C, žemiausia buvo nukritus iki -13,3…-5,2 °C, o Nidoje -3,8 °C. Aukščiausia oro temperatūra 14,3 °C registruota 2 d. Nidoje, žemiausia -13,3 °C 20 d. Varėnoje.

Beveik visoje šalyje lapkričio 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 5 d. vėliau lyginant su SKN. Augalų vegetacijos laikotarpis Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 216 d., arba vidutiniškai 8 d. ilgiau lyginant su SKN.

Lapkričio 17 d., Kuršių nerijoje – lapkričio 19 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C, prasidėjo meteorologinė žiema. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 26 d. anksčiau lyginant su SKN.

Lapkričio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 28,8 mm (0,5 SKN). Didžiojoje šalies dalyje registruota 13–35 mm kritulių (0,2–0,7 SKN), daugiau kritulių teko šiaurės rytiniams rajonams, vietomis Žemaitijoje, Pasvalyje, Tabokinėje ir Liukonyse 35–51 mm (0,7–1,1 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Zarasuose (50,8 mm), o mažiausiai Ventėje (13,8 mm). 2 d. Zarasuose registruotas pavojingas lietus¹ , 15 mm/9 val.

Paskutinę mėnesio dieną beveik visoje Lietuvoje buvo susidariusi sniego danga. Ploniausia danga buvo pajūryje ir Pietvakarių Lietuvoje (0–3 cm), storiausia – rytinėje dalyje (6–11 cm).  Storiausia sniego danga buvo Tauragnuose, 11 cm (3 pav.).

Lapkričio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 18,2 val. (0,5 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 36,5 val., trumpiausiai – Utenoje 8,4 val. (4 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11–16 m/s. Didžiausias vėjo greitis 16,4 m/s registruotas 11 d. Šventojoje.

Atšalus orams nuo lapkričio 17 d. Vilniaus ir Kauno meteorologijos stotyse susiformavo 1–2 cm storio dirvožemio įšalas. Antroje mėnesio pusėje dirvožemio įšalas jau buvo susiformavęs daug kur, jo storis siekė 1–7 cm. Paskutinę rudens dieną dirvožemiai iki 2–4 cm buvo įšalę tik Telšių ir Vilniaus apylinkėse.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 4–5 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -2…2 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 1–3 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS lapkričio mėnesį (neįtraukiant 22 ir 26 d. duomenų dėl spektrofotometro programos sutrikimo) buvo vidutiniškai 3 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (290 DU²). Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 10 d. (348 DU), 24 d. (356 DU) ir 25 d. (336 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios lapkričio mėnesio reikšmės (301 DU) sudarė 16, 18 ir 12 %. Mažiausia BOK reikšmė (240 DU) registruota 30 d., nuokrypis nuo daugiametės minimalios lapkričio mėnesio reikšmės (282 DU) -15 %.

Lapkričio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai. Daugelyje vietovių stebėti lygiai buvo 7–77 cm žemesni už vidutinį daugiameti lapkričio mėnesio vandens lygį.

Tauragno ežero vandens lygis buvo 7 cm aukštesnis nei įprasta lapkritį. Mėnesio pabaigoje vandens temperatūra siekė 5,4 °C. Kituose šalies vandens telkiniuose temperatūra svyravo nuo 0,6 °C iki 5,4 °C, o aukščiausia vandens temperatūra buvo užfiksuota Nevėžyje ties Babtais 5,6 °C

Paskutinį mėnesio dešimtadienį kai kur pasirodė ir pirmieji ledo reiškiniai: Šušvėje ties Šiaulėnais, Minijoje ties Kartena 19–21 d. stebėta sniegainė, Šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje mažesnėse upėse pasirodė priekrantės ledas, o Yslykis ties Kyburiais nepilnai užšalo, liko properšų.

Ledu pasidengė ir nedideli bei seklūs ežerai, vietomis ledo storis siekė ir iki 4 cm.

Kuršių mariose ties Vente ir Nida lapkričio 24–28 d. buvo stebėtas dreifuojantis ledas.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C (neigiama 1,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytiniame pakraštyje -4,1…-4,0 °C (neigiama 1,6° anomalija), didžiojoje šalies dalyje -3,9…-2,0 °C (neigiama 0,6–2,0° anomalija), pietvakariuose ir vakariniame pakraštyje  -2,0…-1,0 °C (neigiama 0,7–1,5° anomalija), pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje -1,0…-0,7 °C (neigiama 1,6–1,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra buvo nukritus iki -21,3…-11,3 °C, Nidoje -10,4 °C, aukščiausia buvo pakilusi iki 3,5–10,7 °C. Mėnesio aukščiausia oro temperatūra 10,7 °C registruota 31 d. Kybartuose – tai naujas šios paros rekordas Lietuvoje. Žemiausia -21,3 °C registruota 10 d. Mažeikiuose ir 15 d. Akmenėje.

Gruodžio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 64,6 mm (1,15 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 35–60 mm (0,7–1,4 SKN), vietomis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose bei rytiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose 60–80 mm kritulių (1,0–1,6 SKN), daugiausiai kritulių teko Vakarų Lietuvai, Tauragnų, Liukonių apylinkėms 80–138 mm (1,0–1,8 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Kartenoje (137,3 mm)  ir Kretingoje (130,4 mm), o mažiausiai – Šeduvoje (36,7 mm). 6–8 ir 11–12 dienomis vietomis registruoti pavojingo snygio¹ atvejai.

Lapkričio pabaigoje susidariusi sniego danga gruodžio mėnesį augo, o mėnesio pabaigoje atšilus orams ji sparčiai plonėjo, vietomis ištirpo visai. Paskutinę mėnesio dieną daugiausiai sniego buvo likę Rytų Lietuvoje: Utenoje 5 cm, Tauragnuose 8 cm ir Dūkšte 10 cm.

Gruodžio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 19 val. (0,65 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šiauliuose 29,7 val., trumpiausiai – Dūkšte 9,9 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,5–21,8 m/s. Didžiausias vėjo greitis 21,8 m/s registruotas 8 d. Kybartuose.

Pirmomis kalendorinės žiemos dienomis įšalusio dirvožemio sluoksnis daug kur siekė 1–5 cm, tačiau nemažoje šalies dalyje dirvožemiai dar nebuvo įšalę. Daug kur ant neįšalusios dirvožemio susidariusi sniego danga nulėmė, kad ir vėlesnėmis dienomis dirvožemiai gilyn nešalo, tad beveik didesnę dalį mėnesio dirvožemio įšalo sluoksnis kito nežymiai. Trečiąjį dešimtadienį vyravę permainingi ir dažnai lietingi orai nulėmė palankias sąlygas tirpti dirvožemio įšalui, tačiau pavienėmis šaltesnėmis naktimis vietomis, kur sniegas jau buvo aptirpęs, dirvožemiai šalo sparčiai. Paskutinę metų dieną tik Biržų apylinkėse buvo likęs 9 cm dirvožemio įšalo sluoksnis, kitur šalyje dirvožemiai buvo atitirpę. 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje išliko teigiama ir svyravo apie 0–1 °C, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki -1…1 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–1 °C.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS gruodžio mėnesį (išskyrus 15 d., kai buvo sutrikusi spektrofotometro programos veikla) buvo vidutiniškai 4 % didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (303 DU¹).  Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 12 d. (376 DU), 13 d. (375 DU), 27 d. (392 DU) ir 30 d. (387 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios gruodžio mėnesio reikšmės (320 DU) sudarė 22 % (27 d.), 21 % (30 d.) ir 17 % (12 ir 13 d.). Mažiausios BOK reikšmės registruotos 19 d. (255 DU) ir 21 d. (248 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios gruodžio mėnesio reikšmės (282 DU) sudarė -12 % (21 d.) ir -9 % (19 d.).

Gruodžio mėnesį vandens lygiai upėse buvo 14–102 cm žemesni už vidutinį daugiametį šio mėnesio vandens lygį, tuo tarpu Tauragno ežero vandens lygis buvo 4 cm aukštesnis nei įprasta. Žemiausi lygiai vandens telkiniuose stebėti mėnesio pradžioje.

Gruodžio viduryje iš ledo reiškinių stebėta sniegainė, priekrantės ledas, ižas, vietomis susidarė ir ištisinė ledo danga. Kuršių mariose ties Vente ir Kuršių mariose ties Nida, 2-9 dienomis, stebėtas dreifuojantis ledas, o vėliau, joms užšalus, ištisinė ledo danga išsilaikė iki pat mėnesio pabaigos. Storiausias ledas Kuršių mariose buvo fiksuojamas  gruodžio 20–21 dienomis ir siekė 12–13 cm.

Tauragno ežerą ledo danga padengė gruodžio 18 d. Didžiausias ledo storis jame viso mėnesio metu tesiekė tik 5 cm. Neužšalusiuose vandens telkiniuose temperatūra svyravo nuo 0,6 ̊C iki 3,0 ̊C.

Antrojo dešimtadienio pabaigoje, prasidėjus atodrėkiui, dėl aukštų oro temperatūrų ir lietaus,  gana sparčiai ėmė tirpti sniego danga. Žymesnis vandens lygio kilimas pradėtas stebėti gruodžio 22-ąją, kur per parą daugelyje vandens matavimo stočių jis pakilo iki 20cm, o Akmenoje−Danėje ties Kretinga net iki 72 cm. Gruodžio 23 d. didesni vandens lygio pokyčiai stebėti ir Minijoje ties Priekule  bei Bartuvoje ties Skuodu, atitinkamai 71cm ir 83 cm per parą.

Vandens lygiui ir toliau kylant,  gruodžio 30 d. jau buvo pasiekta stichinio vandens lygio riba Leitės upėje ties Kūlynais (245cm) ir Gėgės upėje ties Plaškiais (467cm)., o paskutinę metų dieną, prasidėjus ledonešiui, ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne (323 cm). Didžiausi vandens lygio pokyčiai ir toliau stebėti vakarinėje šalies dalyje. Per parą vandens lygis ten kildavo nuo 20 iki 119 cm.

 

¹ pavojingas reiškinys smarkus snygis, kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 7–20 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

 

Spalio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,8 °C (teigiama 2,5° anomalija). Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo rytuose 8,2–9,0 °C (teigiama 1,9° anomalija), aukščiausia – vakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje 11,0–12,1 °C (teigiama 2,8–2,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra buvo pakilusi iki 15,8–19,2 °C, žemiausia nukritus iki -3,0…3,1 °C, Nidoje ir Ventėje 6,2–6,3 °C. Aukščiausia oro temperatūra registruota 8 d. Šilutėje 19,2 °C, žemiausia – 20 d. Utenoje -3,0 °C. 28 d. buvo pasiektas šios paros maksimalios oro temperatūros rekordas Lietuvoje, 18,7 °C (Kybartai).

Spalio 1–2 d., 7–15 d., 19–24 d. ir 30 bei 31 d. ore ar prie dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -2 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -7 °C.

Daug kur šalies centriniuose ir vakariniuose rajonuose spalio 10–19 d., Vilkaviškio ir Šilutės apylinkėse spalio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko vidutiniškai 1–3 savaitėmis vėliau lyginant su SKN. Pajūrio zonoje aktyviosios augalų vegetacijos sezonas vis dar tęsiasi.

Spalio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė vos pusę SKN ir buvo 37 mm. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 20–40 mm (0,3–0,7 SKN), Vidurio Lietuvoje ir dalyje šiaurinių rajonų bei Kazlų Rūdoje iškrito tik 9–20 mm kritulių (0,1–0,4 SKN), daugiau kritulių teko Rytų Lietuvai, 40–100 mm (0,7–1,4 SKN). Per mėnesį daugiausiai kritulių iškrito Tauragnuose (99,5 mm) ir Zarasuose (92,5 mm), o mažiausiai Šiauliuose (9,1 mm). 2–4 ir 25 d. buvo registruotas 21 pavojingo lietaus¹ atvejis, gausiausias lietus registruotas 3 d. Zarasuose – 34 mm/12 val.

Pirmąjį mėnesio dešimtadienį stichinės sausros augalų vegetacijos laikotarpiu apimtų rajonų vis mažėjo, o sausra visiškai pasitraukė spalio 10 d.

Spalio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 104 val. Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje 131,7 val., trumpiausiai – Utenoje 72,2 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–21 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 13–17 °C, žemiausia krito iki 3–6 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 5–8 °C.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) spalio mėnesio vidurkis (300 DU2) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 3 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) spalio mėnesio vidurkį (292 DU). Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 1 d. (357 DU), 14 d. (344 DU), 19 d. (345 DU) ir 23 d. (347 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios spalio mėnesio reikšmės (298 DU) sudarė 20 % (1 d.), 16 % (19 ir 23 d.) ir 15 % (344 DU), o mažiausios 30 d. (241 DU) ir 31 d. (239 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios spalio mėnesio reikšmės (283 DU) sudarė -15 %.

Spalio mėnesį žymesnių vandens lygio svyravimų upėse stebėta nebuvo.

Vidutiniai vandens lygiai Pietryčių Lietuvos upėse buvo 3–16 cm, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje 4–59 cm žemesni lyginant su vidutiniais daugiamečiais spalio mėnesio vandens lygiais.  Mažiau vandens šį spalį plukdė ir didžiosios šalies upės: Nemune vandens lygis svyravo 19–41 cm, Neryje 14–35 cm žemiau daugiamečio vidurkio.

Aukštesni už daugiametį vidurkį vandens lygiai buvo stebėti tik dviejose upėse – Šventojoje ir Šušvėje, atitinkamai 6 cm ir 21 cm.

Tauragno ežero vandens lygis buvo 10 cm aukštesnis nei įprasta spalį. Vidutinė vandens temperatūra siekė 10 ̊C. Kituose šalies vandens telkiniuose temperatūra svyravo: nuo 7 ̊C iki 13 ̊C upėse, nuo 10 ̊C iki 13 ̊C ežeruose, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Paskutinę mėnesio dieną aukščiausia vandens temperatūra buvo užfiksuota Nemune ties Druskininkais ir Baltijos jūroje ties Palanga ir siekė 12 ̊C.

 

¹pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

²1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugpjūčio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C (teigiama 2,8° anomalija) – tai šilčiausias rugpjūtis nuo 1961 m. (iki šiol buvo 2002 m., 20,0 °C). Didžiojoje šalies dalyje buvo 19,5–20,5 °C (teigiama 2,5–3,1 anomalija), pietvakariniuose rajonuose ir dalyje centrinių ir pietinių rajonų 20,5–21,0 °C (teigiama 2,6–3,1 anomalija), pajūryje ir pamaryje 21,0–22,0  (teigiama 2,7–3,1° anomalija). Šilčiausia buvo Nidoje ir Ventėje (21,7 °C), o šalčiausia – Dūkšte ir Utenoje (19,6 °C) °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29,9–34,4 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 28 d. Ventėje 34,4 °C, žemiausia – 31 d. Šilutėje 5,7 °C. Per mėnesį pagerinti 7-ių parų karščio rekordai: 17 d. 32,0 °C (Ventė), 18 d. 33,3 °C (Kretinga), 19 d. 33,4 °C (Palanga), 25 d. 33,0 °C (Birštonas ir Druskininkai), 27 d. 32,4 °C (Ventė ) ir 28 d. 34,4 °C (Ventė).

Rugpjūčio mėn. registruotos dvi kaitros¹ : 13–19 d. ir 23–29 d. – abi tęsėsi po 7 dienas.

Rugpjūčio mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 40 mm (0,52 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus – Žemaičių aukštumoje, didžiojoje Pietų Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo 6–25 mm (0,1–0,6 SKN), Vakarų ir šiaurės rytų Lietuvoje prilijo 50–100 mm (0,7–1,3 SKN), likusiuose rajonuose 25–50 mm (0,3–0,7 SKN) (2 pav.).

Stichinis lietus²  fiksuotas rugpjūčio 1 d. Kyburiuose, Pakruojyje, Šeduvoje ir Šakiuosee bei 22 d. Mažeikiuose ir Vėžaičiuose. Taip pat vietomis 1, 6, 8, 22, 25, 26, 27 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus³ atvejai.

Mėnesio pradžioje ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, tęsėsi didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Pagėgių, Pakruojo, Prienų, Šalčininkų, Radviliškio, Šiaulių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus r. sav. teritorijose, taip pat kai kur Širvintų, Zarasų, Lazdijų rajonuose. Paskutinę mėnesio dieną minėtas reiškinys vis dar buvo fiksuojamas Utenos rajone, taip pat dalyje Kaišiadorių, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio ir Ukmergės rajonų. Atsižvelgiant į tai, kad šį dešimtadienį buvo nusistovėjęs sausesnis laikotarpis ir vyravo rekordiškai aukštos oro temperatūros bei vyko intensyvus garavimas, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, galėjo žalos nepadaryti.

 

Rugpjūčio mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 303 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Kaune (294 val.), trumpiausiai – Šiauliuose 283 val. (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,0–15,6 m/s, Utenoje 23,0 m/s.

 

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–25 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 28–30 °C, daug kur Rytų Lietuvoje iki 32–34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 25–29 °C.

Beveik visoje šalyje rugpjūčio 31 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, baigėsi meteorologinė vasara. Šiais metais tai įvyko 5 d. anksčiau lyginant su SKN. Meteorologinė vasara Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 87 d. – 5 d. trumpiau, lyginant su SKN.

 

Rugpjūčio mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (3,8) buvo vos (0,4) mažesnis už daugiametį vidurkio rezultatą (4,2). Rugpjūtį aukščiausia UVI reikšmė (4,9) buvo fiksuota 7 d., kuri buvo vos 0,2 didesnė ir atitiko daugiametę šios paros reikšmę, o mažiausios (1,6) ir (2,4) reikšmės fiksuotos atitinkamai 6 ir 29 d., kur šių dienų nuokrypis nuo daugiamečių šių parų UVI rezultato gautas (2,7) ir (1,2) mažesnis.

 

 

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugpjūčio mėnesio vidurkis (320 DU5) išmatuotas Kauno MS atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkio rezultatą (319 DU). Šio mėnesio pirmojoje pusėje vyravo teigiamų nuokrypių tendencija, o antrojoje – neigiamų. Aukščiausios BOK reikšmės fiksuotos 1 d. (350 DU) ir 9 d. (352 DU), kur atitinkamai vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiametės maksimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (330 DU) sudarė 6 ir 7 %, o mažiausios 22 d. (295 DU) ir 28 d. (293 DU), kur atitinkamai šių dienų nuokrypiai nuo daugiametės minimalios rugpjūčio mėnesio reikšmės (311 DU) sudarė -5 ir -6 %.

 

 

Šių metų rugpjūtį daugelyje vietovių vandens lygis buvo 1–96 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose – 5–30 cm žemesnis už jį.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį sulaukus gausesnių kritulių buvo stebėtas nedidelis lietaus poplūdis. Rugpjūčio 2–4 dienomis Nevėžyje dvejose vandens matavimo stotyse buvo pasiekti nauji šio mėnesio aukščiausio vandens lygio rekordai. Tokie aukšti vandens lygiai fiksuoti Nevėžyje ties Panevėžiu (354 cm) bei Nevėžyje ties Babtais (453 cm) įvykus Ekrano užtvankos šliuzo gedimui.

Vėliau į šalį atslinkus karštiems ir sausiems orams vandens lygiai upėse sparčiai krito, tačiau pavojingos reikšmės pasiektos nebuvo.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse 16,7–23,2°C, ežeruose 19,5–24,9°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 20,9–22,5°C.

Tauragno ežere vidutinis vandens lygis buvo 22 cm aukštesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Mėnesio vidutinė vandens temperatūra siekė 23,2°C.

 

 

¹  kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

³ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁴ ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.

Rugsėjo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,6 °C (neigiama 2,2° anomalija): nuo 9,4–10,0 °C Rytų Lietuvoje (neigiama 2,4–2,8° anomalija) iki 11,0–12,0 vakariniame pakraštyje bei Kauno ir Birštono apylinkėse (neigiama 1,9–2,0 anomalija) bei 12,0–13,0 °C Kuršių nerijoje, pamaryje ir pajūryje (neigiama 1,9–2,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,9–20,5 °C, žemiausia nukrito iki -1,3…4,2 °C, Nidoje 6,5 °C, Ventėje 6,3 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose, 20,5 °C, žemiausia – 7 d. Varėnoje, -1,3 °C.

Rugsėjo 2–11 d. 13 d., 18 d., 23–26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – iki -5 °C.

Rytiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose bei Šilalės apylinkėse rugsėjo 21–23 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigiasi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Tai įvyko apie 10 d. anksčiau lyginant su SKN. Kitur šalyje jis vis dar tęsiasi.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 44 mm (0,7 SKN), tačiau kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus –kritulių kiekis 15–30 mm (0,3–0,6 SKN) registruotas rytinėje Lietuvos pusėje, vietomis Pietų Lietuvoje, Biržų ir Zarasų r. savivaldybėse bei Žemaičių aukštumos rytinėje pusėje 30–60 mm (0,5–1,0 SKN), gausiau lijo Vakarų Lietuvoje, 60–120 mm (1,1–1,4 SKN), didžiausias kritulių kiekis registruotas Nidoje, 142,6 mm (1,8 SKN) (2 pav.). Vietomis 14–18 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pavieniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti rugpjūčio 25 d., toliau plito per Lietuvos teritoriją. Rugsėjo 1 d. sausra tęsėsi dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Ten, kur kritulių kiekis per mėnesį viršijo normą, sausros baigėsi, tačiau vietovėse, kur kritulių buvo mažiau, sausros plito toliau. Paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Rugsėjo 13 d. fiksuota ilgo lietingo laikotarpio² pabaiga visose šalies savivaldybėse. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką šalyje vyrauja sausi orai, ilgas lietingas laikotarpis, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, gali žalos nepadaryti.

 

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 170 val. (0,95 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (217,5 val.), trumpiausiai – Utenoje, 137,7 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,2–17,1 m/s, Ventėje 20,6 m/s, Palangoje 19,5 m/s ir Šilutėje 18,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 12–15 °C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 19–24 °C, žemiausia krito iki 5–9 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 19–23 °C, žemiausia krito iki 9–11 °C.

Rugsėjo mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (2,2) buvo vos 0,4 žemesnis už daugiametį vidurkį (2,6). Rugsėjį aukščiausia UVI reikšmė (3,4) buvo fiksuota 2 d., kuri buvo vos 0,3 didesnė už daugiametę šios paros reikšmę (3,1), o mažiausia (0,8) reikšmė fiksuota 11 d., kur šios dienos nuokrypis nuo daugiamečio šios paros UVI rezultato gautas net 1,9 mažesnis.

Bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) rugsėjo mėnesio vidurkis (338 DU³) išmatuotas Kauno MS vidutiniškai 11 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį (304 DU). Visomis šio mėnesio dienomis BOK reikšmės viršijo daugiametį vidurkį. Aukščiausios BOK reikšmės nustatytos 22 ir 24 d. – 363 DU ir 360 DU, didesnės už daugiametę maksimalią rugsėjo mėnesio reikšmę (318 DU) 14 ir 13 %, o mažiausios 3 ir 4 d. – 312 DU ir 314 DU, šių dienų nuokrypiai 7 ir 8 %.

Po rugpjūčio mėnesį vyravusių karštų ir sausų orų, vandens lygis upėse nukrito ir išliko žemas viso rugsėjo mėnesio metu. Didesnių vandens lygio svyravimų rugsėjį stebėta nebuvo.

Daugelyje upių vandens lygis buvo 3–56 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, o keliose vos 1–13 cm aukštesnis už jį.

Pirmojo rugsėjo mėnesio dešimtadienio pabaigoje hidrologinė situacija vandens telkiniuose buvo kiek prastesnė, 15-oje vandens matavimo stočių buvo fiksuota hidrologinė sausra. Mėnesio viduryje vandens lygiai pamažu ėmė kilti.

 Šyšoje ties Šilute, taip pat Minijoje ties Priekule buvo užfiksuoti ir nauji žemiausio vandens lygio rekordai. Gamtosauginiai debitai buvo stebimi Nemune ties Druskininkais (rugsėjo 3-15 d.), Nemajūnais (rugsėjo 7-11 d.) bei Kaunu (rugsėjo 8-14 d. ).

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 16,7–23,2°C, ežeruose 11,9–15,6°C, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 12,7–13,5°C.

 

6 pav. Vandens lygis Lietuvos upėse rugsėjo mėnesį

 

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² ilgas lietingas laikotarpis – stichinis meteorologinis reiškinys, kai gegužės 1 – spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 arba daugiau standartinio nuokrypio didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (1971–2020 m.).

³ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.