Mėnuo: 2023 vasario

Gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -2,3…0,4 °C, pajūryje 0,8–1,1 °C (teigiama 0,6–1,5° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -14…-10 °C (pajūryje -9…-8 °C). Aukščiausia pakilo iki 3…7 °C, pajūryje 8 °C.

Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo nuo 40 iki 80 mm (0,6–1,7 SKN), Pietų Lietuvoje ir pamaryje jų kiekis viršijo 80 mm (1,2–1,9 SKN), mažiausiai kliuvo šiaurės rytiniam pakraščiui bei Joniškio ir Pakruojo r. savivaldybėms, iki 40 mm (0,5 SKN) (2 pav.).

Sniego danga pradėjo formuotis antrajame dešimtadienyje. Visą Lietuvą sniegas dengė nuo gruodžio 17 iki 25 d., vėliau atšilus orams sparčiai tirpo ir 31 d. sniego buvo tik šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei kai kuriose kitose vietovėse.

Didžiausias vėjo greitis siekė 10–14 m/s, pajūryje 15 m/s.

Šį mėnesį Saulė spindėjo vidutiniškai 1/3 įprasto laiko, nuo 2–3 val. (0,1–0,2 SKN) Rytų Lietuvoje iki 18–19 val. (0,6 SKN) pamaryje ir Kuršių nerijoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie -1…1 °C, žemiausia daug kur krito iki -6…-3 °C. Žemiausia temperatūra 20 cm gylyje siekė -3…-1 °C.

Pirmomis mėnesio dienomis dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 12–27 cm, tačiau atšilus orams įšalo gylis pradėjo sparčiai mažėti ir paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną dirvožemiai didžiojoje šalies dalyje buvo atitirpę. Vos po kelių dienų, atšalus orams dirvožemio įšalas vėl pradėjo formuotis, tačiau dėl susidariusios sniego dangos jo gylis nebuvo itin didelis – giliausias 11–18 cm įšalo sluoksnis fiksuotas Šiaulių, Kėdainių, Vilniaus ir Varėnos meteorologijos stotyse, kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–7 cm. Dėl permainingų ir šiltesnių nei įprasta gruodžio mėnesio pabaigos orų įšalusio dirvožemio sluoksnis vėl pradėjo plonėti – paskutinę metų dieną 4 cm storio įšalas išliko tik Biržų apylinkėse, kitur šalyje dirvožemiai buvo visiškai atitirpę.

Gruodžio mėnesį vandens lygis Vakarų Lietuvos upėse kilo 8–11 d. (67–155 cm) ir 27–31 d. (57–87 cm). Kitose upėse vandens lygio svyravimai nebuvo dideli. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 10–114 cm žemesnis už gruodžio mėn. vidutinį daugiametį.

Paskutinę metų dieną vandens temperatūra upėse svyravo nuo 0 iki 3,4 °C. Ledo dariniai (ledėsiai, ižas, priekrantės ledas) stebėti gruodžio 1–10 ir 18–26 dienomis. Nemunėlis ties Tabokine visą mėnesį, Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu 1–11 d. buvo užšalę su properšomis.

Vidutinis gruodžio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis už vidutinį daugiametį. Nuo gruodžio 20 d. stebėtas ledas su properšomis.

Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -5,1…-2,7 °C (neigiama 1,5–0,4° anomalija), pajūryje -1,2…-1,5 °C (artima SKN) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -21…-15 °C, pajūryje -14…-12 °C. Aukščiausia pakilo iki 2…7 °C.

Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo nuo 30 iki 75 mm (0,8–1,3 SKN), daugiau kritulių iškrito Žemaitijoje ir Tauragnų apylinkėse 75–114 mm (1–1,5 SKN), didžiausias kiekis registruotas Vėžaičiuose 132 mm (1,6 SKN) (2 pav.).

Pirmomis mėnesio dienomis storiausia sniego danga buvo susidariusi šiaurės rytiniame šalies pakraštyje ir siekė 11–18 cm, kitur žemę dengė 1–3 cm storio sniego sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis sniego danga visoje šalyje palaipsniui storėjo – storiausias sniego sluoksnis, siekęs 28–33 cm, fiksuotas paskutinėmis mėnesio dienomis Vilniaus ir Šilalės apylinkėse. Kitur šalyje žemą dengė 8–18 cm storio sniego sluoksnis.

Didžiausias vėjo greitis siekė 12–17 m/s, Žemaitijoje ir pajūryje 18–22 m/s.

Šį mėnesį Aukštaitijoje ir šiaurinėje Dzūkijos dalyje Saulė spindėjo 18–30 val. (0,5–0,9 SKN), Suvalkijoje, Žemaitijoje ir likusioje Dzūkijos dalyje – 31–44 val. (0,8–1,1 SKN), ilgiausiai ji švietė Šilutės krašte – 46 val. (1,1 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia daug kur krito iki -2…-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje visoje šalyje išliko artima 0 °C.

Pirmą mėnesio dieną nedidelis, 4–6 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis buvo likęs tik Biržų ir Varėnos apylinkėse ir kitą dieną ištirpo. Tačiau šalyje įsivyravus šaltesniems orams dirvožemiai pradėjo šalti, tačiau procesą šiek tiek pristabdė besilaikanti sniego danga. Antrojo dešimtadienio pradžioje dirvožemiai nuo paviršiais buvo šiek tiek atitirpę, tačiau dėl besilaikančios pastovios sniego dangos įšalusio dirvožemio sluoksnio storis keitėsi taip pat nedaug. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis laikėsi Varėnos apylinkėse – paskutinę mėnesio dieną siekė 30 cm, daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę 8–18 cm, Panevėžio, Telšių ir Ukmergės meteorologijos stotyse dirvožemiai buvo įšalę 1–5 cm, o Utenoje įšalo nebuvo visai.

Sausio mėnesį didžiausi vandens lygio svyravimai stebėti Vakarų Lietuvos upėse. Per parą vandens lygis kilo 142–176 cm. 2 VMS išmatuotas žemiausias sausio mėnesio vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 4–91 cm žemesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį.

Stebėti ledo dariniai: ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, ledas su properšomis. Susidarydavo ledo sankamšos (Nemune ties Nemajūnais vandens lygis per tris paras pakilo 252 cm). Gėgėje ties Plaškiais sausio 18–27 d. užfiksuotas stichinis vandens lygis.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Nuo sausio pradžios stebėtas ledas su properšomis, ežeras užšalo sausio 11 d. Ledo storis 31 d. siekė 19 cm.

 

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -0,2…1,9 °C (teigiama 3,6–5,0° anomalija), pajūryje 2,0…2,1 °C (teigiama 3,4–3,6° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -8…-12 °C, pajūryje -5…-7 °C. Aukščiausia pakilo iki 6…12 °C. Vasario 16 ir 19 d. viršyti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje, atitinkamai fiksuota 10,7 ir 10,4 °C (Jurbarkas).

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje sudarė 0,9 SKN, tačiau pasiskirstė teritorijoje labai netolygiai: pietiniuose ir dalyje rytinių rajonų jų kiekis buvo 10–30 mm (0,3–0,7 SKN), Žemaitijoje ir šiauriniuose Vidurio Lietuvos rajonuose 40–60 mm (0,9–1,3 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė švietė 71 val. arba 1,1 SKN. Rytinėje dalyje ji švietė trumpiausiai, 56-62 val. (arti SKN), ilgiausiai – Kuršių nerijoje ir pamaryje 86–88 val. (1,3 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 15–18 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 0…1 °C, aukščiausia buvo teigiama ir kilo iki 1–6 °C, žemiausia svyravo apie -4…-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir svyravo apie -1…1 °C.

Mėnesio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 4–16 cm, 1 cm įšalo sluoksnelis laikėsi Ukmergės apylinkėse, o Utenoje dirvožemiai vis dar nebuvo įšalę. Storiausias įšalo sluoksnis išliko Varėnos apylinkėse ir siekė 30 cm. Laikantis šiltesniems nei įprasta orams ir kartu tirpstant sniegui, plonėjo ir įšalusio dirvožemio sluoksnis – mėnesio viduryje plona 3–6 cm storio sniego danga buvo išlikusi tik Biržų ir Vilniaus apylinkėse. Pirmosios trečiojo dešimtadienio nakties oro temperatūrai nukritus iki -6…-1 °C dirvožemiai vėl pradėjo sparčiai šalti – įpusėjus dešimtadieniui daug kur dirvožemiai buvo įšalę iki 4–19 cm. Tačiau toks įšalusio dirvožemio sluoksnis laikėsi neilgai – vis dažniau išlendanti saulė ir kylanti oro temperatūra nulėmė, kad paskutinę vasario mėnesio dieną dirvožemiai daugelyje rajonų jau buvo atitirpę. Tik Biržų, Dotnuvos ir Vilniaus meteorologijos stočių meteorologinių stebėjimų aikštelėse buvo išlikęs 14–19 cm storio įšalo sluoksnis, tačiau ir jis nuo paviršiaus buvo atitirpęs 7–9 cm.

Vasario mėnesį aukščiausias vandens lygis upėse stebėtas 12–24 d. Kai kur per parą vandens lygis kilo 54–134 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis Neryje ir Pietryčių Lietuvos upėse buvo 10–26 cm žemesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje 34–58 cm, Nemune dėl sangrūdų 36–146 cm aukštesnis už jį.

Ledo dariniai (ižas, priekrantės ledas, ledas su properšomis, ledo sangrūdos) buvo iki vasario 25 d. Ledonešis upėse stebėtas 9–16 d. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra upėse siekė 0,2–3,7 °C. 4 VMS užfiksuotas stichinis vandens lygis.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 10 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Visą mėnesį ežeras buvo užšalęs, tik paskutinę dieną atsirado atotirpos. Ledo storis vasario 28 d. siekė 17 cm. Storiausias ledas (20 cm) buvo vasario 7–15 d.

Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 13,7–16,4 °C (teigiama 1,8–2,8° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -0,6 ir -1,7 °C Alytuje ir Varėnoje (Nidoje iki 5,5 °C).
Rugsėjo 14, 15, 26, 29, 30-os naktimis, kai oro temperatūra nukrito iki -0…-2 °C, dirvos paviršiuje vietomis net iki -6 °C, fiksuotos šalnos.
Daugelyje šalies rajonų rugsėjo 23–24 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 6 d. anksčiau, lyginant su SKN.

 

Rugsėjo mėnesį kritulių iškrito nuo 10 iki 105 mm (0,2–1,3 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito Šiaurės, Vidurio ir Pietų Lietuvoje, didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Vakarų ir Rytų Lietuvoje. Paskutinį mėnesio dešimtadienį užfiksuoti net 4 krušos atvejai Nidoje, po vieną Šilutėje ir Lazdijuose.

 

Didžiausias vėjo greitis siekė 16–20 m/s, kraštiniuose vakariniuose rajonuose 21–22 m/s.

Saulė šį mėnesį didesnėje šalies dalyje spindėjo 186–220 val. (daug kur 33–52 val. ilgiau, kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose 16–18 val. ilgiau už SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Pietvakarių Lietuvoje.

 

Rugsėjo mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 2–50 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį. Širvintoje ties Liukonimis užfiksuotas žemiausias rugsėjo mėnesio vandens lygis. Gamtosauginis debitas išmatuotas Mūšoje, Svyloje, Mituvoje, Upitoje.

Per mėnesį vanduo upėse atvėso 5,6–8,4 °C ir rugsėjo 30 d. siekė 7,3–12,1 °C.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 7 cm. Vandens temperatūra rugsėjo pirmosiomis dienomis buvo 20,6 °C, paskutinę dieną – 11,7 °C.

Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,2–9,3 °C, pajūryje 10,1–10,6 °C (teigiama 0,7–1,9° anomalija) (1 pav.) Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -3…0,5 °C (Nidoje iki 1,5 °C). Aukščiausia pakilo iki 19–23 °C, Nidoje iki 17 °C. Ypač šiltas buvo antras mėnesio dešimtadienis, kai 11–16 ir 18 dienomis buvo pasiekti tų dienų maksimalios oro temperatūros rekordai. Taip pat rekordas fiksuotas ir 31 dieną.

Daugelyje šalies rajonų vidutinė paros oro temperatūra žemiau 10 °C nukrito dar rugsėjo 23–24 d. – šios datos siejamos su aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pabaiga. Pajūryje ir Kuršių nerijoje aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis baigėsi beveik mėnesiu vėliau – spalio 19–23 d. Šiame regione aktyvioji augalų vegetacija trukdo apie 177 dienas (8 dienomis ilgiau, lyginant su SKN).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 7–10 °C, aukščiausia kilo iki 13–17 °C, žemiausia, jau paskutinėmis mėnesio dienomis, krito iki 1–3 °C.

Spalio mėnesį kritulių iškrito nuo 30 iki 203 mm (0,5–1,4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 60 mm (0,5–1,1 SKN). Kiek daugiau kliuvo kraštiniams šiaurės rytų rajonams, o didžiausi kiekiai registruoti Vakarų Lietuvoje (2 pav.).

Spalio 29 d. daug kur Lietuvoje iškrito pirmasis šio sezono sniegas – daug kur jo buvo tik pėdsakai, o Biržų, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose išmatuota 2–3 cm storio sniego danga. Šios dienos vakare sniego nebeliko.

Didžiausias vėjo greitis siekė 14–20 m/s, pajūryje 21–24 m/s.

Spalio mėn. Saulės spindėjo 34–62 val. ilgiau, nei SKN. Trumpiausiai Saulė švietė Šiaurės Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – Pietvakarių Lietuvoje (3 pav.).

Spalio mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Šiaurės vakariniuose rajonuose trečiąjį dešimtadienį buvo daug kritulių, todėl ten upėse vandens lygis per parą pakildavo 40–85 cm. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 8–52 cm žemesnis už spalio mėnesio vidutinį daugiametį.

Pirmomis spalio dienomis vandens temperatūra upėse siekė 8,2–12,4 °C, paskutinę dieną – nuo 5,2 iki 9,7 °C.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vandens lygis beveik nesikeitė. Vanduo per mėnesį atvėso 4 °C. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 8,3 °C.

 

Lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 1,2–3,4 °C, pajūryje 4,1–4,6 °C (teigiama 0,6–1,3° anomalija) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -13…-8 °C (Nidoje iki -5 °C). Aukščiausia pakilo iki 12…17 °C.

Meteorologinė žiema, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, šiais metais prasidėjo lapkričio 20–21 d. – vidutiniškai dviem su puse savaitės anksčiau lyginant su daugiamečiais duomenimis.

Žemiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra visoje šalyje buvo neigiama ir krito iki -17…-8 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo labai panaši ir svyravo apie -3…5 °C, žemiausia daug kur krito iki -4…-1 °C.

Atšalus orams sniego dangos nebuvo, tad daug kur sparčiai pradėjo formuotis dirvožemio įšalas – paskutinę mėnesio dieną dirvožemiai daug kur buvo įšalę iki 3–30 cm.

Lapkričio mėnesį kritulių iškrito mažiau nei įprastai, nuo 10 iki 30 mm (13–59 % SKN) (2 pav.).

2 pav.  Lapkričio mėnesio kritulių kiekis

Didžiausias vėjo greitis siekė 11–14 m/s, vietomis 15–16 m/s, pajūryje 17–18 m/s.

Šį mėnesį Saulė spindėjo 18–48 val. Trumpiausiai Saulė švietė kai kuriuose rytiniuose rajonuose , ilgiausiai – Vakarų Lietuvoje (3 pav.).

Lapkričio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nežymiai, daugelyje upių žemėjo. Minijoje ties Kartena stebėtas žemiausias iki šiol užfiksuotas lapkritį vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 4–80 cm žemesnis už lapkričio mėnesio vidutinį daugiametį.

Pirmomis lapkričio dienomis vandens temperatūra upėse siekė 7,3–9,6 °C, paskutinę dieną – nuo 0 iki 1,4 °C. Ledo dariniai (ižas, priekrantės ledas) upėse pasirodė lapkričio 28–30 d.

 Vidutinis lapkričio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Vanduo per mėnesį atvėso 4,6 laipsnio. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 4,1 °C.

Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 19,2–20,9 °C (teigiama 1,5–2,8° anomalija) (1 pav.) Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 7–10 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 30–34 °C. Liepos 20 d. šalyje prasidėjo kaitra* (30–33,5 °C), kuri nusitęsė ir į rugpjūčio mėnesį.

 

Liepos mėnesį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: jų kiekis svyravo nuo 42 iki 252 mm (nuo 0,5 iki beveik 3 standartinių klimato normų, toliau – SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame Lietuvos pakraštyje, gausiausiai lijo Skuodo apylinkėse, Kauno mieste ir gretimuose rajonuose, pietrytiniame ir pietiniame šalies pakraštyje, didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Druskininkuose – 252 mm (2,7 SKN).

Šį mėnesį užregistruoti du labai smarkaus lietaus** atvejai: liepos 12/13 d. kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose iškrito >50 mm/12 val., liepos 31 d. Skuodo AGMS išmatavo beveik 57 mm/3 val.

 

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 12–14 m/s, vietomis 15–19 m/s, Nidoje 23 m/s, Laukuvoje 27 m/s.

 

Saulės spindėjimo trukmė liepą siekė 200–290 val., t. y. nuo 6 iki 100 val. trumpiau nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pajūryje, trumpiausiai Rytų Lietuvoje.

 

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pabaigoje ir beveik visoje šalyje viršijo 50 °C – svyravo apie 50–55 °C, tik Dotnuvoje ir Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44–46 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, mėnesio pradžioje sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino 19 savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Varėnos r. sav. teritorijas. Dar 3 savivaldybėse (Kelmės, Panevėžio, Raseinių) užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius. Prasidėjus lietingiems orams mėnesio pradžioje situacija šalyje labai sparčiai keitėsi – sausros baigėsi. Liepos viduryje daug kur Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos buvo optimalios, likusioje šalies dalyje fiksuotas drėgmės perteklius. Mėnesio pabaigoje, kai daugelyje rajonų kritulių kiekis vėl buvo mažesnis nei įprasta, drėgmės kiekiai palengva mažėjo – Kelmės, Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas, kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, tik šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius.

Liepos mėnesį vandens lygis upėse svyravo nedaug. Vidutinis mėnesio vandens lygis Pietryčių Lietuvoje buvo apie vidutinį daugiametį, kitose upėse 3–47 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį.

Šilčiausias vanduo upėse stebėtas liepos 29–31 d. (19,3–25,8 °C).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Aukščiausia vandens temperatūra siekė 25,3 °C (liepos 31 d.). Vanduo buvo 7,6 ° šiltesnis nei mėnesio pradžioje.

 

* – stichinis meteorologinis reiškinys kaitra fiksuojamas, kai iš eilės 3 dienas ir ilgiau maksimali oro temperatūra būna +30 °C ir aukštesnė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“).

** – stichinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus fiksuojamas, kai per 12 ar mažiau valandų iškrinta 50–80 mm kritulių.

Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 18,2–19,6 °C (teigiama 1,7–2,3° anomalija), Klaipėdoje ir Nidoje atitinkamai 20,3 ir 20,9 °C (teigiama 2,5° anomalija) (1 pav.) Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–10 °C (Nidoje iki 14 °C). Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 30–35 °C. Iki rugpjūčio 4 d. tęsėsi kaitra*, prasidėjusi liepos 20 d. (30–34,9 °C). 8–10 dienomis registruotas dar vienas kaitros atvejis (30–33,5 °C).

 

Rugpjūčio mėnesį kritulių iškrito nuo 23 iki 120 mm (0,4–1,7 SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame Lietuvos pakraštyje, didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Pietų Lietuvoje. Per mėnesį buvo 11 dienų, kai registruoti smarkaus lietaus** atvejai atskirose stotyse (rugpjūčio 11 d. net 16-oje matavimo punktų).

 

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 15–20 m/s, Vėžaičiuose 23 m/s, Šilutėje ir Ukmergėje 25 m/s.

 

 

Saulės spindėjimo trukmė rugpjūtį siekė 235–300 val. (artima SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pradžioje ir beveik visoje šalyje viršijo 50 °C – svyravo apie 50–55 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia, kaip ir praėjusį mėnesį, kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 26–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, mėnesio pradžioje sausiau buvo tik Anykščių ir Pasvalio rajonuose, o pavienėse Raseinių, Joniškio, Panevėžio ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, o šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje susidaręs drėgmės perteklius – Skuodo, Druskininkų, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose jis buvo itin didelis. Per mėnesį drėgmės kiekiai palengva mažėjo visoje šalyje, tačiau labiausiai – šiauriniuose šalies rajonuose – paskutinę kalendorinės vasaros dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse išliko sausiau, pavieniuose vakariniuose bei rytiniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos. Tik Rokiškio, Kupiškio, Jonavos, Prienų, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos ir Lazdijų apylinkėse laikėsi nedidelis drėgmės perteklius.

Rugpjūčio mėnesį vandens lygis upėse svyravo nedaug. Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 1–51 cm žemesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį.

Daugiausiai buvo nusekę Nemunas ir Nevėžis. Gamtosauginis debitas išmatuotas Nemune ties Druskininkais, Ventoje, Upitoje, Lėvenyje.

Per mėnesį vanduo upėse atvėso 5,2–8,8 °C ir rugpjūčio 31 d. siekė 13,8–20,1 °C.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 5 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 7 cm. Vandens temperatūra rugpjūčio pirmomis dienomis buvo 26,3 °C, paskutinę dieną tik 20,0 °C.

* – stichinis meteorologinis reiškinys kaitra fiksuojamas, kai iš eilės 3 dienas ir ilgiau maksimali oro temperatūra būna +30 °C ir aukštesnė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“).

** – pavojingas meteorologinis reiškinys smarkus lietus fiksuojamas, kai per 12 ar mažiau valandų iškrinta 15–49 mm kritulių.

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -4,3…-7,4 (2–3,5° žemesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 1…4 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -19…-25 °C, Nidoje iki -18°C, Ukmergėje iki -26°C.

Per vasario mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 21–40 mm (55–90 % SKN), kai kuriuose šiauriniuose, centriniuose ir pietvakariniuose rajonuose 12–20 mm (25–50 % SKN).

Vasario pradžioje didesnėje šalies dalyje vidutinis sniego dangos storis buvo 1–3 cm, o pajūryje, pamaryje ir pietvakariniuose rajonuose sniego nebuvo visai. Čia sniego danga susidarė pirmojo dešimtadienio viduryje. Storiausia sniego danga buvo antrojo dešimtadienio pabaigoje – trečiojo pradžioje: daugelyje rajonų 10–15 cm, rytiniame šalies pakraštyje 17–23 cm, vietomis pietvakariniuose rajonuose 1–4 cm. Panašaus storio sniego danga išsilaikė iki vasario pabaigos.

Dirvožemiai mėnesio pradžioje buvo įšalę iki 12–44 cm, tačiau nuo paviršiaus buvo atitirpę nuo 2 iki 23 cm, o Vilkaviškio, Lazdijų ir Šilutės apylinkėse įšalo nebebuvo. Dėl šaltesnių nei įprasta orų dirvožemiai palengva šalo visą mėnesį, tad storiausias įšalo sluoksnis buvo paskutinėmis mėnesio dienomis ir siekė 16–50 cm.

Didžiausias vėjo greitis daug kur vasarį siekė 11–15 m/s.

Vasario mėnesį Saulės spindėjimo trukmė buvo 66–107 val. (vidutiniškai apie 17 val. ilgesnė už SKN).

Daugelyje upių aukščiausias vandens lygis buvo mėnesio pradžioje. Stichinis vandens lygis stebėtas 4 VMS. Visą mėnesį kelias Šilutė – Rusnė buvo neišvažiuojamas. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo nuo 31 cm žemesnis iki 128 cm aukštesnis už vasario mėnesio vidutinį daugiametį.

Upėse stebėta ižas, priekrantės ledas, ledas su properšomis. Dėl ižo sankamšų vandens lygis pakildavo 146–172 cm per kelias paras. Mėnesio pabaigoje užšalo Nemunas ties Panemune, Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu, Minija ties Lankupiais. Ledas su properšomis buvo Nemune ties Nemajūnais, Smalininkais, Rusne, Nevėžyje ties Babtais.

Vidutinis vasario mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 25 cm, Totoriškių ežere – 24 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Ežerai buvo užšalę visą mėnesį. Tauragno ežere ledo storis per mėnesį padidėjo nuo 5 iki 23 cm, Totoriškių ežere nuo 14 iki 29 cm.

 

Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -1,0…-2,8 (2,2–2,8° žemesnė už standartinę klimato normą, toliau – SKN). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki
8…11 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -15…-20 °C, kai kuriuose rytiniuose rajonuose iki -22 °C, Kybartuose iki -22,6 °C. Per šį mėnesį didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 9–35 mm (20–80 % SKN).

Kovo pradžioje didesnėje šalies dalyje vidutinis sniego dangos storis buvo 10–13 cm, didžiausias Vilniuje, 25 cm. Antrojo dešimtadienio pradžioje sniegas ištirpo visoje Lietuvoje, tik šiaurės rytiniame šalies pakraštyje vietomis apylinkėse stebėti sniego likučiai. Trečiojo dešimtadienio pradžioje beveik visoje Lietuvoje susidarė nestora sniego danga, išsilaikiusi 2–3 dienas. Pasnigus kovo 30 d. daug kur trumpam susidarė 1–3 cm sniego danga.

Mėnesio pradžioje dirvožemiai buvo įšalę iki 20–50 cm ir įšalas toliau gilėjo. Giliausiai dirvožemiai įšalo kovo 5–11 d.: Šiaurės ir Pietų Lietuvoje įšalo storis siekė 60–65 cm, Raseinių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos apylinkėse jis buvo ploniausias ir siekė
21–28 cm, o kitur šalyje svyravo tarp 32–59 cm. Atšilus orams, dirvožemiai pradėjo palengva atitirpti, tačiau į šalį įsivežus šaltam orui, vėl susidarė palankios sąlygos įšalui formuotis – kovo 21 d. daugelyje rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 21–54 cm, Šilutėje iki 14 cm. Įpusėjus trečiajam dešimtadieniui dirvožemiai daugelyje rajonų buvo tarsi susisluoksniavę – įšalusį sluoksnį keitė atitirpęs, o giliau vis dar laikėsi įšalas, tačiau jis vis plonėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai pilnai atitirpę buvo Vilkaviškio, Šilutės ir Utenos apylinkėse.

Didžiausias vėjo greitis kovo mėnesį daug kur siekė 12–14 m/s, vietomis 15–18 m/s.  Saulė spindėjo 142–172 val. (vidutiniškai apie 29 val. ilgiau už SKN).

Vandens kilimas upėse prasidėjo kovo 8–12 d. Daugelyje upių aukščiausias vandens lygis buvo kovo 14–17 d. Stichinis vandens lygis stebėtas 4 VMS. Kelias Šilutė–Rusnė buvo apsemtas kovo 13–29 d. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo nuo 64 cm žemesnis iki 108 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Daugelyje upių ledonešis stebėtas kovo 13–21 d. Ledo darinių neliko nuo kovo 20–26 d. Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm, Totoriškių ežere 19 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Ežerai laikėsi užšalę visą mėnesį, o nuo kovo 25 d. atsirado properšų, ledas tirpo vietoje. Tauragno ežere ledo storis siekė 26 cm, Totoriškių ežere 33 cm. Paskutinę mėnesio dieną šiuose ežeruose ledas suplonėjo, atitinkamai iki 21 cm ir 16 cm.