Mėnuo: 2023 vasario

Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,2 °C (teigiama 3,0° anomalija). Nuo 1961 m. šiltesnis buvo tik 1967 m. spalis (10,3 °C). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje, apie 9,4 °C, šilčiausia – pietvakariuose (10,5–11,0 °C) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje (11,0–11,5 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 18,6–23,6 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1,6…2,3. °C,  Nidoje 4,7 °C.

Spalio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 68 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 60 mm (0,6–1,3 SKN), daugiausiai kritulių registruota vakarinėje šlies dalyse 90–103 mm (0,9–1,1 SKN) (2 pav.). 6, 10–14 ir 30 dienomis registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo apie 79 val. (0,7 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė rytiniame pakraštyje (55–61 val.), ilgiausiai pajūryje ir pamaryje (90–100 val.) bei Nidoje (108 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14–18 m/s, vakarinėje dalyje 19–22 m/s.

Spalio 17–20 d. rytais daugelyje vakarinių šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis iki -3 °C.

Žemaičių aukštumoje spalio 10 d., Rytų Lietuvoje bei Kuršių Nerijoje – spalio 13 d., likusioje šalies dalyje – spalio 12 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 9–12 dienų vėliau lyginant su SKN. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 140–143 d. – beveik dviem savaitėmis trumpiau, lyginant su SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur Lietuvoje svyravo apie 10–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 16–19 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, mėnesio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo sausos ir sausringos sąlygos. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje buvo drėgniau – vyravo optimalaus ir nepakankamo drėgnumo sąlygos. Antrąją mėnesio dieną daug kur Lietuvoje buvo stebimos labai sausos sąlygos. Kartu su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinėmis drėgmės sąlygų vertinimo dienomis šalyje vyravo labai sausos sąlygos, Pakruojo ir Joniškio savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius².

Spalio mėnesį vandens lygis upėse buvo žemas. Antrojo dešimtadienio krituliai nežymiai pakėlė vandens lygį. 7 VMS užfiksuotas 0–12 cm žemesnis nei iki šiol spalį stebėtas vandens lygis. 9 VMS vandens debitas buvo mažesnis už gamtosauginį. Nacionaliniu mastu rugpjūčio 14 d. paskelbta hidrologinė sausra baigėsi spalio 21 d., nors lokaliai dar išliko 14 VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Nevėžyje, Šešupėje buvo 52–91 cm, kitose upėse 6–50 cm žemesnis už spalio mėnesio vidutinį daugiametį.

Spalio mėnesį vidutinė vandens temperatūra upėse buvo 10,0–11,6 °C. Maksimali vandens temperatūra stebėta spalio 6 d. (13,2–15,5 °C), paskutinę mėnesio dieną ji svyravo nuo 8,4 iki 10,5 °C.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo tik 0,1 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (12,5 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 10,4 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,4 °C (teigiama 3,5° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje 3,6–4,0 °C (teigiama 3,3° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir Kuršių nerijoje 7,5–7,8 °C (teigiama 3,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 10,4–14,9 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5,5…-1,0 °C, Nidoje 0,7 °C.

Lapkričio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 51 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito rytiniame pakraštyje ir juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą 20–40 mm (0,4–0,9 SKN), gausiausiai – vakarinėje šalies dalyje 80–120 mm (0,9–1,2 SKN) (2 pav.). 22 dieną vietomis Žemaitijoje registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo 31 val. (0,7 SKN): nuo 19 val. Vilniuje iki 40 val. Dotnuvoje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–17 m/s, pajūryje ir pamaryje 18–21 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur Lietuvoje svyravo apie 5–7 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 10–12 °C.

Rytų Lietuvoje lapkričio 9 d., šalies pietvakariuose – lapkričio 20 d., pajūryje – lapkričio 26-28 d., likusioje šalies dalyje – lapkričio 26 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 11–30 dienų vėliau lyginant su SKN. Augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 218–241 dienas, tai yra 15–38 dienomis ilgiau, lyginant su SKN.

Lapkričio 10 d. atvėsus orams Vilniaus apylinkėse susiformavo 4 cm dirvožemio įšalas. Pirmąją trečiojo dešimtadienio dieną Biržų ir Kauno apylinkėse buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 3 cm įšalo sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis 1–2 cm įšalo sluoksnis buvo fiksuotas Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

Lapkričio mėnesį aukščiausias vandens lygis daugelyje upių stebėtas mėnesio pabaigoje. Daugiausiai kritulių teko vakarinei šalies daliai, kur didžiausias per parą vandens lygio pakilimas buvo 53–103 cm. Kitų regionų upėse vanduo kilo tik apie 10 cm. 2 VMS užfiksuotas 3–4 cm žemesnis nei iki šiol lapkritį stebėtas vandens lygis. 2 VMS vandens debitas buvo mažesnis už gamtosauginį. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje, Nevėžyje, Šešupėje buvo 41–130 cm, kitose upėse 6–46 cm žemesnis, o Akmenoje-Danėje 7–11 cm aukštesnis už lapkričio mėnesio vidutinį daugiametį.

Lapkričio mėnesį vidutinė vandens temperatūra upėse buvo 5,5–8,5 °C, paskutinę mėnesio dieną siekė 2,6–6,5 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 16 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 2,7 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 6,2 °C.

¹ pavojingas lietus – per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

 

 

Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,5 °C (teigiama 2,4° anomalija). Rytiniame pakraštyje temperatūra buvo neigiama – iki -1,0 °C (teigiama 2,5–2,6° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir Kuršių nerijoje (1,5–1,7 °C, teigiama 1,2–1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 4,1–8,3 °C, žemiausia nukrito iki -9,3…-4,2 °C, Nidoje -3 °C.

Gruodžio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 34,3 mm (0,6 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 40 mm (0,3–0,9 SKN), daugiau nei 40 mm kritulių iškrito Puvočiuose, Tauragnuose bei Vakarų Lietuvoje (0,6–1,1 SKN). Didžiausias kritulių kiekis registruotas Lankupiuose, 73 mm (2 pav.). Mėnesio pradžioje, antrojo dešimtadienio pirmoje pusėje ir kalėdiniu laikotarpiu vietomis buvo susiformavusi sniego danga, aukščiausia registruota gruodžio 25 d. Laukuvoje ir Šiauliuose (10 cm).

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo 29 val. (artima SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Šiauliuose 49 val. (1,7 SKN), trumpiausiai Klaipėdoje 18 val. (0,7 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–19 m/s, Nidoje 22,8 m/s ir Kybartuose 20,5 m/s.

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–19 m/s, Nidoje 22,8 m/s ir Kybartuose 20,5 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0–2 °C, aukščiausia kilo iki 2–6 °C.

Mėnesio pradžioje įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė 1–5 cm, giliausiai – iki 14 cm dirvožemiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse. Pirmojo dešimtadienio viduryje atšilus orams įšalas atitirpo, tačiau po kelių dienų šalyje įsivyravus šaltesniems orams dirvožemiai vėl pradėjo šalti. Storiausias (18–19 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Biržų ir Vilniaus apylinkėse. Antrojo dešimtadienio viduryje atšilus orams, įšalo gylis pradėjo sparčiai mažėti ir paskutinėmis šio dešimtadienio dienomis dirvožemiai daug kur šalyje buvo atitirpę. Pirmą trečiojo dešimtadienio dieną Raseinių ir Telšių apylinkėse buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 2 cm įšalo sluoksnis, kuris vėlesnėmis dienomis atitirpo. Mėnesio pabaigoje įšalas šalyje vėl pradėjo formuotis, dirvožemiai giliausiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 8 cm. Paskutinę mėnesio dieną dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo atitirpę.

Gruodžio mėnesį 3 VMS užfiksuotas 4–17 cm žemesnis nei iki šiol gruodį stebėtas vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 12–158 cm žemesnis už gruodžio mėnesio vidutinį daugiametį. Labiausiai nuseko Nemunas, Nevėžis, Šešupė.

Ledo reiškiniai (ižas, priekrantės ledas) upėse stebėti Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje gruodžio 8–19 d.

Gruodžio mėnesį vidutinė vandens temperatūra upėse buvo 0,5–3,3 °C, paskutinę mėnesio dieną siekė 0–3,4 °C.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 1,9 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 3,2 °C.

 

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,2 °C, tai 2,2° žemiau nei SKN: nuo 9,7–10,0 °C šiaurės rytiniam pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje iki 10,5–10,9 °C Pietvakarių Lietuvoje. Visose meteorologijos stotyse fiksuota neigiama 1,4–2,7° anomalija (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -2,6…1.0 °C, Nidoje 3,2 °C. Aukščiausia pakilo iki 19,8–24,6 °C.

Gegužės mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 58 mm (1,1 SKN), tačiau krituliai pasiskirstė labai netolygiai: nuo 16–30 mm (0,4–0,6 SKN) Šiaurės vakarų Lietuvoje iki 60–90 mm (1,1–1,5 SKN) pietrytinėje pusėje, gausiausi krituliai išmatuoti Kauno, Kybartų, Kaišiadorių, Prienų, Nemajūnų ir Zarasų stotyse, 92–116 mm (1,6–1,9 SKN) (2 pav.).  Gegužės 6 ir12 d. vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai. Gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą.

Vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 269 val. Ilgiausiai Saulė švietė Nidoje – 319 val. (1,1 SKN), trumpiausiai Utenoje – 226 val. (0,9 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–21 m/s.

Gegužės 1, 5, 7, 10, 12–15, 21, 23 d. vietomis, o gegužės 8 d. daugelyje šalies rajonų 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki -4 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 11–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 20–26 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–22°C.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 10 °C, šiais metais prasidėjo vidutiniškai 23 dienomis vėliau lyginant su SKN – gegužės 23 d.

Gegužės mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 70–107 cm, Neryje 32–56 cm, Nevėžyje 48–79 cm, Šešupėje 54 cm žemesnis už gegužės mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 45 cm žemiau iki 10 cm aukščiau daugiamečio vidurkio.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 12,5-16,6 °C.

Vidutinis gegužės mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 13 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 4 cm. Vandens temperatūra pakilo nuo 5,8 iki 14,5 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,7 °C (teigiama 3,3° anomalija): nuo 17,8 °C Vakarų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje (teigiama 3,3° anomalija) iki 19,6 °C vietomis Dzūkijoje (1 pav.). Šiltesnis birželis Lietuvoje buvo tik 2019 m. Aukščiausia temperatūra pakilo iki 29,2–32,3 °C, o 18 d. pasiektas paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – 32,3 °C (Klaipėda). Per mėnesį buvo 18-a dienų, kai aukščiausia oro temperatūra perkopė 30 °C. Žemiausia temperatūra buvo 2,3–7,8 °C, Nidoje 10,8 °C. Nidoje registruotos 4 tropinės naktys¹.

Birželio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 101 mm (1,35 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Nidoje (45,8 mm, 0,7 SKN) ir Varėnoje (48,1 mm, 0,6 SKN), o didžiausias kiekis registruotas Lazdijuose (200,9 mm, 2,7 SKN) (2 pav.). Gausius kritulius lydėjo perkūnijos, stiprus vėjas, vietomis škvalai, kruša. 30 d. Lazdijuose registruotas katastrofinis lietus⁴ – per 11 val. iškrito 104,2 mm kritulių. Šią dieną registruotas ir stichinis lietus³ 8 stotyse. Be to stichinis lietus registruotas 7 d. 4-e ir 23 d. 3-e stotyse, šiomis dienomis ir dar 9 dienas registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Vidutiniškai Saulė švietė 266 val. (artimas SKN laikas): nuo 248–250 val. šiaurės vakaruose iki 280–281 val. šiaurės rytuose ir centrinėje šalies dalyje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–15 m/s, vietomis 16–24 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 26–30 °C.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais beveik visoje šalyje prasidėjo vidutiniškai šešiomis dienomis anksčiau lyginant su SKN: daug kur šalyje birželio 6 d., pajūryje – keliomis dienomis vėliau, tai yra, birželio 10 d.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, kurios dėl skaičiavimo metodikos pradėtos vertinti birželio 22 d., minėtą dieną didžiojoje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo nepakankamai drėgna, sausringos sąlygos fiksuotos Šilutės, Kretingos, Kupiškio, Anykščių rajonuose, labai sausos sąlygos fiksuotos Kelmės rajone. Baigiantis mėnesiui dėl iškritusio gausesnio lietaus Lietuvoje įsivyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos, nepakankamai drėgna buvo Nidos, Skuodo, Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Kupiškio ir Vilniaus rajonuose, sausringos sąlygos išliko tik Mažeikių apylinkėse.

Birželio mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 27–49 cm, Neryje 20–40 cm, Nevėžyje 20–31 cm, Šešupėje 27 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 29 cm žemesnis už jį iki 46 cm aukštesnis už jį. Nors dėl smarkių liūčių buvusių birželio mėnesį mažesnėse Lietuvos upėse stebėti ir didesni vandens lygio pokyčiai. Ryškiausias pakilimas stebėtas Svyloje ties Guntauninkais, kur vandens lygis per 7 dienas pakilo 184 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 15,6–23,6 °C.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 8 cm. Vandens temperatūra pakilo nuo 14,5 iki 25,3 °C.

 

¹ tropinė naktis – kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20°C.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

 

Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,2 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 16,1–16,4 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 0,9–1,1° anomalija) iki 17,5–18,3 °C Pietų Lietuvoje ir Nidoje (neigiama 0,1–0,4 anomalija) (1 pav.). Aukščiausia temperatūra pakilo iki 26,6–31,4 °C. Žemiausia temperatūra nukrito 3,0–9,6 °C, Nidoje 11,9 °C.

Liepos mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 63 mm (0,8 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai : mažiausiai kritulių iškrito Pietų Lietuvoje (12–26 mm, 0,15–0,3 SKN),  daugiau kritulių kliuvo Žemaitijai ir kai kuriems Aukštaitijos rajonams (60–100 mm, 0,75–1,5 SKN),  penkiose stotyse kritulių kiekis buvo didesnis nei 100 mm (104–117 mm, 1,4–1,5 SKN) (2 pav.). 9  šio mėnesio dienas vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutiniškai Saulė švietė 256 val. (0,9 SKN): nuo 230–250 val. šiaurės vakaruose ir rytiniame pakraštyje bei Varėnos apylinkėse iki 292 valLazdijuose (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–22 m/s, vietomis 13–15 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–29 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl didelio kritulių kiekio, užfiksuoto dešimtadienio pradžioje, daugelyje savivaldybių buvo pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius buvo fiksuotas Lazdijų r., Marijampolės r., Kalvarijos ir Prienų r. savivaldybėse, nepakankamai drėgna buvo tik Nidoje. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje didžiojoje šalies dalyje įsivyravo optimalaus arba perteklinio drėgnumo sąlygos, tik pietvakarių Lietuvoje buvo sausiau – nepakankamai drėgna arba sausringa buvo Molėtų r., Kaišiadorių r., Elektrėnų, Vilniaus r., Šalčininkų r. ir Varėnos r. savivaldybėse. Antrojo dešimtadienio pradžioje Varėnos apylinkėse buvo pradėtos fiksuoti labai sausos sąlygos, drėgmės sąlygoms šiame rajone nesikeičiant, mėnesio pabaigoje Varėnos r. savivaldybėje užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Trečiojo dešimtadienio pradžioje sausiau buvo rytiniame šalies pakraštyje – Švenčionių r., Vilniaus r., Elektrėnų, Kaišiadorių r., Šalčininkų r. savivaldybėse. Mėnesio pabaigoje sąlygos šiuose rajonuose pagerėjo, tačiau dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Marijampolės r., Trakų r. ir Šalčininkų r. savivaldybėse, buvo pradėtos fiksuoti sausringos, o Kalvarijos, Alytaus r., Lazdijų r., Druskininkų savivaldybėse – labai sausos sąlygos.

Liepos mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 37–58 cm, Neryje 23–39 cm, Nevėžyje 33–60 cm, Šešupėje 25 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 23 cm žemesnis už jį iki 23 cm aukštesnis už jį. Gamtosauginiai debitai išmatuoti 7 VMS.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 15,9–19,2 °C.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 11 cm. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio diena buvo 18,1 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

 

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,4 °C (teigiama 5,6° anomalija): nuo 1,0–1,5 °C rytiniame pakraštyje iki 3,8–4,0 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 5,1–6,2° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5,1…-8,9 °C, Nidoje -3,3 °C. Aukščiausia pakilo iki 8,8–13,0 °C. Vasario 1 ir 17 d. viršyti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje, atitinkamai fiksuota 9,0 °C (Kybartai) ir 13,0 °C (Nida). Nidoje ši temperatūra užregistruota naktį.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 62 mm (1,6 SKN). Mažiausiai kritulių registruota pietiniuose ir dalyje šiaurinių rajonų, 25–40 mm (0,9–1,2 SKN), daugiausiai – Žemaitijoje, 100–140 mm (1,9–2,4 SKN) (2 pav.). Žemaitijoje 10, 12 ir 22 dienomis buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutiniškai Saulė švietė 68 val. arba 1,1 SKN. Šiaurės rytinėje dalyje ji švietė trumpiausiai, iki 60 val. (arti SKN), ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje, 70–81 val. (1,1–1,3 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 15–20 m/s, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje 21–25 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 5–7 °C.

Dėl neįprastai šiltų orų vasario mėnesį vidutinės paros oro temperatūros perėjimas per 0 °C neįvyko.

Dirvožemiai, pradėję šalti mėnesio pradžioje, giliausiai buvo įšalę pirmojo dešimtadienio viduryje – įšalo gylis šalyje svyravo 1–12 cm. Orams atšilus įšalas nuo paviršiaus pradėjo tirpti. Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis 1–5 cm įšalas dar buvo likęs pietiniuose šalies rajonuose.

Dėl gausių kritulių aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas vasario 13-16 dienomis. Vakarų Lietuvoje upių vandens lygis per kelias dienas pakilo 100-261 cm, šiaurinėje Lietuvos dalyje 18-85 cm. Kitur vandens lygis svyravo mažiau.

Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 47-99 cm, Neryje 3-12 cm, Šešupėje 78 cm žemesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 71 cm žemesnis ir iki 78 cm aukštesnis už jį.

Vandens temperatūra upėse buvo nuo 0.3 iki 6,2 °C. Šilčiausias vanduo stebėtas vasario 3 d. (2,7-6,2 °C).

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm aukštesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Vandens temperatūra svyravo nuo 1,8 iki 3,2 °C.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

 

Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,3 °C (teigiama 2,9° anomalija): nuo 2,6–2,7 °C  Rytų Lietuvoje ir Žemaitijos aukštumoje (teigiama 2,5–3,3° anomalija) iki 3,6–4,0 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje (teigiama 2,7–3,0° anomalija), Nidoje iki 4,4 °C (teigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia pakilo iki 15,1–18,1 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 13,5–14,7 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -11,9…-7,2 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki -5,6…-3,4 °C. Kovo 24 d. Varėnoje užregistruota žemiausia šių metų oro temperatūra, -11,9 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 39 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Vidurio ir Pietų Lietuvoje, 18–30 mm (0,6–0,9 SKN), daugiausiai – Žemaitijoje, 60–65 mm (1,2–1,4 SKN) (2 pav.).

Kovo 14-16 d. vietomis, daugiausia šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose, buvo susidarius 1-5 cm sniego danga. Taip pat vietomis sniegas padengė žemę 21-22 ir 30-31 dienomis.

Vidutiniškai Saulė švietė 178 val. arba 1/3 ilgiau nei SKN. Trumpiausia Saulės spindėjo Šiaurės rytų Lietuvoje (160–170 val.), ilgiausiai – pamaryje ir Kuršių nerijoje 190–195 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis registruotas 12-os vakare ir 13-os naktį, kai vietomis Vakarų Lietuvoje pasiektas stichinio reiškinio kriterijus¹, 28–31 m/s. Kitur Lietuvoje vėjo greitis pasiekė pavojingo reiškinio² lygį, 19–26 m/s.

Dėl gausių kritulių aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas kovo 13-16 dienomis. Šiomis dienomis Vakarų Lietuvoje upių vandens lygis per kelias dienas pakilo 18-115 cm, šiaurinėje Lietuvos dalyje 16-101 cm. Kitur vandens lygis svyravo mažiau. Prasidėjus trečiam mėnesio dešimtadieniui upių vandeningumas mažėjo. Kovo paskutinėmis dienomis stebėti žemiausi vandens lygiai. Nemuno vandens lygis buvo 114-194 cm, Neryje 41-71 cm, Nevėžyje 85-171 cm, Šešupėje 145 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį.

Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 97-122 cm, Neryje 23-59 cm, Šešupėje 121 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 77 cm žemesnis iki 50 cm aukštesnis už jį.

Vandens temperatūra upėse buvo nuo 1,2 iki 6,9 °C. Daugelyje upių šilčiausias vanduo stebėtas kovo 11 d. (3,9-6,6 °C) tik Nemune ties Šilininkais aukščiausia vandens temperatūra stebėta paskutinėmis mėnesio dienomis ir siekė 6,9 °C.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 22 cm aukštesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Vandens temperatūra svyravo nuo 2,2 iki 3,4 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 3–5 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 10–13 °C.

Kovo 6 d., 9 d. vietomis, o kovo 15–16 d., 22–28 d. ir 30–31 d. daug kur naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai įšalo iki 1–9 cm.

¹ – maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s;

² – maksimalus vėjo greitis 15–27 m/s.

Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 6,5 °C (neigiama 0,2° anomalija): nuo 5,7–6,0 °C rytiniame pakraštyje iki 7,0–7,3 °C siaurame pietvakariniame ruože ir Nidoje (-0,2… 1,1° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -6…-1 °C, Nidoje iki 3 °C. Aukščiausia pakilo iki 18–23 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje 16–17 °C.

Balandžio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 9 mm (1/4 SKN) – antrus metus iš eilės šis mėnuo buvo labai sausas. Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo 2–10 mm (0,1–0,3 SKN), kiek daugiau jų teko šiaurės rytiniai daliai ir Žemaitijos aukštumai – 10–20 mm (0,3–0,5 SKN), Laukuvoje registruotas didžiausias kiekis, 24,4 mm (0,6 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė švietė 242 val. arba 1,2 SKN: nuo 200–225 val. (1,1 SKN) šiaurės rytuose iki 280–300 val. pajūryje ir Kuršių nerijoje (1,3–1,4 SKN) (3 pav.).

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 19–22 m/s, vietomis 16–18 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 6–10 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 15–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 11–16 °C.

Balandžio 1 d., 5 d., 6 d., 10 d., 14 d., 15 d., 19 d. ir 20 d. vietomis naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai buvo įšalę iki 1–3 cm.

Augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 5 °C, šiais metais prasidėjo vidutiniškai 4 dienomis anksčiau lyginant su SKN: didžiojoje Lietuvos dalyje augalų vegetacija prasidėjo balandžio 6 d., Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ir Šilutėje – keliomis dienomis anksčiau, balandžio 2 d.

Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 160–254 cm, Neryje 77–124 cm, Nevėžyje 114–194 cm, Šešupėje 153 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 24 cm iki 89 cm žemesnis už jį. 7 VMS žemiausias vandens lygis buvo 1–14 cm žemesnis nei iki šiol stebėtas balandį.

Šilčiausias vanduo stebėtas balandžio 25 d. 7,2–12,0 °C.

Vidutinis balandžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 13 cm. Vandens temperatūra svyravo nuo 3,0 iki 6,6 °C.

Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 4,9 °C (teigiama 3° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje, 3,9–4,5 °C (teigiama 2,4–3,4° anomalija), šilčiausia – pajūryje ir pamaryje, 5,6–6,0 °C (teigiama 2,0–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 11–15 °C. Lapkričio 13 d. pasiektas šios dienos šilumos rekordas Lietuvoje: 13,3 °C Ukmergėje. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4. °C, Nidoje -2 °C.

Lapkričio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 47 mm (0,8 SKN). Krituliai pasiskirstė labai netolygiai: pietvakarinėje šalies dalyje jų iškrito vos 9–16 mm (0,2–0,35 SKN), o vietomis šiaurės rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose bei Žemaitijoje 60–97 mm (0,7-1,4 SKN) (2 pav.). 4 d. Šiaurės Lietuvoje ir Žemaitijoje 11-oje stočių, 10 d. Zarasuose ir 13 d. Plungėje bei Rietave registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo 21 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariniame pakraštyje (Kybartuose 40 val.), judant link šiaurės rytų spindėjimo trukmė tolygiai trumpėjo (Dūkšte ir  Utenoje 8–9 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–18 m/s, pajūryje ir pamaryje 20–21 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 5–6 °C, aukščiausia kilo iki 9–11 °C.

Daugelyje šalies rajonų lapkričio 21 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 24 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Prasidėjus trečiam dešimtadieniui sniego danga nebuvo susidariusi, todėl atšalus orams daug kur pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Storiausias (6-11 cm) įšalo sluoksnis susidarė Lazdijų ir Vilniaus apylinkėse. Paskutinėmis trečiojo dešimtadienio dienomis dirvožemiai atitirpo.

Vandens lygis upėse svyravo įvairiai. 4 VMS buvo pasiektas žemiausias stebėtas lapkritį vandens lygis. Šiaurės vakarų Lietuvos upėse po gausių kritulių pirmąjį dešimtadienį per kelias paras vandens lygis pakilo 106–127 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 3–82 cm žemesnis už lapkričio mėnesio vidutinį daugiametį, o Nemunėlyje ir Mūšoje 3–9 cm aukštesnis už jį.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 1,8 iki 5,4 °C.

Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 6,3 °C.

 

¹ pavojingas lietus – per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.